- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-1281-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01052-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- D. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo ir 2021 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje e2-76-558/2021 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei D. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo M. K. priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą sūnui U. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 245,00 Eur, dukrai K. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos ieškovė; 2) priteisti visas iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimu iš jo priteisto kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį nemoka. Atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaikus) ir baudžiamoji byla šiuo metu yra perduota į Alytaus apylinkės teismą. Nuo to momento, kai buvo priteistas vaikams išlaikymas, praėjo daugiau nei treji su puse metų, priteista išlaikymo suma neatitinka vaikų amžiaus, poreikių, kasdien brangstančio pragyvenimo. Bendros šeimos pajamos yra apie 887 Eur per mėnesį. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 550 Eur, o dukters - apie 610 Eur. Viena patenkinti vaikų poreikių ieškovė neįstengia. Išėjusi su vaikais gyventi skyrium nuo atsakovo, ieškovė paliko savo lėšomis įrengtą sodybą, kuria be jokio teisinio pagrindo naudojasi atsakovas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pati tokio išlaikymo, kurio reikalauja iš atsakovo, savo vaikams neišgalėtų teikti, nes jos pajamos yra 630 Eur per mėnesį, todėl prašomas išlaikymo dydis neatitinka pačios ieškovės turtinės padėties. Prašomo išlaikymo atsakovas teikti negali dėl sunkios turtinės padėties, dėl savo pablogėjusios sveikatos. Vaikų išaugusių poreikių ieškovė nepagrindė.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame galutinai sutikslinęs reikalavimus, prašė nustatyti tokią atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką: 1. Tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, siekiant emocinio ryšio tarp tėvo ir vaikų atkūrimo ir stabilumo, tėvas bendrauja su vaikais kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikų pasirinktoje neutralioje vietoje parke, kavinėje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje, tikslią bendravimo vietą prieš dvi dienas SMS žinute suderinus su vaikų motina, įpareigojant vaikų motiną nesudaryti jokių kliūčių tėvo ir vaikų susitikimui, ir, esant poreikiui, motinai stebint tėvo bendravimą su vaikais ar jai esant netoliese; tėvui dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės nustatytu laiku atvykti susitikti su vaikais, jis privalo vaikų motiną apie tai informuoti SMS žinute prieš dvi dienas. 2. Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais tokia tvarka: 2.1. tėvas turi teisę bendrauti su vaikais antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie atvykimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas. 3.Tėvas švenčių dienomis su vaikais bendrauja tokia tvarka: 3.1. poriniais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse 18 val. ir pristato vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val. Neporiniais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir pristato vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 3.2. neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus ir sausio mėn. 1 d. vaikai praleidžia su tėvu, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Poriniais metais sutinkant Naujuosius metus ir sausio mėn. 1 d. vaikai praleidžia su motina; 3.3. tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, tėvui vaikus pasiimant 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3.4. Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikai praleidžia su tėvu, tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos atgal į jų gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaikų motiną ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas. 4. Tėvas vaikų atostogų metu su vaikais bendrauja šia tvarka: 4.1. vasaros atostogų metu ir kitų mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti su vaikais pusė vaikų atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas. 5. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos: 5.1. tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz. vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; 5.2.vaikų tėvas privalo užtikrinti, kad vaikų buvimo pas tėvą metu, vaikai būtų pasiekiami ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikams būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina; 5.3.vaikų motina privalo užtikrinti, kad vaikai būtų pasiekiami ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaikais; 5.4.pasikeitus vaikų tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis; 5.5.vaikų išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaikų interesus atitinkantį sprendimą; prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas kenktų vaikų auklėjimui, vystymuisi, neatitiktų jų interesų ir būtų pakenkta sūnaus psichologinei sveikatai. Atsakovas yra teistas ne vieną kartą, susiformavę atsakovo antivisuomeninės nuostatos, jis daro žalingą įtaką ir gėdą vaikams, o priešieškinį pareiškė tikėdamasis mažesnio išlaikymo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei K. M. B. ir nepilnamečiui U. B. išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. gegužės 5 d., iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. M. B. ir U. B. tvarką: 1.Nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip: su dukra K. M. B. - 40 kartų, o su sūnumi U. B. - 60 kartų iš eilės bendrauja VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre arba kitoje psichologo nurodytoje darbo vietoje, dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Užregistruoti vizitui pas psichologą įpareigotinas atsakovas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovei bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Ieškovė privalo užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai atvyktų pas psichologą bendravimui su tėvu; priteisė iš ieškovės valstybei 37,24 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
