Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Gamtutė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir A. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės sąlygų.

Lietuvos įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. Jei bendrovė turi vienpakopę valdymo struktūrą, civilinės atsakomybės prievolė už netinkamą valdymo funkcijos įgyvendinimą kyla bendrovės vadovui, kaip vieninteliam valdymo organui. Teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju bendrovės vadovas, o ne akcininkas yra atsakingas už bankroto bylos inicijavimą laiku ir dėl to galimai atsiradusią žalą.

Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas ir neteisėtus veiksmus (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, jog V. M. UAB „Menchem“ direktoriumi išrinktas 2012 m. gegužės 23 d. ir šias pareigas ėjo iki 2015 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 11), tačiau bendrovės veiklos visai neorganizavo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. birželio 28 d. VĮ Registrų centrui buvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2011 metus, todėl daryti išvadą, jog atsakovas V. M. negalėjo nežinoti apie įmonės sudėtingą finansinę situaciją. 2012 m. gegužės 25 d. tapęs įmonės vadovu atsakovas V. M. privalėjo išsiaiškinti įmonės realią finansinę padėtį, o nustatęs, kad įmonė yra nemoki, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nevykdydamas įstatyme numatytų pareigų, atsakovas V. M. turi prisiimti neigiamų padarinių riziką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet ir nustačius, kad ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus palanki subalansuoti esamą situaciją. Šiuo atveju V. M. patvirtino, kad jis, būdamas UAB „Menchem“ vadovu, nevykdė jokios veiklos įmonėje, nesidomėjo jos finansine padėtimi, nereikalavo iš buvo vadovo perduoti jam įmonės dokumentus ir kitą galimą turtą – tik pareikalavus bankroto administratoriui, liepė įmonės darbuotojai perduoti visus įmonės dokumentus.

Atsakovas V. M. teigia, kad UAB „Menchem“ akcijų pirkimas-pardavimas niekada neįvyko, nes V. M. niekada taip ir nebuvo pateiktas A. S. žmonos pasirašytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius. 2012 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta A. S., V. M. ir I. S., kuria A. S. V. M. pardavė jam priklausančių 50 proc. UAB „Menchem“ akcijų. Sutartis užregistruota 2012 m. balandžio 16 d. Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė akcijų kainą – 5 000 Lt. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui šios sutarties 3.1. punkte nurodytą pirkimo kainą grynaisiais pinigais, o pardavėjas ją gavo ir pretenzijų pirkėjui neturi. Išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 4 patvirtina, kad 2012 m. balandžio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta. Nors šiame dokumente nurodyta klaidinga data, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida. Iš VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenų išrašo matyti, kad akcininkų sąrašas gautas 2012 m. balandžio 16 d., o įregistruotas 2012 m. balandžio 17 d. Taigi, atsakovas V. M., teigdamas, jog UAB „Menchem“ akcijų pirkimas-pardavimas niekada neįvyko, nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat nesikreipė į teismą su reikalavimu pripažinti sutartį negaliojančia ar pan.

Atsakovas V. M. teigia, kad su juo darbo sutartis dėl vadovo ar kokių nors kitų pareigų ėjimo bendrovėje „Menchem“ nebuvo sudaryta bei tai, kad jis realiai jokių funkcijų šioje įmonėje neatliko ir jam niekada nebuvo mokamas joks darbo užmokestis, todėl negali būti laikomas įmonės vadovas. Šiuo atveju būtina įvertinti ar Juridinių asmenų registre esanti informacija apie įmonės vadovą laikytina teisinga tol, kol šie viešame registre esantys duomenys nėra nuginčyti. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, todėl būtent naujasis įmonės vadovas privalėjo padaryti įrašus apie akcininkų bei vadovo pasikeitimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalis). Įvertinus Juridinių asmenų registro duomenis darytina išvada, kad nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. V. M. buvo minėtos įmonės vadovu ir todėl jam taikytinos visos ĮBĮ įmonės vadovui nustatytos teisės ir pareigos, tarp jų ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, todėl yra galiojantys.

Atsakovas V. M. teigia, kad UAB „Menchem“ bankroto byloje buvo pareikštas ir patvirtintas vienintelio kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos – kreditorinis reikalavimas, lygus 8 100,23 Eur. Paties kreditoriaus finansinis reikalavimas UAB „Menchem“ 2012 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. netrukus po to, kai V. M. buvo paskirtas formaliu UAB „Menchem“ vadovu, sudarė 8 138,61 Eur (28 100,98 Lt). Vadinasi, V. M. formalaus vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Menchem“ skolos kreditoriams ne tik nepadidėjo, tačiau netgi sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad V. M. sukėlė kokią nors žalą įmonei, jos kreditoriams ar kt. Teismas negali sutikti su tokia atsakovo V. M. pozicija, kadangi šiuo atveju atsakomybė įmonės vadovams kyla ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatytu pagrindu ir šiuo atveju nereikia įrodinėti įmonei, kreditoriams padarytos žalos dydžio kiekvieno vadovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Tokios žalos dydis įrodinėjamas tuo atveju, kai prašoma priteisti padarytą žalą kreditoriams ar bankrutuojančiai įmonei, o ne reikalaujant priteisti administravimo išlaidas.

