Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės banko „Finasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr.2-1197-467/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Finasta“ ieškinį atsakovams J. A. , N. A. , A. K. , D. K. , A. V. , A. R. , M. K. , G. G. , P. P. , uždarajai akcinei bendrovei „Amber Capital Partners“ ir A. A. , tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Izobara“, uždaroji akcinė bendrovė „Stiloma“, bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB bankas „Finasta“ pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs, vadovaudamasis CK 2.45 straipsnio, 2.87 straipsnio, 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.245 straipsnio 5 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aktualios teismų praktikos išaiškinimais, prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. A. , N. A. , A. K. , D. K. , A. V. , A. R. , M. K. , G. G. , P. P. , UAB „Amber Capital Partners“ ir A. A. 3 068 784,87 Lt žalos atlyginimo, procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jų turtą, motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, todėl yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali iškilti sunkumai vykdant jam palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su BUAB „Izobara“ turto bei atsakovams reiškiamo ieškinio dydžio santykio, nes Kredito sutartyse yra suformuluotas tik įsipareigojimas ateityje įkeisti 31 338 388 Lt vertės bendrovės turtą, tuo tarpu pagal bylos duomenis šios bendrovės bankroto administratorius rado ir perėmė iš viso tik 6 845 643,67 Lt vertės turto, kurio 1 775 972,43 Lt dalį sudaro debitoriniai įsiskolinimai, išankstiniai mokėjimai bei gautinos lėšos, ieškovui bei AB bankui Snoras įkeisto nekilnojamojo turto buhalterinės apskaitos vertė yra 74 699 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 1 829 480 Lt, įkeistų katilinių, tai yra objektų, kuriems reikalingas specifinis pirkėjas, buhalterinė vertė yra 4 078 125,54 Lt, įkeistų, bet jau išardytų automobilių vertė – 208 832 Lt, o realiai egzistuojančių – 104 416 Lt. Tuo tarpu bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai, užtikrinti hipoteka, iš viso sudaro 7 507 894,64 Lt.Bendrovės finansiniai dokumentai netikslūs, ne kartą arba pačių atsakovų, arba su jų žinia buvo koreguojami, jų duomenys rodo, kad bendrovės turto vertė ir struktūra yra neaiški, taigi yra grėsmė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl teismas be pagrindo atsisakė atsakovų turto atžvilgiu taikyti reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje, susijusioje su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra ne kartą nurodyta, jog šių priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą; kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; kad vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su atsakovo valdomo turto verte, elgesiu, faktiniu ir teisiniu santykiu su ieškovu, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis galimai teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizikai įvertinti, – savaime nėra lemiama, nustatant tokių priemonių taikymo būtinumą; kad klausimai, susiję su jų taikymu (taikymas pasikeitus faktiniam prašymo pagrindui, taikytų priemonių panaikinimas, pakeitimas ir kt.) gali būti keliami ir sprendžiami iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos, etc.

Kaip jau minėta, apeliantas ieškovas AB bankas „Finasta“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atsisakymu tenkinti jo prašymą dėl minimų priemonių taikymo, iš esmės pripažįsta, kad ieškininis reikalavimas BUAB „Izobara“ vadovams bei dalyviams dėl atlyginimo 3 068 784,87 Lt žalos, kildinamos iš jų neteisėtų veiksmų valdant šią įmonę, padarytos, kaip teigiama atskirajame skunde, tiek pačiam ieškovui, tiek kitiems BUAB „Izobara“ kreditoriams – yra tiesiogiai susijęs su šiai bendrovei ieškovo suteiktos paskolos negrąžinimu. Ieškovas taip pat neginčija fakto, kad bankrutuojanti BUAB „Izobara“ paskolos grąžinimui užtikrinti yra įkeitusi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto.

Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų, BUAB „Izobara“ bankroto byloje yra patvirtinti hipoteka užtikrinti AB bankas „Finasta“ 3 068 784,87 Lt dydžio bei BAB banko SNORAS 4 439 109,77 Lt dydžio finansiniai reikalavimai. Ši bendrovė, kuriai bankroto byla yra iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, iki šiol nėra pripažinta bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto, o hipoteka apsunkintas šios bendrovės turtas nėra parduotas (civilinė byla Nr. B2-384-577/2014). Taigi, turint omenyje tai, kad nurodytame ieškininiame pareiškime įvardintą žalą ieškovas AB bankas „Finasta“ prašo iš atsakovų solidariai priteisti jam pačiam (tiesioginis ieškinys), – nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, yra aktualios nustatytos aplinkybės, susijusios su šia hipoteka bei padarytos išvados tiek jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-2329/2013), tiek šio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-443/2014), kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kitų atsakovų – UAB „Amber Capital Partners“, A. R. , A. V. , J. A. ir N. A. , turto atžvilgiu.

Šie apeliaciniai teismai yra konstatavę, jog pirmosios instancijos teismas atsakovų turto areštą taikė nepagrįstai bei neteisėtai; kad pagal ankstesnę apeliacinio teismo praktiką įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-933/2008, etc.). Priešingu atveju tokių priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Lietuvos apeliacinis teismas paminėtoje 2014 m. kovo 6 d. nutartyje, sutikdamas su apeliantu ieškovu AB banku „Finasta“, nurodė, kad įsiteisėjusios nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl įvertino tiek byloje jau esančius, tiek ir naujai šalių pateiktus įrodymus. Šis teismas konstatavo, kad ieškovas AB bankas „Finasta“, teigdamas, jog BUAB „Izobara“ turimo už paskolą įkeisto turto vertė nepadengia nei skolos, nei atitinkamai neužtikrina galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, – nepateikė tai patvirtinančių įrodymų; kad siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo nagrinėjamoje byloje, privalėtų pats, pateikdamas įrodymus apie dabartinę faktinę turto vertę, paneigti savo ankstesnį sutikimą dėl įkeičiamo turto verčių; kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje tai padarė (CPK 12 str., 178 str.). Nurodė, kad ieškovo reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų tikslingas tik tada, jeigu jis objektyviais įrodymais pagrįstų savo teiginius, jog sutartine hipoteka įkeisto turto neužtenka būsimo teismo sprendimo pagal pareikštus ieškininius reikalavimus įvykdymui.

Teismas, turėdamas omenyje teismų praktikoje susiklosčiusią nuostatą, kad nagrinėjamoje byloje teismų priimtos ankstesnės nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, ir bet kurioje proceso stadijoje šios priemonės gali būti pakeistos, ar pritaikytos, anksčiau atsisakius jas taikyti; kad ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl tokių priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto vėliau tokius klausimus nagrinėjantį teismą, – sprendžia, jog šioje byloje apelianto ieškovo AB bankas „Finasta“ atskirajame skunde nurodyti įrodymai (BUAB „Izobara“ ieškovui bei Juridinių asmenų registrui pateiktų 2009 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, vėlesnių laikotarpių šios bendrovės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, jų palyginamosios lentelės, Nekilnojamojo turto registro duomenys, 2013-07-18 turto aprašo kopijos, etc.), – nesuteikia pagrindo spręsti, jog ieškovui AB bankas „Finasta“ įkeisto BUAB „Izobara“ turto vertė nepadengia/nepadengė jo reikalaujamos atlyginti žalos (CPK 178 str.). Apelianto argumentai, jog šios bendrovės pateikti finansiniai dokumentai yra netikslūs; jog juos ne kartą koregavo patys atsakovai, arba tai buvo daroma su jų žinia; jog nėra aiški bendrovės turto vertė ir struktūra, etc. – taip pat nepatvirtina ieškovo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo reikalavimą areštuoti solidarių atsakovų turtą jo pareikštam 3 068 784,87 Lt ieškiniui dėl žalos atlyginimui užtikrinti (CPK 144 str., 185 str.).

Nusprendęs, jog ieškovo AB banko „Finasta“ atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti šią teismo nutartį, apeliacinis teismas išsamiai nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apelianto bei atsakovų J. A. , N. A. , G. G. , A. K. , D. K. , M. K. , UAB „Amber Capital Partners“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.