7. Dėl išlaikymo padidinimo. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė vidutiniškai uždirba 630 Eur per mėnesį, ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė, žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais. Atsakovas nuo 2019 m. balandžio 1 d. užsiima individualia veikla - kraštovaizdžio tvarkymu, už 2019 metus jokių pajamų negavo, atsakovas nuosavybės teise transporto priemonių neturi, gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, dėl kurios šiuo metu vyksta ginčas teisme dėl iškeldinimo. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1-51-297/2021, kurioje atsakovas kaltinamas pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaikus). Teismas, įvertinęs bylos įrodymus apie šalių turtinę padėtį, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, negu ieškovės, lyginant nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams iki dabar. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis priteisimo iš atsakovo išlaikymo metu buvo geresnė negu, kad atsakovo, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų sumažinusi prašomos priteisti išlaikymo sumos. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, kurių visais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, nes atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, ieškovė iš Vaikų išlaikymo fondo kiekvienam vaikui gauna po 68 Eur išmokas, todėl didesnė išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Teismas nurodė, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad ir pačių nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, pasikeitė šalies ekonominė ir finansinė padėtis. Teismo vertinimu, dalis vaikų išlaidų nėra pagrįstos bei neproporcingai didelės (išlaidos drabužiams ir avalynei, per didelė suma maistui), negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nepilnametės dukros telefono aparatui, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, kadangi vaikai sveikatos problemų neturi, todėl vaikų sveikatos poreikiams tenkinti turi būti skiriama mažesnė suma. Teismas įvertinęs ir tai, jog ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro 630 Eur, o vaikų poreikiams išleidžia 1 160 Eur, padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog per mėnesį vaikų poreikiams išleidžia 1 160 Eur sumą, nes išlaikymas vaikams teikiamas atsižvelgiant į tėvų turtines galimybes. Teismas vadovavosi teismų praktikoje pripažintu minimalios mėnesinės algos kriterijumi kaip būtinuosius žmogaus poreikius atitinkančiu išlaikymo dydžiu, kuris atskaičius mokesčius yra 468,41 Eur. Teismo vertinimu, šalių dukrai, kuriai šiuo metu yra 15 metų, būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 450 Eur per mėnesį suma, o sūnui, kuriam yra 12 metų – 400 Eur per mėnesį suma. Nurodė, kad iš šių sumų atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikam įstatymą gaunamą išmoką vaikams, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur, tėvams reikalinga pasidalyti: dukrai likusią 380 Eur sumą, iš kurios po 150 Eur turėtų skirti tėvas ir po 230 Eur turėtų skirti motina; sūnui - likusią 330 Eur sumą, iš kurios 150 Eur turėtų skirti tėvas, 180 Eur motina. Priteisdamas išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į atsakovo blogesnę turtinę padėtį. Teismas pripažino būtinu priteisti iš atsakovo po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.
8. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia šalių nepilnamečiai vaikai, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Teismas padarė išvadą, kad tėvų išsiskyrimas neigiamai paveikė vaikus, nesugebėdami apsaugoti vaikų nuo savo neigiamų emocijų vienas kitam, tėvai padarė vaikams žalą. Teismo vertinimu yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaikų interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių nepilnamečiai vaikai visiškai negali bendrauti su tėvu, todėl šiuo metu maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais, kurie nėra matę tėvo nuo 2015 metų pabaigos, nėra galimas. Dėl to teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį, kuris, apibrėžtinas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas atsakovo bendravimo su vaikais susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas atsakovo ryšys su vaikais, pirmiausia tai turi būti padaryta su specialisto (psichologo) pagalba neutralioje aplinkoje. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su dukra turėtų bendrauti pas psichologą ne mažiau nei 40 kartų, o su sūnumi – 60 kartų, susitikimai turėtų vykti vieną kartą per savaitę (ar du kartus, kaip nuspręs psichologas) dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui. Ateityje, pasikeitus tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiams, bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui turės būti keičiama, tačiau dabartiniu metu nustatinėti būsimą bendravimo tvarką, kol nėra visiškai jokio tarpusavio bendravimo, netikslinga, o juo labiau, kad atsakovas šiuo metu neturi tinkamų buities gyvenimo sąlygų. Teismas pažymėjo, kad užtikrinti nepilnamečių vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) yra abiejų tėvų pareiga, nė vienas iš tėvų negali perkelti pareigos kitam sudaryti sąlygas bendrauti, siekiant geriausių vaiko interesų ir nepaisant tarpusavio nesutarimų abu tėvai turi bendradarbiauti, kooperuotis ir užtikrinti kiek galimą sklandesnį bendravimą.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nekompensavo ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti, kadangi ieškovė nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Kadangi atsakovas yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, o išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudarė 248,25 Eur, todėl priešieškinio reikalavimus patenkinus 15 procentų, teismas valstybei iš ieškovės priteisė 37,24 Eur (248,25 Eur x 15 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
10. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovei priteisė 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovė 2020 m. spalio 2 d. pateikė prašymą dėl 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo. Kadangi ieškovė savalaikiai buvo pateikusi į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas, konstatavęs, kad ieškinys yra patenkintas 58 %, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 522 Eur (900 Eur x 58 %) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo palikti galioti 2016 metų spalio 13 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3615-179/2016 priteistą išlaikymą; dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo patenkinti atsakovo 2020 m. birželio 17 d. šioje byloje pateikto priešieškinio bei 2021 m. kovo 24 d. prašymą dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo keliamus reikalavimus; prašė sumažinti 2021 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
12.1. Dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė neįrodinėjo, kad iš esmės pasikeitė jos ar atsakovo turtinė padėtis, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teismas pažeidė CK 3.201 str. 1 ir 2 dalyje keliamus reikalavimus. Padidintas išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėties, nes jo gaunamos pajamos nėra pakankamos vaikams teikti tokį išlaikymą. Teismas pažeidė CK 3.192 str. 3 d. reikalavimus;
12.2. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo sprendime nieko nepasisakyta, kokia bendravimo tvarka bus po pereinamojo laikotarpio, t. y. ar atsakovas turės teisę bendrauti su vaikais ir kaip su jais bus bendraujama. Dėl to tokia bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo kaip vaikų tėvo teises numatytas CK 3.156 str. ir CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse;
12.3. Dėl papildomo teismo sprendimo. Iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma yra per didelė, neatitinka realios situacijos ir dvigubai viršija užmokestį, nurodytą VGTPT pažymoje, nors faktiškai atsakovo advokatė kaip ir ieškovės advokatė atliko vienodą darbą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, 2021 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus ir apeliacinį skundą atmesti; prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą; prašė prijungti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendį, kuriuo atsakovas nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
13.1. Dėl išlaikymo priteisimo. Vien tai, kad teismo sprendimu padidintas išlaikymas vaikams iki 150 Eur kiekvienam vaikui neatitinka atsakovo teigimu jo turtinės padėties, nėra pagrindas ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atmesti. Turi būti vertinama tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas tinkamo dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Atsakovo pasyvus elgesys savo pajamų didinimo atžvilgiu rodo jo sąmoningą vengimą teikti vaikams jų amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą;
13.2. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas padarė logišką ir pagrįstą bylos duomenimis išvadą, kad pradžioje būtina įveikti vaikų nenorą susitikti su tėvu, užtikrinti jiems saugumo jausmą būnant su tėvu, o ateityje, pasikeitus tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiams, bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui turės būti keičiama, tačiau dabartiniu metu nustatinėti būsimą bendravimo tvarką, kol nėra visiškai jokio tarpusavio bendravimo, netikslinga, o juo labiau, kad atsakovas šiuo metu neturi tinkamų buities gyvenimo sąlygų. Be to, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovas nuteistas pagal BK 187 str. 2 dalį realia laisvės atėmimo bausme, kas jo bendravimą su vaikais padarytų neįmanomu, nes vaikams vykti pas tėvą į pataisos namus būtų nepriimtina ir juos traumuotų dvasiškai;
Motyvuojamoji dalis
13.3. Dėl papildomo sprendimo. Iš atsakovo 522 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti priteistos pagrįstai, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams bei nustatyta atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Ieškovė D. B. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą iš LITEKO sistemos priimti į bylą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį.
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustačius, kad nuosprendis yra neįsiteisėjęs, sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako jį priimti.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
18. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).
19. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai: K. M. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir U. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės D. B. ir atsakovo M. K. vaikai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-3615-179/2016 iš atsakovo M. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista mokėti po 100 Eur suma kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nepilnametei šalių dukrai K. M. B. šiuo metu yra 15 metų, sprendimo priėmimo momentu – buvo 11, nepilnamečiui šalių sūnui U. B. šiuo metu yra 12 metų, sprendimo priėmimo momentu – buvo 8. Akivaizdu, kad nuo sprendimo priėmimo nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, pasikeitė šalies ekonominė ir finansinė padėtis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad priteisto nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį jų būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka ir vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.
