- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- II-957-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00720-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. liepos 15 d. nutarimu D. S. buvo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. gegužės 11 d. 21.00 val. vairuodamas transporto priemonę kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, 43 km, važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ Nr. 325 galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.6 punktą ir 1 priedo 325 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundžia Institucijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimą ir prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pareiškėjas neginčija padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau Institucijos atstovas šio jo prašymo netenkino, tokio sprendimo nemotyvavęs. 2024 m. gegužės 11 d. apie 21 val. vyko automobiliu iš savo tėvų namų (duomenys neskelbtini). Abiejų tėvų sveikata yra silpna, todėl vairavo susijaudinęs dėl to, kaip reikės spręsti situaciją, jei tėvams reikėtų nepertraukiamos priežiūros. Priekyje važiavęs automobilis prilėtino greitį, nors ir taip važiavo gerokai lėčiau nei toje kelio atkarpoje leistina. Oro sąlygos buvo geros, buvo dar šviesus paros metas, matomumas buvo geras, eismas nebuvo intensyvus. Priešpriešinėje eismo juostoje automobilių taip pat nebuvo. Manydamas, kad minėtas automobilis galbūt ieško vietos, kur sustoti (netoliese buvo autobusų sustojimas), nutarė aplenkti šį automobilį ir pradėjo lenkimo manevrą. Tik jį bebaigdamas suvokė, kad toje vietoje lenkimas draudžiamas. Lenkimo metu neviršijo leistino greičio, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Vairavo blaivus maršrutu, kuris jam gerai žinomas. Kitų KET pažeidimų nepadarė.
Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, yra profesinės karo tarnybos karys, karininkas (pulkininkas leitenantas), turintis didesnį kaip (duomenys neskelbtini) metų tarnybos valstybei stažą. Drausmine tvarka nėra baustas, neteistas, ne kartą skatintas ir apdovanotas už pavyzdingą tarnybą. Apie šį pažeidimą turėjo pranešti savo tiesioginiams vadovams. Dėl to, kad nepateisino vadovybės lūkesčių, patyrė gėdos jausmą, išgyvena. Galimai dėl to bus pradėtas tarnybinis patikrinimas. Vien tai jam bus pakankama paskata ateityje daugiau tokių pažeidimų nebedaryti.
Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbo vieta nuo (duomenys neskelbtini) m. yra (duomenys neskelbtini). Nors įprastu darbo dienos metu į darbą ir iš jo galėtų vykti viešuoju transportu, tačiau kario tarnybos trukmė ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, todėl dažnai (karinių pratybų, kitų renginių metu) jam tenka tarnybos reikalais užtrukti ilgiau arba išvykti į tarnybos vietą anksčiau, kai viešasis transportas nevažiuoja. Taip pat pagal kvietimą jis privalo per kuo trumpesnį laiką prisistatyti į tarnybos vietą, nepriklausomai nuo paros meto. Neturėdamas teisės vairuoti jis negalėtų tinkamai eiti savo pareigų ir dėl to galimai prarastų darbą, netektų pagrindinių šeimos pajamų. Jo sutuoktinės darbo užmokesčio neužtektų, o jo amžiaus susirasti kitą darbą sudėtinga. Teisė vairuoti jam taip pat reikalinga pasirūpinti (duomenys neskelbtini) gyvenančiais silpnos sveikatos tėvais. Jo sutuoktinė teisės vairuoti neturi, todėl jo nuvežti negalėtų. Be to, teisės vairuoti netekimas užkirstų kelią jam užsiimti mėgstama visuomenine veikla.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad labai gailisi dėl nusižengimo, tai buvo žiopla klaida. Toje vietoje nuolatos važiuoja ir žino, kad lenkimas draudžiamas, bet užsigalvojo, aplenkė, kad nuvažiuotų greičiau. Ten visada fiksuojamas vidutinis greitis, greičiau važiuoti nebuvo jokio tikslo. Kai važiavo priekyje automobilis, jį aplenkė automatiškai. Automobilis priešais važiavo 30 km/val. greičiu ir lėtino, jo paties automobilio greitis buvo apie 45 km/val., kai leistinas greitis yra 70 km/val. Nuo Prienų iki Garliavos fiksuojamas vidutinis greitis ir lenkimas draudžiamas. Nuo Išlaužo iki Garliavos negalima lenkti. Neskubėjo, šeštadienis buvo, aplankė tėvus, mamai sveikata pablogėjusi, insultą patyrusi, užsigalvojo, ką reikės daryti, jeigu mama visai „ant patalo bus“, ir automatiškai atliko veiksmą. Pasimokė iš situacijos. Visada buvo karininkas, užėmė vadovaujančias pareigas, turi teisinį išsilavinimą ir suvokia bausmės paskirtis, ko tikimasi iš visuomenės ir koks yra teisės aktų tikslas. Tikrai stengiasi būti pavyzdžiu, to paties reikalauja iš pavaldinių. Jam anksčiau buvo paskirta 6 eurų bauda už greičio viršijimą, tuomet mama buvo susilaužiusi kaulą ir reikėjo nuvežti į priimamąjį. Niekur daugiau nelenks. Žino, kad griežtai baudžiama. Naujų pažeidimų nepadarė. Kodėl kelio atkarpoje lenkimas draudžiamas supranta, ten yra buvę nemažai eismo įvykių. Suvokia, kokias pasekmes galėjo sukelti aplinkiniams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Pareiškėjas skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis atliko lenkimo manevrą kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, ką imperatyviai draudžia daryti KET 140.6 punkto nuostatos.
