Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-688-480/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-27
Bylos Nr.: e2A-688-480/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-00450-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Atsakovas: T. B., E. L.
Ieškovas: M. P.

Kategorijos

2.1.6.5Kiti su civilinių teisių įgyvendinimu ir gynimu susiję klausimai
2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-688-480/2023Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00450-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.5; 2.6.8.4; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-576-812/2023 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams T. B. ir E. L. dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – J. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų T. B. ir E. L. 5 000 Eur dydžio netesybas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TB ir EL/MP (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovai įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais parduoti ieškovui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), o ieškovas įsipareigojo už įsigyjamą turtą sumokėti 120 000 Eur. Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. Ieškovas 2022 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymu atsakovams pervedė 5 000 Eur. Preliminariosios sutarties 4.1 punktas numatė atsakovų pareigą iki turto pardavimo įregistruoti turtą 100 procentų baigtumu. Preliminariosios sutarties 6.1 ir 6.2 punktai aptarė šalių atsakomybės dėl turto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo klausimą, kuriame numatė, jog tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis bus nesudarytą iki nustatyto termino (2022 m. gegužės 31 d.) dėl pirkėjo kaltės, tai 5 000 Eur avansas liks pardavėjams kaip jų patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, kurio nereikia įrodinėti, o tuo atveju, jeigu pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis bus nesudaryta iki nustatyto termino (2022 m. gegužės 31 d.) dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas per 3 dienas nuo 2022 m. gegužės 31 d. termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą avansą ir sumokėti avanso sumos dydžio baudą. Esminė sutarties sąlyga buvo turto įregistravimas 100 procentų baigtumu. Per sutartą terminą esminė sutarties sąlyga nebuvo įvykdyti, todėl nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl to yra kalti atsakovai. Dalinai pripažindami savo kaltę, atsakovai 2022 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu per sutartyje nustatytą terminą grąžino ieškovui 5 000 Eur sumokėtą avansą. Nors atsakovai grąžino avansą, tačiau nesumokėjo sutarties 6.2. punkte nustatytų 5 000 Eur netesybų. Dėl netesybų sumokėjimo ieškovas kreipėsi telefonu ir trumposiomis „sms“ žinutėmis į atsakovus, tačiau netesybos nebuvo sumokėtos. Dėl didelių kainų pokyčių 2022 m., praradęs galimybę įsigyti turtą, ieškovas nukentėjo, patyrė nuostolius. Ieškovas neturės galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą 2022 m. vasario mėn. kainomis, kadangi per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos padidėjo ir dabartinis kainų lygis yra aukštesnis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai T. B. ir E. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovų kaltės, todėl ieškovo reikalaujama 5.000,00 Eur baudos suma yra nepagrįsta. Atsakovai atliko visas funkcijas, kurios buvo būtinos siekiant užregistruoti turtą, tačiau priduodamas yra ne pavienis butas, o visas namas, todėl atsakovai neturi galimybių atlikti veiksmų, kurie priklauso nuo kitų butų gyventojų. Ieškovui namo pridavimo proceso ypatumai ir atsakovų veiksmai buvo žinomi. Sutarties nepasirašymą lėmė objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo atsakovų valios ir pastangų sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl dėl jos nesudarymo atsakovai nėra kalti. Atsakovai pateikė pasiūlymą kaip galima sutvarkyti dokumentus, kad ieškovui būtų suteikta banko paskola ir būtų galima sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Būtent pats ieškovas nebeturėjo intereso pratęsti preliminariąją sutartį. Ieškovas neprarado galimybės įsigyti turto, tiesiog pasibaigus preliminariosios sutarties terminui kategoriškai siekė nutraukti ir nesudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties.

4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo J. P. nurodė, kad sutinka su ieškiniu, ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovu yra sudariusi santuoką. Patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 5 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 1 363 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžeto pajamas lygiomis dalimis iš atsakovų 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; grąžino atsakovui nepanaudotą 50 Eur avansą, sumokėtą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2022 m. lapkričio 10 d.