Nustačius atsakovų – V. M. kaip įmonės vadovo ir A. S. kaip buvusio įmonės vadovo (kitas asmuo), kurie pagal kompetenciją įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti įmonės vadovų kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovai. Kadangi atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė, todėl administratoriui turi atsakyti solidariai.

CK 6.6 str. 4 numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadinasi ieškovė turį įstatymo įtvirtintą teisę pasirinkti, iš ko reikalauti prievolės įvykdymo. Šiuo atveju ieškovė administravimo išlaidas prašo priteisti solidariai iš abiejų įmonės vadovų – atsakovų V. M. ir A. S., todėl teismas nelaiko, kad šioje byloje kiti įmonės akcininkai, kuriuos nurodė A. S., yra suinteresuoti asmenys ir nesvarstė dėl jų įtraukimo trečiaisiais asmenimis (Vilniaus apygardos teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2053-392/2016).

Dėl žalos dydžio.

Ieškovės atstovas advokatas J. V. prašo priteisti 2 000 Eur administravimo išlaidų.

Atsakovo V. M. atstovė advokatė E. B. nesutinka su administravimo išlaidų dydžiu. Teigia, kad nėra jokių rašytinių įrodymų apie patirtas bankroto administratoriaus išlaidas.

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius MB „Gamtutė“, teikdama BUAB „Menchem“ bankroto byloje administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą.

Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės įsigaliojo tik 2016 m. gegužės 1 d., t. y. BUAB „Menchem“ bankroto byloje jau prieš tai patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą ( Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis). Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo remiasi administravimo išlaidų tvirtinimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarta BUAB „Menchem“ taikyti supaprastintą bankroto procesą. ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma, t. y. viršyti 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 1 d.) arba 8 750 Eur (350 Eur x 25 MMA). 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Menchem“ 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Ši nutartis įsiteisėjusi, atsakovai teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko.

Pagal kasacinio teismo praktiką, administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pažymėtina, kad patvirtindamas bendrą 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, Vilniaus apygardos teismas neišskyrė administratorei tenkančio atlyginimo už įmonės administravimą, nes tuo metu tokios pareigos neturėjo. Todėl sprendžiama, kad esant tokiai situacijai, bei buvus 18 punkte nurodytam reglamentavimui, bankroto proceso metu bankroto administratorius galėjo spręsti, kokia suma skirtina administravimo išlaidoms, o kuri skiriama administratoriui kaip jo atlyginimas. Šios sumos, jas sudėjus, negalėjo viršyti teismo nutartimi patvirtintos išlaidų sumos.

Į bylą pateikti dokumentai, kuriuose nurodoma, jog MB „Gamtutė“ už paslaugas Juridinių asmenų registrui sumokėjo 42,28 Eur (PVM sąskaitos faktūros serija RC: 2015 m. rugsėjo 15 d. Nr. 2977727 ir Sąskaita apmokėti 2017 m. sausio 26 d. Nr. 13540507-1), administratoriaus atlyginimas – 1 957,72 Eur (2017 m. gegužės 24 d. sąskaita faktūra Serija 2017/05/24 Nr. 07-05-24).

Pažymėtina, kad PVM sąskaitos faktūros, išankstinės sąskaitos-faktūros yra apskaitos dokumentai, kuriais patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis, t. y. įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sąskaitą faktūrą vartotojui išrašo prekes pateikęs ar paslaugas suteikęs asmuo, reikalaudamas sumokėti sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Teismo vertinimu, pateiktos sąskaitos-faktūros nepatvirtina, kad įmonė pagal jas atsiskaitė, t. y. faktiškai patyrė šias išlaidas. Tačiau ieškovas pateikė kvitą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 26 d. VĮ „Registrų centras“ buvo sumokėta 21,14 Eur už juridinio statuso registraciją. Be to iš Juridinių asmenų registro išplėstino išrašo su istorija matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo įregistruotas teisinis statutas „bankrutuojantis“. Tai įrodo, kad pagal pateiktą apskaitos dokumentą PVM sąskaitos faktūros serija RC: 2015 m. rugsėjo 15 d. Nr. 2977727 sumokėjo nurodytą pinigų sumą. Tinkama įrodinėjimo priemonė būtų pinigų apmokėjimą, o ne ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai. Todėl teismas sprendžia, kad bankroto administratorius tinkamomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė prašomų priteisti 42,28 Eur išlaidų, patirtų administruojant įmonę, todėl sprendžiama, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovo prašytų išlaidų (42,28 Eur), patirtų administruojant įmonę, nors, ir nėra pateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai.