Pareiškėjas skunde neginčija to, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėtinas jo ribose.
ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
Tačiau sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos bei poveikio priemonės klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo, pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkimas yra draudžiamas.
Kaip nurodoma pareiškėjo skunde ir kaip jis paaiškino teismo posėdžio metu, lenkimą atliko važiuodamas keliu, kuris jam gerai žinomas, būdamas užsigalvojęs apie aplinkybes, susijusias su tėvų sveikatos būkle, nurodė, jog būdamas susijaudinęs atliko manevrą neapgalvojęs tokio savo veiksmo ir apie tai suprato tik tuomet, kai jau nebuvo galimybės savo veiksmų nutraukti. Be to, skunde pareiškėjas akcentuoja save teigiamai apibūdinančias aplinkybes, nurodo, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga vykdant darbo veiklą bei siekiant pasirūpinti šeimos nariais.
Teismo vertinimu, šiuo atveju remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo keisti skundžiamą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio pažeidimą fiksuojančio vaizdo įrašo (nuoroda į įrašą taip pat pateikiama pranešėjo apie įvykį institucijai siųstame laiške), lenkimo manevrą pareiškėjas atliko ne lenkdamas, kaip teigė posėdžio metu, apie 30 km/ val. greičiu važiuojantį ir lėtinantį greitį automobilį, jo manymu, ieškojusį vietos sustoti, o dviejų automobilių koloną. Iš vaizdo įrašo duomenų matyti, jog vaizdo registratoriuje iš lenkiamo automobilio fiksuotas šios transporto priemonės greitis filmuojamoje atkarpoje buvo apie 66–76 km/ val., jis reikšmingai neatsiliko nuo priekyje važiavusio automobilio, o leistinas greitis vietovėje – 70 km/ val. Taigi pareiškėjas, atlikdamas lenkimo manevrą, neabejotinai važiavo dar didesniu greičiu. Be to, nors jam atliekant lenkimą transporto priemonių priešpriešinėje eismo juostoje ir nebuvo, tačiau vaizdo įraše matyti, jog vos kelias sekundes prieš tai šia eismo juosta važiavo keli automobiliai, taigi darytina išvada, jog eismas minėtame kelyje buvo pakankamai intensyvus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pats nurodo važiavęs automobiliu susijaudinęs, užsigalvojęs apie savo tėvų sveikatos būklę, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, tik dar labiau sustiprina pagrindą spręsti, jog būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, esant tokiai savo būsenai, jis privalėjo griežtai laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kuriuo jis, be kita ko, vežė ir kitą asmenį.
Teismo vertinimu, remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmus kaip mažiau pavojingus ir sudarančius galimybę taikyti jo atžvilgiu išimtis iš bendrosios taisyklės, numatančios, jog už lenkimą draudžiamoje vietoje asmeniui privalo būti skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios jį charakterizuoja kaip nuosekliai ir nepertraukiamai vykdantį darbinę veiklą, besirūpinantį savo šeima ir aplinkiniais, neabejotinai vertintinos teigiamai. Vis dėlto, jos negali būti suabsoliutinamos sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės, kuri skirtina už padarytą administracinį nusižengimą, proporcingumo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės savaime nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti ar skirti ją trumpesniam nei įstatyme numatytas terminui. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas ar taikomas reikšmingai trumpesnį terminą, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta, juolab kad administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta minimaliam įstatyme numatytam terminui – trims mėnesiams. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas brandi ir gyvenimišką patirtį turinti asmenybė, kaip pats teigė, turėdamas teisinį išsilavinimą, žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga, privalėjo elgtis atitinkamai – pasirinkti tokį savo elgesio būdą, kuriuo nesukeltų pavojaus eismo saugumui ir nepažeistų Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo Institucijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose cituojama teismų praktika taip pat pagrindo spręsti priešingai nesudaro. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingos aplinkybės yra kitokios, todėl vadovautis paminėtoje kitoje byloje priimtu sprendimu kaip precedentu nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad priešingai nei teigiama skunde, Institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjui buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda, bet ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė. Dar labiau ją švelninti, remiantis pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi aptartų aplinkybių visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Teismo vertinimu, Institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos bei poveikio priemonės yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.