22. Teismas nustatė, kad šalių dukrai K. M. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 450 Eur per mėnesį, o sūnui U. – 400 Eur. Iš šių sumų teismas pagrįstai atėmė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovės gaunamą išmoką vaikams, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur ir nustatė, kad nepilnametės dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia 380 Eur , o sūnaus poreikių patenkinimui – 330 Eur.
23. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2021-01-01 minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 642,00 Eur, pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 321,00 Eur, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyta vaikų poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma yra per didelė.
24. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
25. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė D. B. darbo užmokestis per mėnesį sudaro 630 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė - automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo rūsiu bei kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini)
26. Atsakovas M. K. nuo 2019 m. balandžio 1 d. užsiima individualia veikla - kraštovaizdžio tvarkymu. Iš pateiktos į bylą Pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad atsakovas per šį laikotarpį jokių pajamų negavo. Atsakovas nuosavybės teise transporto priemonių neturi, valdymo teise naudojasi transporto priemone – VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi.
27. Nors teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis blogesnė, tačiau taip pat nustatyta, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, turi visas galimybes gauti didesnes pajamas, kurios užtikrintų vaikams reikalingą išlaikymą. Įvertinęs šalių turtinę padėtį ir priteisdamas iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį teismas nukrypo nuo šalių lygių dalių principo, nes nustatė, kad prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo motina turėtų prisidėti didesne dalimi: dukters išlaikymui ji turėtų skirti po 230 Eur per mėnesį, o, sūnaus išlaikymui – po 180 Eur per mėnesį. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteista tik po 150 Eur kas mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į atsižvelgiant ir į abiejų ginčo šalių nepilnamečio vaiko amžių, augančius poreikius stiprinti sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui ir kt.), gali užtikrinti tik pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius.
28. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, todėl apeliacinio skundo argumentas, dėl netinkamai nustatyto iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio, atmestinas.
Dėl bendravimo tvarkos
29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti.
30. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma jtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikotarpį, kurio metu atsakovas M. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip: su dukra K. M. B. - 40 kartų, o su sūnumi U. B. - 60 kartų iš eilės bendrauja VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre arba kitoje psichologo nurodytoje darbo vietoje, dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Užregistruoti vizitui pas psichologą įpareigotinas atsakovas M. K. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovei D. B. bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Ieškovė D. B. privalo užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai atvyktų pas psichologą bendravimui su tėvu.
32. Apeliantas nustatytos bendravimo tvarkos neskundžia, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatė bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, tačiau nieko nepasisakė, kokia bendravimo tvarka bus po pereinamojo laikotarpio, t. y. ar atsakovas turės teisę bendrauti su vaikais ir kaip su jais bus bendraujama, dėl to mano, kad teismas pažeidė jo, kaip vaikų tėvo teises.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad toks sprendimas, kuriuo nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė, iš tiesų yra sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
34. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad dėl konfliktiškų tarp šalių santykių, vaikai ilgą laiką su atsakovu nebendravo, vaikai tėvo nėra matę nuo 2015 metų pabaigos, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas šiuo metu nėra galimas. Atsižvelgdamas į esamą situaciją, teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurį apibrėžė ne laiko tarpu, o tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas atsakovo bendravimo su vaikais susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas atsakovo ryšys su vaikais.
35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pradžioje būtina įveikti vaikų nenorą susitikti su tėvu, užtikrinti jiems saugumo jausmą būnant su tėvu, todėl susitikimai turėtų vykti vieną kartą per savaitę (ar du kartus, kaip nuspręs psichologas) dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Ateityje, pasikeitus tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiams, bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui turės būti keičiama, tačiau dabartiniu metu nustatinėti būsimą bendravimo tvarką, kol nėra visiškai jokio tarpusavio bendravimo, netikslinga.
36. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia atsakovo teisių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl papildomo teismo sprendimo
37. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovei priteisė 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
38. Apeliantas nurodo, kad iš jo priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma yra per didelė, neatitinka realios situacijos ir dvigubai viršija užmokestį, nurodytą VGTPT pažymoje, nors faktiškai atsakovo advokatė kaip ir ieškovės advokatė atliko vienodą darbą.
39. Kaip matyti, papildomu sprendimu teismas konstatavo, kad 2020 m. spalio 2 d. į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovės turėtas 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui nustačius, kad ieškinys yra patenkintas 58 procentais, iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 522 Eur bylinėjimosi išlaidos atlyginti.
40. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės turėtos išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl per didelės iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, dėl to priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
43. Ieškovė D. B. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. gegužės 17 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1066857, iš kurio matosi, kad už atsiliepimo parengimą turėjo 300 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovo M. K. priteisti ieškovei D. B. 300 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir 2021 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovo M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.