Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. K. 2019 m. gruodžio 22 d. apie 14.45 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu, nukentėjusiajam R. S. du kartus ranka trenkė į kairės pusės veido sritį, po to iš jam priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės pasiėmė metalinį laužtuvą-montiruotę ir tris kartus trenkė R. S. į kairę ranką, tokiais savo veiksmais padarė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės ir dilbio sumušimu su masyvia minkštųjų audinių kraujosruva bei daliniais alkūninio tiesiamojo riešo, atgręžiamojo bei alkūninio raumens plyšimais.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. 14.45 val., (duomenys neskelbtini) turguje, siekdamas atgauti jo mamai priklausiusį darbo užmokestį, abipusio konflikto su R. S. metu sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pamena, kad su metaline montiruote trenkė jam į ranką, sutinka, kad sužalojo nukentėjusįjį, į veidą ar nugarą netrenkė. Jis nesutinka, kad nukentėjusįjį sužalojo iš chuliganiškų paskatų ar kad demonstravo savo lytinį organą. Savo veiksmais jis nesiekė pažeminti aplinkinių ar pademonstruoti nepagarbos. Į turgų jis atvyko pasiimti savo brolį ir atgauti mamai priklausančius pinigus, nes tą dieną R. S. turėjo sumokėti. Kai atvyko į turgų, jis buvo su vaikais, jo brolis priėjo prie automobilio ir pasiskundė, kad R. S. nepadavė nei jo broliui, nei mamai priklausančių pinigų. Todėl jis nuėjo iki R. S. automobilio paklausti, kodėl jis nesumokėjo ir kilo konfliktas. R. S. pasakė, kad reikia suskaičiuoti, paprašius tai padaryti, jis liepė jam neaiškinti, pastūmė jį ir trenkė į veidą. Jis bandė suduoti R. S. atgal, tačiau jam nelabai pavyko. Visas konfliktas baigėsi tuomet, kai atvyko policija. Jis sutiktų sumokėti iki 1500 Eur už turtinę ir neturtinę žalą. Konfliktas nebūtų kilęs, jei R. S. būtų sumokėjęs pinigus.

Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą iš Kauno apskrities VPK budėtojo, nes (duomenys neskelbtini) turguje vyksta muštynės. Konflikte dalyvavo du vyriškiai, vienas buvo gavęs kelis smūgius su montiruote, todėl jį išvežė greitoji, o kaltinamasis buvo sulaikytas. Kaltinamasis buvo agresyvus, gestikuliavo rankomis, vartojo necenzūrinius žodžius. Kai jie atvyko konfliktas jau buvo pasibaigęs. Metalinė montiruotė buvo paimta kaip įrodymas. Nukentėjusysis paaiškino, kad konfliktas prasidėjo, nes jis nesumokėjo kaltinamojo motinai pinigų.

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. dirbo su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 1 būrio vyr. patrule J. M.. Apie 15.00 val., iš VPK specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) turguje mušasi asmenys. Jiems nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų – E. K., kuris paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) turgų atvyko atsiimti pinigų už darbą pas pilietį R. S.. R. S. paaiškino, kad tarp jo ir E. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė ir įvyko muštynės. E. K. trenkė R. S. į veidą, po to su metaliniu laužtuvu-montiruote kelis kartus sudavė R. S. į jo kairę ranką. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjusi R. S., išsivežė jį į Raudonojo kryžiaus ligoninės traumų punktą. E. K. buvo nustatytas 0,36 promilių neblaivumas. R. R. įvykio vietoje parodė, kad R. S. ir E. K. susistumdė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir konflikto metu matė, kaip E. K. R. S. su metaline montiruote-laužtuvu trenkė kelis kartus per kairę ranką. Įvykio vietoje jis paėmė metalinį laužtuvą-montiruotę ir pateikė Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniajam specialistui A. Ž.. Laužtuvą paėmė iš E. K., prieš tai paklausęs kur minėtas nusikaltimo įrankis gali būti. E. K. su juo nuėjo iki savo automobilio ir iš automobilio ištraukė juodos spalvos laužtuvą-montiruotę ir jį jam perdavė, E. K. jam sakė, kad gynėsi nuo R. S. su montiruote-laužtuvu. Ant minėto įrankio nebuvo kraujo žymių, ar kitų smurto požymių. Jie atvyko į įvykį kai viskas buvo nurimę. Abu asmenys tiek E. K., tiek R. S. konfliktavo žodžiu tarpusavyje ir fizinio smurto vienas prieš kitą nenaudojo. E. K. 15.50 val., buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK budėtojų dalį. Jų atžvilgiu E. K. nenaudojo psichologinio ir fizinio smurto (1 t., b. l. 90-91).

