Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, K. P. (K. P.) ir jo gynėjui advokatui Pauliui Snukiškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukiant.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, K. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. P. konfiskuota 2 430 EUR kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 270,83 EUR proceso išlaidų priteisimo iš K. P. netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje, panaikinti, o jei teismas nematytų pagrindo ją panaikinti, tai atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismui pateiktą UAB „Marleksa“ turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog automobilio „KIA Carens“ rinkos vertė yra 965 EUR. Taip pat, jei teismas spręstų, jog automobilio rinkos vertė yra didesnė nei nurodyta transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, išdėstyti konfiskuotinos sumos sumokėjimo terminą 12 mėnesių, bei pakeisti nuosprendį dalyje dėl draudimo naudoti transporto priemones, nurodant, kad yra draudžiama naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Prokurorė prašė asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, K. P. skundą tenkinti iš dalies ir išieškotiną konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki nurodytos transporto priemonės vertinimo ataskaitoje bei patikslinti, kad yra K. P. yra uždraudžiama naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones nurodytu laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, K. P. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. apeliaciniu skundu nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria, jo vertinimu, nepagrįstai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, bei netiksliai buvo nurodyta dėl specialiosios teisės atėmimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio galima daryti išvadą, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas laikantis šių įstatymo nuostatų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs naujai pateiktus duomenis – UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitą apie automobilio „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendis dalyje, kurioje nustatyta konfiskuotino turto vertė, yra keistinas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas K. P. uždrausdamas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

8. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021). Taigi sprendimas išieškoti iš asmens konfiskuotino turto vertę gali būti priimtas tik turint aiškų pagrindą išvadai dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos buvimo.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad K. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, o būtent, tikrinant pirmą kartą nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, antrą – 1,92 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 12-16). Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl automobilis „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad K. P. vairavo automobilį kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas, jo vairavimas kėlė pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių bei žmonių sveikatai ir turto saugumui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju K. P. automobilį vairavo mieste, intensyvaus eismo gatvėje, pakankamai intensyvaus eismo paros metu. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog K. P. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, o patiriami turtiniai praradimai padės atgrasyti jį nuo vairavimo neblaiviam ateityje.

11. Apeliaciniame skunde, ginčydamas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. nurodo, kad savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno. Byloje yra pateikta charakteristika, kurioje jis kaimynų charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, patyrė išgyvenimus netekus artimo žmogaus. Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, kad teigiamai K. P. apibūdinančios ir kitos jo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, leidžiančioms netaikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Jos nebuvo veiksniu, sulaikiusiu K. P. nuo vairavimo esant neblaiviam. Pasirinkdamas neteisėtai veikti, jis prisiėmė ir neigiamų pasekmių riziką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, pripažįstama, jog kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Be to, nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, K. P. gynėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginamojo padėtis yra sunki, jis šiuo metu nedirba, tačiau pastebėtina, jog vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) išrašu, esančiu baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 116), K. P. nedirba nuo 2008 m. (duomenys neskelbtini). Taigi aplinkybės dėl finansinės padėties, nulemtos dėl darbinių santykių nebuvimo, egzistavo dar iki K. P. padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, tačiau nei atitinkamos aplinkybės, nei numatomos ateityje kilsiančios pasekmės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė.

12. Automobilis „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. P., nusikalstamos veikos padarymo metu, vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, priklausė ne jam, o I. S. (1 t., b. l. 56). Pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju turėtų būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

13. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma vadovaujantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „KIA Carens CRDi DPF LX M6“, kategorija – M1-AF, kėbulo tipas – vienatūris, vaiklio darbinis tūris – 1 991 cm³, variklio galia – 103 KW, pasirinkti metai – 2007 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 2 430 EUR su PVM (1 t., b. l. 55). Kitų duomenų priimant skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje nebuvo, taigi buvo spręsta, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, t. y. 2 430 EUR, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo K. P. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

14. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. gynėjas pateikė turto vertintojo G. V. atliktą individualią transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 24-208-104 (retrospektyvinis vertinimas), kurioje transporto priemonės automobilio „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM 2024 m. kovo 8 d. yra 965 EUR. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, tačiau pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad automobilio „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės nustatymas individualioje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 24-208-104, taikant lyginamąjį vertės metodą, tikrąją konfiskuotino automobilio „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę šiuo atveju atitinka labiau, nei aukščiau aptarta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kadangi atliktas individualus transporto priemonės vertinimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija iš K. P. išieškotiną konfiskuotino automobilio „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą sumažina iki 965 EUR.

15. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. apeliaciniu skundu taip pat prašė nustatyti dvylikos mėnesių konfiskuotos sumos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jei būtų nuspręsta, jog automobilio rinkos vertė yra didesnė nei nurodyta transporto priemonės vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi iš K. P. išieškotina konfiskuotino automobilio „KIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma sumažinama iki nustatytos individualioje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, t. y. 965 EUR, šis apeliacinio skundo prašymas yra atmetamas.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – rūšies

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. uždrausdamas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į K. P. padaryto nusikaltimo pobūdį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, K. P. (K. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti:

Iš K. P. išieškotiną konfiskuotino automobilio „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 965 EUR.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis, nustatant, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, K. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.