- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- 2-4395-514/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 27 288,88 Eur skolos, 278,55 Eur delspinigių, 228,94 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas šio pareiškimo pagrindu išdavė 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą dėl kreditorės pareiškime nurodytų sumų išieškojimo iš skolininkės.
Teismo pranešimas, kreditorės pareiškimo ir priedų kopijos, teismo įsakymo kopija skolininkei 2020 m. rugpjūčio 10 d. išsiųsti ir įteikti jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Nausodžio sen., Plungės r. sav. 2020 m. rugpjūčio 12 d.
2020 m. rugpjūčio 31 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės pateikto pareiškimo, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP).
Teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymas panaikintas, gavus ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kuris šia nutartimi priimtas. Atsakovei nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui pareikšti, išaiškintos atsiliepimo nepareiškimo pasekmės, šalių pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.
Ieškinio kopija ir pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei išsiųsti 2020 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis per EPP, ir laikyti įteiktais 2020 m. rugsėjo 16 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
Atsakovei per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo, teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių ieškinys tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 27 288,88 Eur skolą, 467,49 delspinigius, 384,25 Eur metines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 844,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Neįsiteisėjęs teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimas už akių atsakovei išsiųstas per EPP.
Šalies argumentai
CPK nustatytu terminu (per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos) teisme gautas atsakovės per EPP pateiktas pareiškimas dėl teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo priimtas.
Atsakovė pareiškime prašė panaikinti teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3527-514/2020 nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismas nesilaikė CPK nustatytų normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarką. Teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendime už akių nurodytas įteikimo būdas yra neteisingas, nes teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė per EPP sistemą, ko nenumato įstatymas, kai byla nėra elektroninė. Be to, atsakovė nurodytoje civilinėje byloje nebuvo pateikusi prašymo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tokiu būdu procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, atsakovė su jais nebuvo susipažinusi iki sprendimo už akių priėmimo. Kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo, kad teisme yra iškelta civilinė byla, todėl, priėmus sprendimą už akių padaryti esminiai CPK pažeidimai, buvo pažeistos atsakovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovės argumentai dėl nepagrįsto sprendimo už akių priėmimo yra nepagrįsti, prašė juos atmesti. Atsakovei teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-3003-514/2020 buvo įteikta elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovė, registruodamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale patvirtino, jog susipažino su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, t. y. sutiko, gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Atsakovė nepasinaudojo teise per 14 dienų nuo teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovė teismui teikia klaidinančią informaciją dėl nežinojimo apie teisme iškeltą civilinė bylą. Atsakovė, teikdama prieštaravimus teismui dėl priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3003-514/2020 turėjo suvokti, jog kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę pateikti ieškinį (kuria ji ir pasinaudojo), turėjo tinkamai įvertinti šių prieštaravimų teikimo pasekmes ir domėtis jai iškelta civiline byla. Pagal teismui pateiktus dokumentus paties ginčo už parduotas prekes tarp šalių nekyla, ginčas kyla iš atsakovės nenoro vykdyti sutartines prievoles. Ieškovės žiniomis, atsakovė prieštaravimus į teismo įsakymą pati pateikė elektroninėmis priemonėmis, dėl tokio dokumentų pateikimo būdo atsakovė neprieštaravo, o teismas jokiais kitais būdais ir neturėjo teikti tolimesnių procesinių dokumentų atsakovei.
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė siekia 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių, priimto atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, peržiūrėjimo.
CPK 285 straipsnio 5 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Pareiškėja (atsakovė), nesutikdama su teismo sprendimu už akių, pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, grindė aplinkybe, kad terminą praleido dėl to, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kad nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo apie teisme jai iškeltą bylą, nes teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami per EPP, įstatymo nenumatytu būdu, kai byla yra popierinė, nagrinėjamoje byloje nebuvo išreiškusi prašymo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, su procesiniais dokumentais nebuvo susipažinusi iki sprendimo už akių priėmimo.
CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo aiškiai nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).
Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra vienas iš CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju – yra EPP sistemos vartotoja. Todėl nesant duomenų, kad atsakovės „Liteko“ VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje atsakovė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, daroma išvada, kad teismas atsakovei pagrįstai ir teisėtai visus procesinius dokumentus siuntė per „Liteko“ VEP posistemį. Be to, esant aktyvuotai minėtai paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo „Liteko“ VEP posistemio paskyroje, bet ir asmens nurodytu elektroniniu paštu. Taigi, apie įvykius VEP paskyroje atsakovė turėjo galimybę sužinoti ne tik prisijungusi prie paskyros, bet ir naudojantis elektoriniu paštu. Nustačius nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai jai procesinius dokumentus siuntė per EPP. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, atsakovei turint prisijungimą prie EPP bei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas galėjo priimti sprendimą už akių.
Be to, teismas atkreipia atsakovės dėmesį ir į tai, kad teismui išdavus 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. L2- 3003-514/2020), kuris atsakovei (šioje byloje – skolininkei) įteiktas registruota pašto siunta jos registruotu buveinės adresu, atsakovė, bylai esant ne elektroninei, 2020 m. rugpjūčio 31 d. pati pateikė prieštaravimus teismui per EPP (vadinasi, taip pat nenumatytu įstatymo įteikimo būdu, kaip tvirtina atsakovė). Kadangi atsakovės paskyroje jai yra matomos visos pradėtos bylos, vadinasi, ji galėjo bei turėjo matyti ir jai siųstą teismo pranešimą dėl jos atžvilgiu pradėtos civilinės bylos ginčo teisena (Nr. 2-3527-514/2020), pateikti atsiliepimą nustatytu laiku, taip pat turėjo pareigą domėtis tolimesne bylos eiga, nes byla nesibaigia prieštaravimų priėmimu.
2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymas byloje buvo panaikintas teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, teismas ieškinį su priedais bei pranešimą dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2020 m. rugsėjo 15 d. išsiuntė atsakovei, tačiau ne jos pageidaujamu įteikimo būdu registruotu buveinės adresu, o per EPP sistemą. Teismas, siųsdamas atsakovei procesinius dokumentus apie ginčo teisenoje pradėtą bylą per „Liteko“ VEP posistemį, išnaudojo jam prieinamą protingą priemonę (pasinaudojo elektroninėmis įteikimo priemonėmis), kuri nelaikoma teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, be kita ko, tokiu būdu siekė kuo operatyviau ir ekonomiškiau informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą.
Pažymima ir tai, kad teismai turi galimybę patikrinti „Liteko“ sistemoje, ar bylos šalis proceso eigoje naudojasi EPP sistema ir ar tikrai yra susipažinusi su jai siųstais procesiniai dokumentais.
Iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3527-514/2020 „Liteko“ kortelės apie atsakovei „Liteko“ VEP posistemiu 2020 m. rugsėjo 15 d. išsiųsto procesinio dokumento (ieškinio su priedais) pristatymą galima nustatyti iš pristatymo datos ir laiko laukelių, t. y. kad dokumentai į atsakovės paskyrą buvo pristatyti 2020 m. rugsėjo 25 d. 11.18 val. Be to, „Liteko“ bylos kortelėje užfiksuoti duomenys, kad juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas D. K. prie EPP jungėsi 2020 m. rugsėjo 25 d. 10.56 val. Aptarti duomenys patvirtina, jog apie ieškovės pradėtą procesą atsakovei buvo žinoma jau po teismo įsakymo išdavimo bei panaikinimo ir ieškinio teismui pateikimo.
Taigi, bylos duomenys paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti ir kad atsakovė su jais nebuvo susipažinusi iki sprendimo už akių priėmimo, nes visas bylas galėjo matyti pagal savo metaduomenis, juolab, kad tikrino savo paskyros duomenis EPP. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl netinkamo informavimo ir jos nežinojimo apie teisme iškeltą bylą bei dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo, laikoma atsakovės gynybine pozicija. Kartu pažymima ir tai, kad atsakovės teiginiai dėl įstatyme nenumatyto procesinių dokumentų siuntimo būdo per EPP popierinėje byloje nepaneigia jos pačios pareigos domėtis jau prasidėjusiu procesu, apie kurį jai buvo žinoma.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintu būdu, t. y. CPK 122 straipsnio 1 dalies bei CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis, todėl atsakovės argumentas, kad jai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, kad atsakovė su jais nebuvo susipažinusi ir jai nebuvo tinkamai pranešta apie iškeltą civilinę bylą, neatmetami kaip nepagrįsti. Priešingai, nustatyta, atsakovei buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą ir priimtą ieškovės ieškinį teisme. Teismas sprendžia, kad nustatytu terminu nepateikusi atsiliepimo, atsakovė buvo pasyvi, o svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, byloje nenustatyta. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, ieškovės prašymu, pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Kartu teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu.
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).
Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims teikti ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015).
Taigi proceso įstatyme įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) reiškia, kad įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
Nagrinėjamos bylos atveju, sprendimas už akių buvo priimtas atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovė turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Minėta, asmeniui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu, o privaloma pateikti įrodymus, turinčius besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė teismui nepateikė, t. y. nepateikė jų apskritai jokių, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 27 288,88 Eur skolos, 467,49 Eur delspinigių, 384,25 Eur metinių palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 844,00 Eur bylinėjimosi išlaidų yra pagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 290, 291 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3527-514/2020 netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.