- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 2YT-3083-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00169-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo S. K. (S. K.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties fakto, ji priėmė jo palikimą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 80,83 kv. m. ploto su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą buvusį jo nuosavybėje, taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 80,83 kv. m. ploto su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas valstybės įmonėje Registrų centras, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso būtent tam pačiam asmeniui, t. y., S. K., kurio gimimo data yra (duomenys neskelbtini) ir kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. pareiškime nurodė, kad jos tėvai yra S. K. ir N. K., jie susituokė (duomenys neskelbtini), jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra – pareiškėja, o (duomenys neskelbtini) – sūnus A. K.. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) tėvai nutraukė santuoką ir pradėjo gyventi atskirai, ji su broliu liko gyventi su motina. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) motina N. K. susituokė su S. G. (S. G.), jai buvo suteikta „G.“ pavardė, tėvas S. K. po santuokos nutraukimo iki savo mirties gyveno vienas. Pažymėjo, kad tėvas iš S. T. 1990 m. spalio mėnesį pirko gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 80,83 kv. m. ploto su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), šis gyvenamasis namas su priklausiniais jam priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis, jame jis gyveno iki (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pati turėjo savo šeimą, gyveno (duomenys neskelbtini), bet atvažiuodavo pas tėvą, jam padėdavo tvarkyti ūkį, pablogėjus jo sveikatai, nuolat būti su savo tėvu negalėjo dėl savo užimtumo darbe, todėl tėvas nuo (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), ir gyveno ten iki savo mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos tėvas S. K. mirė ir paliko palikimą – namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą buvusį jo nuosavybėje. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad kol tėvas S. K. gyveno (duomenys neskelbtini), ji su savo šeima prižiūrėjo jo namą, tvarkė aplinką, sodino daržą, kad nebūtų nelaimingų atsitikimų, name atjungė elektrą, nes atvykusi tvarkyti namo, o tai dažniausiai buvo nuo pavasario iki rudens, maisto gaminimui naudojo dujinį prietaisą. Pažymėjo, kad po savo tėvo S. K. mirties viena pradėjo faktiškai valdyti turtą iki mirties priklausiusį jos tėvui, t. y., gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą buvusį jo nuosavybėje, rūpinasi turtu kaip savo (tvarko ūkį, prižiūri namą, t. y., faktiškai viena juo disponuoja), tačiau dėl paveldėto turto priėmimo iškart po tėvo S. K. mirties į notarą nieks nesikreipė. Paaiškino, kad po to, kai ji pradėjo faktiškai valdyti turtą iki mirties priklausiusį jos tėvui, norėjo teisiškai įforminti paveldėto turto faktišką valdymą, bet dėl savo teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimais, nes galvojo, kad visas turtas po savo tėvo mirties jai atiteks automatiškai, įstatymų nustatytais terminais tai padaryti nespėjo. Nurodė, kad sužinojus, jog norint teisiškai įforminti priimtą palikimą, turi kreiptis į notarą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, bet notarė atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad turi pateikti teismo patvirtintą juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent ji priėmė palikimą po savo tėvo mirties, taip pat žodžiu paaiškino, kad notarui būtina pateikti tikslius duomenis apie S. K. turimą turtą, gimimo datą ir jo asmens kodą, nes jo asmens kode nėra nurodyta gimimo mėnuo ir diena, todėl kilo klausimas ar turtas, registruotas valstybės įmonėje Registrų centras, registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso tam pačiam asmeniui, t. y., S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir jo asmens kodas yra - (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje yra įrašas, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), duomenų bazėje yra nurodyta tik S. K. gimimo data, bet nenurodytas jo asmens kodas, taip pat valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje yra įrašas, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodė, kad jos tėvo S. K. asmens dokumentai neišliko, todėl kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registrą, Migracijos departamentą prie LR VRM su prašymu dėl informacijos pateikimo apie jos tėvui išduotus pasus, t. y., kada ir kur jam buvo išduotas pasas ar išduoti pasai ir kokiu pagrindu jam buvo suteiktas asmens kodas, kuriame nenurodyta jo gimimo mėnuo ir diena, buvo informuota, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo nevedęs, turėjo du vaikus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat informavo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, S. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi asmens kodą - (duomenys neskelbtini), turėjo pasą (duomenys neskelbtini), kurį jam (duomenys neskelbtini) išdavė Migracijos departamento Vilniaus skyrius, asmens kodas S. K. buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) remiantis jo pateiktu prašymu Lietuvos Respublikos piliečio pasui gauti. Pažymėjo, kad pateiktos informacijos patvirtinančių dokumentų (paso kopijos, prašymo kopijos ir kt.) jai nepateikė. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso būtent tam pačiam asmeniui, t. y., S. K., kurio gimimo data yra (duomenys neskelbtini) ir kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjai reikalingas tam, kad jai būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 1.1. punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu.
Pareiškėja paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti nuosavybės faktą, kadangi palikėjo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad turtas priklauso S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas nenurodytas, o palikėjo asmens kode nėra nurodyta tiksli jo gimimo data. Nuosavybės teisės nustatymo juridinis faktas būtinas tam, kad notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Pagal (duomenys neskelbtini) mirties įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimė apie (duomenys neskelbtini) metus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) inventorizacijos biuro pažymoje nurodyta, kad ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti duomenys apie K. S. T., gim. (duomenys neskelbtini), kad jam (duomenys neskelbtini), priklauso gyvenamasis namas 80,83 kv. m. bendro ploto su ūkiniais pastatais. (duomenys neskelbtini) Namų valdos techninės apskaitos kortelėje padarytas įrašas, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valdytojas yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išraše nurodyta, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), turėjo vaikus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. vasario 2 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Taigi, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, nors asmens kode nenurodyta tiksli palikėjo gimimo data, teismo vertinimu, darytina išvada, kad pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 80,83 kv. m. ploto su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas valstybės įmonėje Registrų centre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso S. K., kurio gimimo data yra (duomenys neskelbtini) ir kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, ji priėmė visą tėvo paliktą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėja yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Be pareiškėjos S. K. turėjo sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir nepretendavo į paveldimą turtą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad S. K. vardu registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 80,83 kv. m. ploto su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė Ž. B. atsisakė pradėti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui S. K..
Pareiškėjos teigimu, ji po savo tėvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y., po palikėjo S. K. mirties rūpinosi jo turtu, jį prižiūrėjo, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens duotų parodymų, nustatyta, kad po S. K. mirties pareiškėja faktiškai priėmė mirusio S. K. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti – prižiūrėjo ir rūpinosi žeme, gyvenamuoju namu, tokiu būdu pareiškėja savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo tėvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M. po savo tėvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos A. M. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 80,83 kv. m. ploto su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas valstybės įmonėje Registrų centras, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. K. (S. K.), kurio gimimo data yra (duomenys neskelbtini) ir kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.