Taip pat pažymėtina, kad administratorius įvykdė įmonės bankroto procedūras, todėl turi teisę gauti už tai atlyginimą. Administratoriaus atlyginimas yra skiriamas už administratoriaus, kaip savo srities profesionalo veiklą, t. y. už administravimo paslaugas kaip tokias, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, jo darbo, veiklos ir laiko sąnaudas konkrečioje bankroto byloje. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas prašė priteisti 1 957,72 Eur administratoriaus atlyginimo už visą bankroto procesą. Kaip minėta, bankroto proceso metu kitoms administravimo išlaidoms nepanaudota lėšų suma gali būti skiriama administratoriui kaip jo atlyginimas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ieškovės prašomus priteisti 1 957,72 Eur galima laikyti bankroto administratoriaus atlyginimu. Toks bankroto administratorės atlyginimas negali būti laikomas nepagrįstai dideliu, neproporcingu ar neteisingu, nes tokia suma (1 957,72 Eur) yra adekvati tiek vykdyto bankroto proceso pobūdžiui – supaprastinam bankroto procesui, jo trukmei, tiek bankroto byloje atliktų būtinų veiksmų mastui ir neviršija ĮBĮ nustatytos sumos (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, 131 straipsnio 2 dalies 3 punktas; ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 1 d.). Be to atsakovas V. M. nepateikia jokių įrodymų, o ir procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių įtikinamų aplinkybių, kodėl administratorius negalėtų gauti tokio dydžio atlyginimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti 1 957,72 Eur administratoriaus atlyginimas yra pagrįstas, todėl priteistinas solidariai iš atsakovų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-239-881/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2365-658/2017).

Dėl procesinių palūkanų.

Esant ieškovės prašymui, iš atsakovų taip pat priteistina 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti ieškovei jos patirtas 3 077,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškinio surašymas ir atstovavimas Šakių rajono apylinkės teisme (b. l. 110, 111).

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. CPK 93 straipsnio 4 dalis įgalina teismą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tokia įstatymo leidėjo pozicija yra akivaizdi, išdėstyta Lietuvos Respublikos CPK normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 3 077,88 Eur suma už ieškovės patirtas teisines pagalbas viršija 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Taisyklės) 8.2 ir 8.19 punktų reikalavimus, kurie rekomenduoja priteisti maksimalus užmokesčio dydis už advokato surašytą ieškinį, taip pat atstovavimą teismo posėdžiuose sumų. Visų pirmą teisme ieškovės atstovas neatstovavo 24 valandų, kadangi pirmasis teismo posėdis, kuris buvo atidėtas dėl ieškovo pateikto prašymo, truko vos 14 minučių, trečiasis ir ketvirtasis teismo posėdžiai užtruko atitinkamai 1 val. 09 min. ir 1 val. 25 min. Iš viso ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko 3 val. (Taisyklių 9 punktas). Taigi, už atstovavimą teisme ieškovės atstovui turėtų būti priteistina ne daugiau nei 251,61 Eur (838,70 Eur (2017 m. II ketvirtis – bruto 838,7 Eur) x 0,1 x 3 val.; Taisyklių 8.19 punktas). Už ieškinio surašymą ieškovės atstovui turėtų būti priteisiama ne daugiau nei 2 096,75 Eur (838,70 Eur x 2,5; Taisyklių 8.2 punktas). Ieškovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kiek turėjo kelionės išlaidų dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į Šakių miestą, kurios turėtų būti atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje (Taisyklių 3 punktas). Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad pirmą kartą ieškovui kreipusis į teismą ir į bylos nagrinėjimą neatvykus, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. paskirtas posėdis neįvyko ieškovo atsakovui paprašius suteikti galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus, o patikslintą ieškinį pateikė praleisdamas jam teismo nustatytą terminą, dėl ko į 2017 m. spalio 11 d. paskirtą posėdį proceso šalims buvo leista nevykti, taip pat ieškovo atstovas nesavalaikiai teikė teismui įrodymus, dėl ko atsakovas paprašė pertraukos su jais susipažinti ir paruošti atsikirtimus (Taisyklių 2.8-2.10 punktai), taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais sprendžia, kad ieškovo patirtos 3 077,88 Eur išlaidos už atstovavimą pirmos instancijos teisme nėra pagrįstos, didesne dalimi susidariusios dėl paties ieškovo atstovo veiksmų, todėl atitinkamai mažintinos iki 800 Eur.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį atleistas, todėl iš atsakovų V. M. ir A. S. valstybei priteistina 60 Eur žyminio mokesčio, taip pat 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas:

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dviejų tūkstančių eurų (2 000 Eur) administravimo išlaidas ieškovei MB „Gamtutė“, juridinio asmens kodas 302898027.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), aštuonių šimtų eurų (800 Eur) teisinės pagalbos išlaidų ieškovei MB „Gamtutė“, juridinio asmens kodas 302898027.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešiasdešimt eurų (60 Eur) žyminio mokesčio ir dešimt eurų (10 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.