6. Teismas nustatė, kad ieškovo ir jo sutuoktinės valia buvo įsigyti 100 proc. baigtumo registruotą nekilnojamąjį turtą, ieškovas viso sutarties galiojimo laiku turėjo aiškiai išreikštą valią sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir ikisutartinių santykių metu buvo iniciatyvus – nuolat domėjosi buto registravimo procedūros eiga, ir nurodė, jog byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovas būtų nepagrįstai vengęs ar atsisakęs sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentai, jog ieškovas galimai nebuvo finansiškai pajėgus pirkti butą, neturėjo banko rašytinio patvirtinimo apie finansavimo suteikimą, kas lėmė ieškovo nenorą sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį.

7. Teismas konstatavo, jog esant galiojančiai sutarties 4.1 punkto sąlygai, kuri numatė, kad tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, bus laikoma, jog dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas, aplinkybės, kad gyvenamojo namo registravimo darbus atliko tretieji asmenys ir jų atlikimo atsakovai negalėjo įtakoti, savaime nėra šalinanti atsakovų atsakomybę ieškovui pagal sutartį.

8. Teismas sprendė, kad termino pagrindinei sutarčiai sudaryti nustatymas buvo sutarties šalių susitarimo dalykas, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovai, įsipareigodami sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. gegužės 31 d., prisiėmė sutartimi įtvirtintų įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

9. Teismas priėmė išvadą, kad vieninteliai suvaržymai, kliudę sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, buvo būtent turto baigtumo 100 proc. registravimo atlikimas.

10. Teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė sutarties 4.1 punkto sąlygą, dėl to negalėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nebuvo sąžiningi ikisutartinių santykių metu, nurodė klaidinančią informaciją ieškovui dėl turto įregistravimo terminų, elgėsi pasyviai sutarties galiojimo metu, nebendradarbiavo su kita šalimi, neteikė tikslios informacijos apie vykstantį turto registravimo procesą.

12. Teismas konstatavo, jog sutarties šalims susitarus, kad 5 000 Eur baudos kaip minimalių nuostolių atlyginimo dydžio nereikia įrodinėti tuo atveju, kai nuostolių atlyginimas lieka pardavėjui, tokia pati nuostata, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, aiškintina ir taikytina ir tuo atveju, kai teisę į baudą turi pirkėjas.

13. Teismas sprendė, kad ieškovas neteko galimybės įgyti turtą per sutartyje nustatytą terminą ir jo galimybės turtą įgyti ateityje dėl sumažėjusių pajamų ir gimusio vaiko sumažėjo, tuo tarpu sutarties pasibaigimas sandorio nesudarymu buvo naudingas atsakovams, jie turto pardavimo sandorį sudarė žymiai palankesnėmis sąlygomis nei buvo susitarta su ieškovu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovai T. B. ir E. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas išimtinai tik ieškovo poziciją dėl sutarties sąlygų, visiškai ignoruodamas atsakovų dar ikisutartinius veiksmus, buto statybos 100 proc. baigtumo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre registravimą nepagrįstai vertino kaip esminę preliminariosios sutarties sąlygą pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir tokia niekuo neparemta ir savo iniciatyva padaryta išvada, eliminavo pirkėjo pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip, kokia apimtimi šalys derino preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir kokia buvo tikroji šalių valia ir kokia apimtimi šalys prisiėmė teises ir pareigas. Pagal 2022 m. vasario 11 d. (preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo diena) buvusią atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto faktinę ir teisinę situaciją, kuri ieškovui buvo žinoma, ieškovas įsipareigojo nupirkti nebaigtos statybos (80 proc.) butą. Papildomų sąlygų, numatančių, jog ieškovas įsipareigoja nupirkti tik butą 100 procentų baigtumo, preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra.

14.3. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatuoja faktines aplinkybes dėl to, jog atsakovas koregavo preliminarios sutarties nuostatas, susijusias su buto pridavimu, tačiau šias faktines aplinkybes vertino išimtinai ieškovo naudai, ignoruodamas atsakovų paaiškinimus, jog pats vienas atsakovas negalėjo nei iš teisinės, nei iš praktinės pusės užregistruoti buto 100 proc. baigtumo, nes gyvenamojo namo registravimo darbus atliko tretieji asmenys.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog galioja pirminė sutarties sąlyga, kurioje atsakovui numatyta pareiga užregistruoti baigtumą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo kaip pirkėjo įsivaizdavimą dėl šalių pasirašomos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir šalių prisiimtų teisių ir pareigų ir ignoravo atsakovų valią prisiimti teises ir pareigas tokia apimtimi, kokią jie patys manė galintys įvykdyti. Teismas visiškai ignoravo paties ieškovo pareigą būti apdairiam, atidžiam ir rūpestingam.

Žemesnės instancijos teismas

14.5. Pirmosios instancijos teismas net išėjo už ieškinio ribų ir savo iniciatyva nusprendė sutarties nuostatą dėl buto 100 proc. baigtumo registravimo pripažinti esmine preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga.

14.6. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino pirkėjo teisių apsaugą ir iš esmės nenustatė, dėl kokių priežasčių ir kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis.

14.7. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl atsakovo atsakomybės dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vykdymo ir atsakovo nesąžiningumo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai ir neteisėtai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams.

14.8. Pirmosios instancijos teismas netgi apribojo atsakovų teisę į teisminę gynybą, nes nepagrįstai atsisakė prijungi į bylą rašytinius įrodymus, kuriais atsakovai siekė byloje įrodyti, jog tinkamai vykdė preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas ir domėjosi, bei teikė informaciją ieškovui. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovams, nurodydamas, jog būtent atsakovai turėjo byloje įrodyti, jog tinkamai vykdė preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas.

14.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog šalių preliminariojoje sutartyje aptartos netesybos nėra neprotingai didelės, ir priteisė visą ieškovų prašomą sumą. Jeigu vis dėlto būtų laikoma, jog ginčo atveju turėtų būti sprendžiamas atsakomybės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo klausimas, tai šioje byloje visų pirma turėtų būti nustatytos tikrosios pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo priežastys ir sprendžiama ar pats ieškovas šiuose ikisutartiniuose santykiuose elgėsi atidžiai ir rūpestingai.

Atsiliepimas

15. Ieškovas M. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1.1. Pirmosios instancijos teisme atsakovai neįrodinėjo, jog ieškovas buvo įsipareigojęs nupirkti nebaigtos statybos (80 proc.) butą. Atsakovai įrodinėjo, jog turto 100 proc. registracija buvo neatlikta ir atitinkamai pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Atsakovai pirmosios instancijos teisme neginčijo pačio susitarimo turinio, jog buvo sutarta dėl 100 proc. buto baigtumo. Kadangi pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė iš atsakovų nebuvo įrodinėjama, todėl nėra pagrįsta ir tinkama kritikuoti teismo sprendimą, kuriame konstatuojama, jog turėjo būti perkamas tik 100 proc. baigtumo butas.

1.2. Teismas sprendime atliko teisingą ir pagrįstą vertinimą, jog įtraukdamos individualiai aptartą sąlygą dėl turto įregistravimo VĮ Registrų centre 100 proc. baigtumo 4.1 punkte, aiškiai apibrėžė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi turėjo būti perkamas tik 100 proc. baigtumo turtas. Priešingos išvados neleidžia daryti sutarties rašytinio teksto analizė, šalių, trečiojo asmens, liudytojo parodymai, o taip pat ir pirminio preliminarios sutarties rašytinio teksto turinys, iš kurio matyti, kad 4.1 punkte preliminarią sutartį rengęs liudytojas G. Š. pagal atsakovų nurodytas šalių sutartas turto pardavimo sąlygas įtraukė sąlygą, kad pardavėjas įsipareigoja užregistruoti butą VĮ Registrų centre 100 proc. baigtumo ne vėliau kaip iki pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Apeliaciniame skunde nėra pateikta aplinkybių ar įrodymų, kurie leistų abejoti teismo sprendime atliktu vertinimu, kurį pagrindžia ir šioje dalyje pateiktas bylos įrodymų vertinimas.

1.3. Įžvelgti, jog teismas peržengė ieškinio ribas nėra pagrindo, tačiau net jeigu ir apeliacinės instancijos teismui atrodytų kitaip, teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga.

1.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog neva teismas rėmėsi tik ieškovo pozicija, tai nėra tikslu, kadangi atsakovo pasamdytas nekilnojamojo turto agentas G. Š., kuris ir rengė šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, posėdžio metu taip pat patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir ieškovas bei trečiasis asmuo, jog esminė sąlyga buvo turto registracija 100 proc., kurią turėjo atlikti atsakovai, tačiau to nepadarė. G. Š., M. P. ir J. P. parodymai iš esmės sutapo, buvo aiškinamos tos pačios aplinkybės ir susitarimo turinys.

1.5. Apeliacinio skundo argumentai, neva teismas suabsoliutino ieškovo įsivaizdavimą, yra nepagrįsti, kadangi tokį įsivaizdavimą patvirtina tiek sutarties 4.1 punkto tekstas, kurio atsakovas nekoregavo ir neginčijo pirmosios instancijos teisme, tiek liudytojo G. Š. paaiškinimai byloje. Apeliaciniame skunde yra ginčijamas neva ieškovo įsivaizdavimas, paremtas liudytojo G. Š. paaiškinimais, šalių korespondencija dėl sutarties ir preliminariosios sutarties tekstu, tuo tarpu apeliaciniame skunde teikiamas atsakovų įsivaizdavimas nėra grindžiamas nei vienu iš minėtų ar kitų įrodymų.

1.6. Atsakovai ginče nepateikė jokių objektyvių duomenų ar dokumentų, kurie pagrįstų jų teiginius dėl registracijos neatlikimo priežasčių. Ginče pirmosios instancijos teisme metu (skirtingai nei tai pateikiame apeliaciniame skunde) atsakovai rėmėsi versija, jog registracija 100 proc. buvo neatlikta dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, tačiau objektyvios informacijos ir dokumentų dėl to ką reikėjo atlikti, kas buvo atlikta, kas priklausė nuo jų ar nuo kitų asmenų į bylą nebuvo pateikta. Todėl pačiam atsakovui negalint nurodyti konkrečių veiksmų, kuriuos reikėjo atlikti, kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai dėl bendradarbiavimo ar informacijos teikimo.

1.7. Dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo nukentėjo ieškovo ir jo šeimos interesai, ieškovas dėl šeimos pagausėjimo iki šiol neįgijo kito turto, šiuo metu galimybės įgyti tokį turtą dėl pasikeitusių aplinkybių neturi, kai tuo tarpu atsakovai iš ginčo situacijos praturtėjo parduodami turtą 15 000 Eur brangiau nei buvo sutarę su ieškovu. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendime priėmė pagrįstą, motyvuotą sprendimą, išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes ir teisingai jas įvertino, pagrindo keisti priimtą sprendimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. sausio 4 d. www.aruodas.lt buvo įdėtas skelbimas apie 2018 m. statybos mūrinio dviejų aukštų mano pirmame aukšte parduodamą įrengtą 3 kambarių, 64 kv. m ploto butą su 279 kv. m butui priklausančiu nuosavo naudojimo kiemu. 2022 m. vasario 11 d. ieškovas M. P. (toliau – ieškovas) ir atsakovai T. B. ir E. L. (toliau abu kartu – atsakovai arba apeliantai) sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį – TB ir EL/MP (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui jiems nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,10 kv. m, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo dalimi, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta naudojimosi tvarka (toliau kartu – turtas), o ieškovas įsipareigojo šį turtą nupirkti (preliminariosios sutarties 1.1 punktas) ir už jį sumokėti 120 000 Eur (preliminariosios sutarties 3.4 punktas). Preliminariosios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte numatyta, kad pasirašydamas sutartį ieškovas sumoka atsakovams 5 000 Eur sumą grynais arba pavedimu į pardavėjo nurodytą sąskaitą ir vykdydamas šią sutarties nuostatą ieškovas 2022 m. sausio 11 d. atliktu mokėjimo nurodymu Nr. 8 pervedė į atsakovų nurodytą sąskaitą 5 000 Eur. Preliminariosios sutarties 4.1 punktu pardavėjai įsipareigojo atlikti visas funkcijas siekiant užregistruoti VĮ Registrų centre turtą 100 procentų baigtumo, ne vėliau kaip iki pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas. Preliminariosios sutarties 6 dalyje šalys susitarė dėl atsakomybės sąlygų: tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai 5 000 Eur sumokėti pardavėjui atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, kurių dydis neturi būti įrodinėjamas (6.1 punktas); tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 3 dienas nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti šios sutarties 5.1 punkte numatytos sumos dydžio baudą (6.2 punktas). Butas iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nebuvo įregistruotas 100 proc. baigtumo ir turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas nesiūlė pratęsti preliminariąją sutartį, koreguoti kainą, pasiūlė pirkti butą 80 proc. baigtumo, nesutiko, kad yra kaltas dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. 2022 m. birželio 1 d. atsakovas grąžino ieškovui 5 000 Eur sumokėtą avansą, preliminariosios sutarties 6.2 punkte numatytos baudos mokėti nesutiko. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 5 000 Eur baudos priteisimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

19. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas bei vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo apeliantų kaltę dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.

20. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

21. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

22. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Tokią pat išvadą leidžia daryti ir ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.2 punkto nuostatos, pagal kurias apeliantams (pardavėjams) yra nustatyta pareiga grąžinti pirkėjui avansą ir mokėti netesybas (baudą) už tai, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebuvo pasirašyta dėl pardavėjų kaltės.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022).

24. Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad netinkamas bylos įrodymų vertinimas, selektyviai atrinktų faktinių aplinkybių ieškovo naudai vertinimas, visiškai ignoruojant bylos įrodymų visumą lėmė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovus pripažino kaltais dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovų teiginiais.

25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, kad kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys preliminariosios sutarties sudarymą ir jos sąlygų (ne)vykdymą, teismo nebuvo įvertinti.

26. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-11-469/2020).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2022 m. gegužės31 d. Per šį laikotarpį turto pirkimo–pradavimo sutartis sudaryta nebuvo, nes nebuvo įvykdyta preliminariosios sutarties sąlyga įregistruoti buto 100 procentų baigtumą VĮ Registrų centre. Kitų pagrindinės pirkimo– pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovas būtų netinkamai vykdęs preliminariąją sutartį. Tokiu atveju įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai – atsakovams, kurie siekdami išvengti civilinės atsakomybės jiems taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl atsakovų atsakomybės, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams.

28. Nepagrįsti apeliantų argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip, kokia apimtimi šalys derino preliminariosios sutarties sąlygas ir kokia buvo tikroji šalių valią, ir kokia apimtimi šalys prisiėmė teises ir pareigas. Nors atsakovai apeliaciniu skundu gana plačiai pasisako apie tai, kad buvo parduodamas 80 procentų baigtumo butas ir atsakovai niekada neprisiėmė pareigos įregistruoti buto 100 procentų baigtumo, tačiau tokia apeliantų pozicija prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, iš byloje pateikto skelbimo „Aruodas“ puslapyje, nustatyta, jog skelbime pardavėjai nurodė, kad parduodamas turtas yra įrengtas ir nėra jokių duomenų apie 80 procentų buto baigtumą. Iš ieškovo, trečioje asmens J. P. paaiškinimų, liudytojo G. Š. parodymų (išklausytas 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas) nustatyta, kad ieškovo ir jo sutuoktinės (byloje – trečiasis asmuo) valia buvo įsigyti 100 procentų baigtumo registruotą nekilnojamąjį turtą. Be to, aktualu buvo sandorį sudaryti iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, kuris ieškovui ir jo sutuoktinei turėjo esminę reikšmę – J. P. laukėsi, todėl buvo svarbu spėti sudaryti būsto pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti būsto kreditą iš banko iki šeimos finansinės padėties pasikeitimo (šeimos narių skaičiaus padidėjimo ir pajamų sumažėjimo). Pasak liudytojo G. Š., rengusio preliminariosios sutarties projektą, jos sąlygas atsakovams pakoregavus, pagrindinis klausimas buvo tinkamas turto pridavimas 100 procentų baigtumo ir to buvo laukiama preliminariosios sutarties galiojimo metu. Jau minėta, preliminariosios sutarties 4.1 punktu atsakovai (pardavėjai) įsipareigojo atlikti visas funkcijas siekiant užregistruoti VĮ Registrų centre turtą 100 procentų baigtumo, ne vėliau kaip iki pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas. Preliminariojoje sutartyje nėra kalbama apie jokius kitus suvaržymus: yra kalbama tik apie turto įregistravimą 100 procentų baigtumu ir atsakovų atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (šios sutarties 4.1 punktas).

29. Kaip jau buvo pirmiau nurodyta, pagrindas civilinei atsakomybei CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme atsirasti yra nepagrįstas preliminariosios sutarties šalies vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad patys atsakovai iš esmės pripažino, jog jie atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau argumentuoja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ne nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, tiksliau – sutarties nepasirašymą lėmė objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo atsakovų valios ir pastangų: butas yra daugiabučiame name, todėl turėjo būti priduodamas kaip 100 procentų baigtas ne atsakovų butas, o visas daugiabutis namas.

30. Bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis pačių atsakovų paaiškinimais, liudytojo parodymais, pateiktais elektroninio susirašinėjimo duomenimis, nustatė, kad namas, kuriame buvo butas, buvo daugiabutis (teisėjų kolegijos pastaba: bylos duomenimis ir tai buvo ne vienas daugiabutis namas), jo statybos baigtumui 100 proc. registruoti viešajame registre dokumentus rengė ir darbus organizavo tretieji asmenys, atsakovai nebuvo atsakingi už minėtų darbų atlikimo organizavimą, nekontroliavo ir nedarė įtakos jų atlikimo terminui, todėl pripažino, kad egzistavo tam tikri darbai, atliekami trečiųjų asmenų, siekiant užregistruoti turtą kaip baigtą statyti, kurie nepriklausė nuo atsakovų valios. Tai žinodamas atsakovas pakeitė nekilnojamojo turto agento G. Š. parengtos preliminariosios sutarties 4.1 punkto pirmąją sąlygą – vietoje pardavėjo įsipareigojimo užregistruoti turtą 100 proc. baigtumo į pardavėjo įsipareigojimą atlikti visas funkcijas siekiant užregistruoti turtą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, pakeitęs minėtą sąlygos formuluotę, kitos preliminariosios sutarties 4.1 punkto antrosios sąlygos nepakeitė, todėl ji liko galioti. Šia sąlyga numatė, kad tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas. Minėta sąlyga nebuvo ginčijama teisme. Taigi, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant galiojančiai aukščiau nurodytai preliminariosios sutarties sąlygai, aplinkybės, kad gyvenamojo namo registravimo darbus atliko tretieji asmenys ir jų atlikimo atsakovai negalėjo įtakoti, savaime nėra šalinanti atsakovų atsakomybę ieškovui pagal preliminariąją sutartį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbios yra ir kitos preliminariosios sutarties sąlygos bei šalių elgesys ikisutartinių santykių metu.

31. Kasacinio teismo yra ne kartą išaiškinta, jog vykdant sutartį gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, įpareigojančio aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvus sutarties aiškinimo metodas), taikymą lemia reikalavimas, kad kiekviena sutartis būtų aiškinama sąžiningai. Dėl to aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgtina ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Kita vertus, tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė.

32. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir kruopščiai analizavo šalių pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas, o taip pat pirminį preliminariosios sutarties rašytinio teksto turinį, tikruosius sutarties šalių ketinimus bei visiškai pagrįstai sprendė, kad esant galiojančiai preliminariosios sutarties 4.1 punkto antrajai sąlygai, aplinkybės, kad gyvenamojo namo registravimo darbus atliko tretieji asmenys ir jų atlikimo atsakovai negalėjo įtakoti, savaime nėra šalinanti atsakovų atsakomybę ieškovui pagal preliminariąją sutartį. Apeliantai nutyli, kad jiems buvo žinomi parduodamo turto trūkumai bei būsimi sunkumai registruojant 100 proc. buto ir 100 proc. viso namo baigtumą. Atsakovai domėjosi, kaip įregistruoti turimo buto baigtumą, kokie darbai turi būti atlikti namo pridavimui, kiek laiko užruks namo pridavimo procesas. Tačiau atsakovai ieškovui neatskleidė visos šios esminės informacijos dėl parduodamo objekto savybių, nors jiems ši pareiga kyla vien iš CK 6.163 straipsnio 4 dalyje nurodytos šalių pareigos esant ikisutartiniams santykiams atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Atsakovų koreguota parengtos preliminariosios sutarties 4.1 punkto pirmoji sąlyga (pirmasis sakinys) savaime nepatvirtina, jog ieškovui buvo suprantamos ir aiškios parduodamo objekto ypatybės, t. y. kad turto 100 procentų baigtumo įregistravimą sąlygojo ne atsakovų, o trečiųjų asmenų veiksmai. Atsakovų elgesys, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu atsakovai nebendravo su ieškovu, neteikė jam duomenų apie iškilusias turto registravimo kliūtis dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jei tokios buvo, kurios objektyviai sutrukdys atsakovams tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, nedėjo pastangų sutarčiai išsaugoti ir terminui pratęsti, o esant duomenų, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepavyks įvykdyti nustatytu laiku ir ieškovui nesutinkant su termino pratęsimu, nesprendė klausimo dėl preliminariosios sutarties pakeitimo, nutraukimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie buvo sąžiningi ikisutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal preliminariąją sutartį, dalyviai ir kad jų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Pažymėtina, kad be savo subjektyvaus pobūdžio paaiškinimų, atsakovai nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, ką ir kas turėjo atlikti ir kas, kieno buvo faktiškai atlikta dėl namo, o ir buto 100 procentų baigtumo įregistravimo. Vien tai, kad ieškovui buvo suteiktas prisijungimas prie gyvenamojo namo kaimynų Facebook grupės savaime nepatvirtina, kad atsakovai ieškovui suteikė visą informaciją namo baigtumo įregistravimo klausimais ir nepašalina jų atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

33. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesutinka su apeliantų pozicija, kad jie (atsakovai, apeliantai) nėra kalti dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma įrodo, kad apeliantai pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas ir toks pažeidimas suponuoja apeliantų kaltę dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovų ieškovui 5 000 Eur baudą.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog teismas apribojo jų teisę į teisminę gynybą, nepagrįstai atsisakydamas priimti įrodymus, nes, viena vertus, sąžiningai naudodamiesi procesine teise (CPK 42 straipsnio 5 dalis), atsakovai turėjo galimybę ir galėjo pateikti tarp atsakovo ir G. Š. 2022 m. kovo–gegužės mėn. vykusio el. susirašinėjimo įrodymus dar teikdami atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o ne juos teikti baigiant nagrinėti bylą iš esmės, taip vilkindami bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis), ir, kita vertus, įgyvendindami savo galimai pažeistą procesinę teisę atsakovai galėjo apginti CPK 314 straipsnio nustatyta tvarka pateikdami prašymą priimti šiuos įrodymus ir juos pateikti kartu su apeliaciniu skundu, tačiau to nepadarė.

35. Remiantis CK 6.156 straipsniu, šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).

36. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos netinkamo netesybų (baudos) vertinimo ir nemažinimo, nes jie yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos baudos dydžio, teisingai nurodė, jog baudos dydis sudaro 4 procentus būsimo sandorio kainos ir laikytinos protingo dydžio. Teismas tinkamai įvertino šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus. Iš apeliantų priteista bauda objektyviai negali būti laikoma neprotinga ir akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegija jau aukščiau pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų netinkamai vykdęs preliminariąją sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovai, kaip netesybas mažinti prašanti šalis, turėjo pagrįsti, kad ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamo preliminariosios sutarties vykdymo (nevykdymo) yra akivaizdžiai mažesni nei reikalaujamos netesybos, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis).

37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai (apeliantai) neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

39. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur išlaidų. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 (penkis šimtus eurų) Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Albina Rimdeikaitė