Liudytoja R. M.-G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie pietus, dienos metu, ji buvo (duomenys neskelbtini) turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Buvo turguje pasiimti savo užsakytų prekių. Ji, būdama turguje, matė kaip žemesnis vyriškis ir jos manymu smulkesnio kūno sudėjimo, savo ranka trenkė ne mažiau pora kartų, aukštesniam vyriškiui į galvos ar veido sritį ir pataikė minėtam aukštesniam vyriškiui. Ji nematė, kaip reagavo aukštesnis vyriškis į žemesnio vyriškio smurtinius veiksmus. Pamačiusi, kad žemesnis vyriškis trenkia aukštesniam ji iš karto nuėjo link savo automobilio ir išvažiavo. Įvykio dieną buvo niūrus oras, tačiau šviesu, ji nuo konfliktuojančių pusių buvo apie 20-30 metrų atstumu (1 t., b. l. 95).

2020 m. gegužės 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. S. paaiškino, jog nuotraukoje Nr. 1 įvykio metu buvo baltas autobusiukas. Nuotraukoje Nr. 2 matomoje vietoje E. K. jį tempė už rankovės ir pora kartų trenkė į galvą. Nuotraukoje Nr. 3 matoma vieta, kurioje buvo autobusiukas, kuriame jis sėdėjo, kai E. K. priėjęs konflikto metu jam trenkė. Nuotraukoje Nr. 4 matoma vieta, kurioje E. K. sustojo sugrįžęs ir išsiėmė montiruotę. Nuotraukoje Nr. 5 matyti vieta, kurioje E. K. demonstravo savo lytinius organus. Nuotraukoje Nr. 6 matyti vieta, kur stovėjo geltonas autobusiukas ant kurio jis ir E. K. buvo užvirtę (1 t., b. l. 28-30). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 31-34).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad R. R. iš pateiktų šešių nuotraukų atpažino E. K., kuris buvo užfiksuotas antroje nuotraukoje (1 t., b. l. 49-51).

Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad jose pavaizduoti E. K. drabužiai, matyti, kad juodos spalvos striukė suplyšusi (priedas prie bylos).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog siekdamas atgauti jo mamai priklausiusį darbo užmokestį nesunkiai sužalojo R. S.. Jis nesutiko, kad nukentėjusįjį sužalojo iš chuliganiškų paskatų ir, kad demonstravo savo lytinį organą. Savo veiksmais jis nesiekė pažeminti aplinkinių ar pademonstruoti nepagarbos. Jis nepripažino, kad trenkė R. S. į veidą, taip pat nepripažino, kad su montiruote trenkė R. S. į nugarą, tačiau patvirtino, jog su montiruote trenkė į ranką. Aplinkybę, jog E. K. atvyko dėl pastarojo mamai priklausančio darbo užmokesčio ir tai, jog konfliktas įvyko būtent dėl to patvirtino ir R. S., nurodydamas, kad E. K. mama dirbo pas jį ir jis turėjo jai sumokėti, tačiau prieš tai norėjo susiskaičiuoti žuvis. Pripažintina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nėra tinkamas būdas ginti savo ar savo šeimos nario teises į jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau nesunkus sveikatos sutrikdymas, siekiant gauti asmeniui priklausantį darbo užmokestį nelaikytinas noru pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekiu pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstu savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Tai, kad E. K. užsipuolė R. S. ne dėl mažareikšmės priežasties, o dėl nesumokėtų pinigų patvirtina ir P. K. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad jis taip pat dirbo pas R. S. ir tą dieną negavo darbo užmokesčio, kurį tik po šventinio laikotarpio jiems kartu su mamos atlyginimu atvežė R. P., o aplinkybę, jog R. S. vėluodavo sumokėti atlyginimus patvirtina liudytojos M. G. parodymai. Atsižvelgiant į liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, laikyti, kad E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą R. S. sukėlė iš chuliganiškų paskatų, nėra pagrindo.

Nusikalstamos veikos epizodą, kuomet E. K. demonstravo savo lytinius organus patvirtina tik nukentėjusiojo ir pas jį dirbusios liudytojos N. P. parodymai. Vis dėl to, kiti liudytojai, matę įvykį šių aplinkybių nepatvirtino. Be to, pirminiuose savo parodymuose nukentėjusysis R. S. taip pat neparodė, kad E. K. demonstravo savo lytinį organą, taigi šiuo aspektu nukentėjusiojo parodymai kito, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar E. K. iš tiesų demonstravo savo lytinius organus. Vadovaujantis in dubio pro reo principu visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl nesant kitų, nešališkų įrodymų, patvirtinančių lytinių organų demonstravimo faktą, laikytina, kad E. K. nedemonstravo R. S. viešoje vietoje (turguje) savo lytinio organo, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

E. K. nepripažino, kad trenkė R. S. į veidą. Dėl smūgių į veidą nukentėjusiojo R. S. parodymai buvo nuoseklūs tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. R. S. parodė, kad E. K. jam sėdint automobilyje trenkė kelis kartus su ranka į kairę veido pusę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų N. P., R. R., R. M.-G. parodymai. Todėl laikytina, kad E. K. abipusio konflikto metu iš tiesų sudavė R. S. du kartus į kairę veido pusę. Šalintina aplinkybė dėl smūgio į dešinį skruostą, nes pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu patikslino, kad visi smūgiai jam buvo suduoti į kairę veido pusę.

E. K. pripažino, kad trenkė R. S. su geležine montiruote į kairę ranką, tačiau nepripažino, kad taip pat trenkė ir į nugaros sritį. Nors nukentėjusysis nurodė, jo E. K. trenkė jam ir į nugarą, tačiau jokie sužalojimai šioje vietoje jam nebuvo nustatyti, priešingai nei kairėje rankoje, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu laikytina, kad E. K. montiruote trenkė tik į nukentėjusiojo ranką. Šią išvadą ypač pagrindžia faktas, jog tuo metu, kai E. K. tariamai trenkė R. S. į nugarą, pastarasis sėdėjo automobilyje, vadinasi jo nugara buvo atremta į automobilio sėdynę ir negalėjo būti sumušta. Todėl ši aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo.

Kaip minėta, kaltinamasis neginčija, kad trenkė R. S. į ranką su montiruote ir tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad R. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės ir dilbio sumušimu su masyvia minkštųjų audinių kraujosruva bei daliniais alkūninio tiesiamojo riešo, atgręžiamojo bei alkūninio raumens plyšimais. Tai, kad E. K. trenkė nukentėjusiajam R. S. su montiruote patvirtina ir įvykį mačiusių liudytojų parodymai: R. R. parodė, jog kaip kaltinamasis, iš automobilio pasiėmęs montiruotę, kelis kartus trenkė, kol nukentėjusysis sėdėjo automobilyje. Kiti liudytojai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, o parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatyta, kurioje vietoje ir kokie veiksmai vyko.

E. K. suvokė, kad savo veiksmais, siekdamas atsiimti jo mamai priklausantį darbo užmokestį, sukels R. S. sveikatos sutrikdymą ir jį tenkino bet kokio masto sveikatos sutrikdymas, tokių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl konstatuotina, kad jis padarė ne BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika perkvalifikuotina.

IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas V. U. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį E. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ankščiau Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 7-13), administracine tvarka per penkių metų laikotarpį baustas vieną kartą, šiuo metu nuobauda negalioja (2 t., b. l. 14). SODROS duomenimis E. K. dirba (2 t., b. l. 5), tačiau teismo posėdyje nurodė, jog šiuo metu neturi darbo, per mėnesį gauna 250 Eur. E. K. nuo 2021 m. sausio 12 d. yra nustatytas 80 procentų darbingumo lygis (3 t., b. l. 122). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 16). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 18). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai).

Pažymėtina, kad E. K. iš esmės pripažino veikos aplinkybes, pripažino, kad savo veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį ir dėl tokių savo veiksmų gailėjosi. Nors nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau jų kaitą iš esmės lėmė tai, kad nukentėjusysis pradiniu ieškiniu iš tikrųjų prašė labai didelės negautų pajamų sumos, kaltinamasis siekė gintis ne tik nuo ieškinio reikalavimų, bet ir nuo pradinio kaltinimo, kurio jis buvo kaltinamas veikęs iš chuliganiškų paskatų, be to jautėsi ir pats nukentėjęs nuo R. S.. Todėl jo parodymų nenuoseklumas, veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturinčių aplinkybių nepripažinimas, neturėtų būti pagrindas atsisakyti taikyti laidavimo institutą. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir gaudamas nedideles pajamas E. K. jau pradėjo atlyginti R. S. patirtą žalą ir įsipareigojo atlyginti žalą, kurią R. S. priteis teismas. Taip pat įvertintina ir tai, kad E. K. yra jauno mažiaus, augina du mažamečius vaikus, pozityviai žiūri į ateitį, kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nėra nagrinėjama.

Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojos V. U. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji yra neteista (3 t., b. l. 34), administracine tvarka bausta vieną kartą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 36), ji itin atsakingai vertina savo kaip laiduotojos įsipareigojimą. Dirba UAB „B.“, kokybės užtikrinimo specialistės pareigose, darbdavio yra apibūdinama kaip atidi, paisanti procedūrų ir taisyklių, siekianti geriausio asmeninio rezultato. Ji sugeba priimti gerus sprendimus, visuomet yra sąžininga, atidi (3 t., b. l. 31). Prašyme dėl laidavimo ji pati nurodo, jog yra artima su kaltinamuoju, jis visuomet atsižvelgia į jos nuomonę.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kad ji yra kaltinamojo uošvė, su juo gyvena, palaiko itin stiprų ryšį, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad V. U. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes laiduotojos V. U. gaunamos pajamos nėra labai didelės, E. K. taip pat gauna nedideles pajamas, be to, yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, tačiau nustatant ilgesnį, nei vidurkis laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius ir skiriant BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį ir vėliau pateikė jo patikslinimą, kuriuo prašo iš E. K. priteisti 578,02 Eur turtinę žalą, susijusią su medicininėmis išlaidomis, 2734,50 Eur negautų pajamų ir 1500 Eur neturtinę žalą (3 t., b. l. 132). Ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, jog dėl suduotų smūgių jis pajautė fizinį skausmą, jam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jis turėjo lankytis pas gydytojus ir kineziterapeutus, turėjo vartoti vaistus. Dėl sveikatos sutrikdymo jis patyrė ne tik nepatogumus buityje, bet ir bendraudamas su žmonėmis, iki šiol išgyvena dėl pablogėjusios būklės, rankos pirštai tirpsta iki šiol, be to savo veiksmais E. K. pažemino jo orumą. Neturtinę žalą vertina 1500 Eur suma. Dėl patirtos traumos jis negalėjo dirbti 75 dienas. Atsižvelgiant į 2019-2019 metų individualios veikos trijų metų grynąjį pelną, kuris buvo 39 923,05 Eur, negautos pajamos apskaičiuotinos taip: 39 923,05 Eur/3 metų/365 dienų=36,46*75 dienos=2734,50 Eur. Todėl iš viso jo negautas pajamas sudaro 2734,50 Eur. Kadangi kaltinamojo veiksmai buvo vienintelė nukentėjusiojo pajamų netekimo priežastis, jis privalo atlyginti jo negautas pajamas. Dėl sveikatos sutrikdymo R. S. patyrė 578,02 Eur gydymo išlaidas, kurias grindžia pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, mokėjimo čekiais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Kadangi turtinė žala, susijusi su gydymo išlaidomis, yra pagrįsta pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, pirkimo čekiais (2 t., b. l. 74-83), jos buvo būtinos po patirtos traumos, laikytina, kad nukentėjusysis pagrįstai prašo priteisti minėtas išlaidas, tačiau už UAB „VAAK“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą nukentėjusysis sumokėjo ne 55,00 Eur sumą, o 44,00 Eur sumą, todėl turtinė žala yra pagrįsta tik 567,02 Eur sumai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo R. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R. S. dėl kaltinamojo E. K. smurtinių veiksmų buvo nesunkiai sužalotas, nes jam buvo nustatytas kairės alkūnės sumušimas su masyvia minkštųjų audinių kraujosruva bei daliniais alkūninio tiesiamojo riešo sužalojimais. Sužalota kairė ranka, kuri yra naudojama kasdienėje veikloje, todėl akivaizdu, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė nepatogumų tiek susijusių su kasdieniu gyvenimu, tiek susijusių su darbu. Be to, nukentėjusysis patyrė ir psichologinių nepatogumų, dėl traumos stipriai išgyveno, iki šiol jam tirpsta rankos pirštai. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis R. S. iš tikrųjų patyrė neturtinę žalą, tačiau jo įvertinta neturtinė žala yra šiek tiek per didelė tokio pobūdžio sužalojimui. Teismo vertinimu nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, patirtam skausmui, sužalojimui ir nepatogumams atlyginti pakaktų 1000 Eur sumos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo ir interesų pusiausvyros principus.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. S., patikslindamas civilinį ieškinį, nurodė, kad jis nedirbo 75 dienas ir jo negautas pajamas sudarė 2734,50 Eur. Tai patvirtina iš individualios veiklos per 2017-2019 metus gautas grynasis pelnas, UAB „Gaižiūnų šeimos klinikos“ pranešimai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys. Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad pardavė savo verslą, o tiksliau naudotą įrangą ir gavo apie 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad negautos pajamos yra įrodytos aiškiais skaičiavimais ir į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis negalėjo dirbti, į tai, kad R. S. gavo papildomų pinigų, parduodamas verslą, civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų tenkintinas iš dalies ir mažintinas 500 Eur suma. Taigi R. S. iš E. K. priteistina 2234,50 Eur negautų pajamų suma.

Taigi, teismas įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatė tokias turtinės (tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai) ir neturtinės žalos sumas: 567,02 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, 2234,50 Eur negautoms pajamoms atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš byloje esančių mokėjimų pavedimų matyti, kad E. K. pervedė nukentėjusiajam dalį žalos: 2021 m. gegužės 13 d. – 880 Eur, 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 10 Eur, 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 15 Eur, 2021 m. rugsėjo 20 d. – 12 Eur, 2021 m. rugsėjo 27 d. – 8 Eur, 2021 m. spalio 18 d. – 20 Eur, 2021 m. spalio 25 d. – 20 Eur, iš viso 965 Eur.

Ši suma įskaitytina už išlaidas gydymui ir dalis už negautas pajamas ir likusi turtinė žala yra 1836,52 Eur.

Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 1836,52 Eur turtinė žala ir 1000 Eur neturtinė žala.

2021 m. lapkričio 22 d. teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai dėl papildomų mokėjimų, tačiau jie nevertintini, nes pateikti jau išnagrinėjus bylą, tačiau kaltinamasis turės galimybę mažiau atlyginti, nei šiuo nuosprendžiu priteista, įvertinus po bylos išnagrinėjimo sumokėtas sumas.

VI. Sprendimas dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis R. S. patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 968 Eur išlaidų advokatui ikiteisminio tyrimo metu ir 2178 Eur išlaidų advokatui pirmos instancijos teisme (3 t., b. l. 132).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. S. už advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme sumokėjo tik 2178 Eur atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 9-10). Todėl 968 Eur sumos prašoma nepagrįstai. Be to sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, vyko keli teisiamieji posėdžiai, buvo apklausta eilė liudytojų, byloje pateiktas išsamus ir teismo praktika pagrįstas civilinis ieškinys, nukentėjusiojo atstovas advokatas aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose. Tačiau kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, jam nustatytas 80 procentų darbingumo lygis, šiuo metu jo gaunamos pajamos labai mažos (3 t., b. l. 1, 122). Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis turi du vaikus, kuriuos turi išlaikyti, mažintinos per pusę ir nukentėjusiajam R. S. iš kaltinamojo E. K. priteistinos 1089 Eur atstovavimo išlaidos. Mažindamas išlaidas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato darbą dydžio, kuriose nurodyti kriterijai nustatant užmokesčio dydį, t. y. į tai, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga veikos kvalifikavimo prasme, specialių ar naujų žinių nereikėjo, nebuvo būtinybės advokatui vykti į kitą vietą, nei registruota advokato darbo vieta.

VI. Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laužtuvas-montiruotė, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariate (1 t., b. l. 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas. Kompaktinis diskas su nuotraukomis, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 148) ir E. K. į bylą pateiktos fotonuotraukos, saugomos baudžiamojoje byloje, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-28740-20, saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintina policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų administravimo valdybos Kauno apygardos dokumentų valdymo skyriui.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 177-178), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos V. U. atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti kaltinamąjį E. K. per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. S. 1836,52 Eur turtinę žalą.

Išaiškinti E. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. U., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. K. nukentėjusiojo R. S. naudai priteisti 1836,52 Eur turtinę žalą, 1000 Eur neturtinę žalą ir 1089 Eur atstovavimo išlaidas, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– laužtuvą-montiruotę, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankį ir sunaikinti kaip menkavertį;

– kompaktinį diską su nuotraukomis, saugomą baudžiamojoje byloje ir E. K. į bylą pateiktas fotonuotraukas, saugomas prie baudžiamosios bylos, palikti baudžiamojoje byloje.

– ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-28740-20, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų administravimo valdybos Kauno apygardos dokumentų valdymo skyriui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, jog apeliaciniame skunde gali būti išreikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.