Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-01-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-1971-676/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
2YT-1971-676/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1971-676/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00299-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos V. L. 2024 m. sausio 8 d. skundas dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, kuriame pareiškėja nurodo, kad nesutinka su vykdymo išlaidų dydžiu ir prašo teismo priimti skundą ir įpareigoti antstolį Z. Zenkevičių patikslinti ir pateikti finansines ataskaitas, bei grąžinti nepagrįstai išskaičiuotas pinigines lėšas į pareiškėjos banko sąskaitą. Pareiškėja nurodė, kad antstolis 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu „Dėl skundo grąžinimo“ Nr. S-24-14-115, grąžino pareiškėjai jos skundą ir nurodė, jog savo pažeistas teises pareiškėja gali mėginti ginti įprasta ieškinio teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi skundu dėl antstolio Z. Zenkevičiaus veiksmų, kuriame nurodė, kad nesutinka su apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu ir prašo teismo priimti skundą ir įpareigoti antstolį Z. Zenkevičių patikslinti ir pateikti finansines ataskaitas, bei grąžinti nepagrįstai išskaičiuotas pinigines lėšas į pareiškėjos banko sąskaitą. Taip pat nurodė, kad antstolis 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu „Dėl skundo grąžinimo“ Nr. S-24-14-115, grąžino pareiškėjai jos skundą ir nurodė, jog savo pažeistas teises pareiškėja gali mėginti ginti įprasta ieškinio teisenos tvarka.

CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad 2023 m. lapkričio 9 d. antstolis per antstolių informacinę sistemą (AIS) pateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-14-9358, tačiau vykdymo išlaidų finansinės ataskaitos ir pagrindžiančių dokumentų bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo būdo nenurodė ir duomenų nepateikė. 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškėja elektroniniu paštu pateikė antstoliui prašymą dėl vykdymo išlaidų finansinės ataskaitos pateikimo. Antstolis 2023 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. S-23-14-10621 „Dėl prašymo“ nurodė, kad skolininkė turi teisę gauti vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir vadovaudamasis CPK 613 straipsniu priėmė patvarkymą – atlikti papildomą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pateikti jį skolininkei per antstolių informacinę sistemą (AIS). Tačiau, per antstolių informacinę sistemą (AIS) pateikta vykdymo apskaičiavimo suvestinė ir nepateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Antstolis taip pat nepateikė duomenų ir nepagrindė išlaidų tretiesiems asmenims. Pareiškėja nesutinka su antstolio priskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu - 186,29 Eur, todėl 2023 m. gruodžio 30 d. antstoliui pateikė skundą dėl nepagrįstai išieškotų piniginių lėšų grąžinimo. Antstolis 2024 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-24-14-115 informavo, kad pateikto skundo nagrinėjimas yra negalimas, kadangi vykdomoji byla Nr. 0014/23/00524, kurioje skundžiami antstolio veiksmai, buvo užbaigta 2023 m. lapkričio 22 d. Antstolis grąžino pareiškėjos skundą ir paaiškino, kad savo pažeistas teises pareiškėja gali ginti įprasta ieškinio teisenos tvarka. Pareiškėjos manymu, tokie antstolio veiksmai dėl prašomos informacijos nepateikimo yra nepateisinami, ir pažeidžia skolininkės teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos vertinimu antstolis nepagrįstai ir neteisėtai savo naudai iš skolininkės išieškojo 74,45 Eur daugiau nei priklauso, t. y. 31,44 Eur administravimo išlaidų ir 43,01 Eur atlygio antstoliui. Be to, nors antstolio teigimu vykdomoji byla užbaigta 2023 m. lapkričio 22 d., tačiau pareiškėjai po bylos užbaigimo iš „Sodros“ išmokų 2023 m. gruodžio 4 d. buvo išskaičiuota 61,07 Eur, o 2024 m. sausio 2 d. išskaičiuota dar 67,17 Eur. 2023 m. gruodžio 20 d. antstolis skolininkei į banko sąskaitą grąžino 61,07 Eur. Dėl 2024 m. sausio 2 d. „Sodros“ išmokų 67,17 Eur išskaitymo, pareiškėja žodžiu kreipėsi į antstolio kontorą, kurioje antstolio kontoros darbuotoja paaiškino, kad pareiškėja turi kreiptis į „Sodrą“ ir išsiaiškinti klausymą dėl išmokų išskaitymo. Antstolis prašomų vykdymo išlaidų apskaičiavimo nepateikė ir pareiškėja patyrė 3,90 Eur (2,10 Eur + 1,80 Eur) pašto išlaidų. Todėl viso pareiškėjai grąžintina lėšų suma sudaro – 145,50 Eur (74,45 Eur + 67,17 Eur + 3,90 Eur).

Byloje pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Z. Zenkevičius vykdė vykdomąją bylą Nr. 0014/23/00524, pradėtą vykdyti pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 13-6929-609/2021 dėl 225 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. L. išieškotojos E. Š. naudai. Antstolis 2023 m. lapkričio 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-23-14-9841 paskirstė likusią išieškotą sumą ir 2023 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0014/23/00524, ir grąžino išieškotojai vykdomąjį raštą, kurio pagrindu buvo vykdomas išieškojimas. Taigi, 2023 m. lapkričio 22 d. vykdomoji byla buvo užbaigta, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Duomenų, kad pareiškėja skundė 2023 m. lapkričio 22 d. antstolio priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ar, kad apie šį patvarkymą nebuvo informuota, byloje nepateikta. Priešingai, iš 2023 m. gruodžio 30 d. antstolio kontoroje gauto pareiškėjos skundo dėl vykdymo išlaidų finansinės ataskaitos pateikimo, vykdymo išlaidų pagrindimo ir piniginių lėšų grąžinimo, matyti, jog pareiškėjai yra žinoma, jog vykdomoji byla 2023 m. lapkričio 22 d. buvo užbaigta, tačiau pareiškėja nereikalavo panaikinti patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, o prašė grąžinti skolininkei 74,45 Eur nepagrįstai išieškotų vykdymo išlaidų (administravimo ir antstolio atlygis). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis Z. Zenkevičius, gavęs pareiškėjos skundą, 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-14-115 „Dėl skundo grąžinimo“, grąžino pareiškėjos skundą ir išaiškino, jog vykdomoji byla Nr. 0014/23/00524 yra užbaigta ir vykdymo procesas yra pasibaigęs, todėl asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, kadangi vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Taigi, tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tačiau gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis Z. Zenkevičius vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs ir vykdomąją bylą užbaigęs, todėl baigėsi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Įvertinus teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, jog antstolis Z. Zenkevičius, gavęs užbaigtoje vykdomojoje bylose skundą dėl antstolio veiksmų ir jį grąžindamas pareiškėjai bei išaiškindamas pareiškėjai teisę kreiptis ginčo teisenos tvarka dėl galimai jos pažeistų teisių, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjai išaiškintina, kad CPK 510 straipsnyje numatytų skundų nepadavimas neatima pareiškėjai teisės kreiptis į teismą dėl pareiškėjos manymu antstolio neteisėtais veiksmais galimai pareiškėjai padarytos žalos atlyginimo ieškinio teisenos tvarka (CPK 510 straipsnio 9 dalis) bei, kad antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje, taip pat gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka.

Įvertinęs vykdomosios bylos duomenis ir jos pagrindu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio Z. Zenkevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0014/23/00524, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 – 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0014/23/00524 grąžinti antstoliui Zenui Zenkevičiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys