Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1; 3.4.1.6

2020 m. sausio 7 d.

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje ieškinį atsakovams V. U. ir A. Š. (A. Š.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai, trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 130 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, neterminuotai apribojus atsakovų valdžią į vaiką Ž. Š., iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko Ž. Š. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su laikinąja globėja S. M. jos gyvenamojoje vietoje. Atstovė paaiškino, kad atsakovas su vaiku susitinka 2-3 kartus per metus ir mano, kad tai yra pakankamai, tačiau tai nėra tėvo pareigų tinkamas vykdymas; atsakovas nepriima jokios pagalbos, nenori prisiimti visos atsakomybės už savo vaiką. Atstovė paaiškino, kad atsakovui niekada nebuvo apribotos tėvystės teisės; neterminuotas tėvo teisių apribojimas nekliudys matytis ir bendrauti su vaiku.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad su atsakove nebegyvena nuo 2009 m., laikinajai globėjai pretenzijų neturi, tačiau nenori, kad jam ir U. būtų neterminuotai apribotos tėvystės teisės. Išlaikymo geranoriškai neteikė; išlaikymą išieško antstolis. Vaiko išlaikymui moka 138 Eur. Taip pat kartais duoda po 20 Eur ar 30 Eur, kai susitinka ( kartą per pusantro mėnesio). Jo atlyginimas 725 Eur. Sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį. Jis vartoja alkoholį kaip visi. Su V. U. bendravo prieš metus. Atsakovė vartoja alkoholį, tačiau nemano, kad motinos valdžia turėtų būti jai apribota. Sūnų 2019 m. matė 3-4 kartus. Buvo kreipęsis dėl vaiko grąžinimo, tačiau vaikas jam grąžintas nebuvo. Yra teistas, baustas administracine tvarka. Atsakovo teigimu, visą laiką rūpintis vaiku jis neturi galimybių, nes dirba 6 savaites užsienyje, galėtų vaiką prižiūrėti jo ( Š.) mama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų pilnai materialiai neišlaiko, t.y. nevykdo savo konstitucinės pareigos,- yra pakankamas pagrindas taikyti sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnametis Ž. Š. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovų V. U. ir A. Š. sūnus. 2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-2541, likusiam be tėvų globos Ž. Š. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. spalio 2 d., Ž. Š. laikinuoju globėju paskirtas J. U.. 2018 m. gegužės 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-1088, likusiam be tėvų globos Ž. Š. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. gegužės 1 d., Ž. Š. laikinąja globėja paskirta S. M.. Atsakovų šeima yra BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje. 2017-09-08 šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl smurto šeimoje. Atsakovė yra neteista, bausta administracine tvarka. Atsakovas yra baustas administracine tvarka, teistas. Atsakovui išreiškus norą bendrauti su Ž. Š., šio globėja jokių prieštaravimų nepareiškė. 2009 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-13366-328/2009 patvirtinta tarp atsakovų sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas A. Š. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus Ž. Š. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-01 iki jo pilnametystės. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dirba suvirintoju. Atsakovė nedirba. Liudytoja L. L. paaiškino, kad yra Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja; atsakovų šeima įtraukta į apskaitą nuo 2017 m. spalio 17 d. dėl socialinių įgūdžių stokos. Mama nesidomi vaiku, neprižiūri, vartoja alkoholį, nuo 2018 m. nebendradarbiauja. Atsakovės kaimynai skundžiasi atsakovės gyvenimo būdu. Tėvas atsisako socialinių paslaugų, nebendradarbiauja, nori bendrauti su vaiku paviršutiniškai, t. y. paskambinti, įteikti dovaną. Atsakovas privalo bendradarbiauti su institucijomis, teikiančiomis šeimai pagalbą. Iš mokyklos nėra nusiskundimų dėl vaiko. Globėja tinkamai rūpinasi vaiku. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su globėja.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovai vengė ir vengia atlikti savo, kaip tėvų, pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Atsakovė girtauja, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, neteikia jokio išlaikymo vaikui. Iš atsakovo išskaitomas kasmėnesinis 115 Eur išlaikymas vaikui, atsakovas nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nesirūpina juo. Teismas nesutinka su atsakovo A. Š. ir jo atstovės advokatės teiginiais, kad priverstinis išlaikymo po 115 Eur vaikui teikimas ir keli susitikimai per metus su vaiku yra tinkamas tėvo teisių įgyvendinimas. Šiuo metu atsakovo tėvystės teisės nėra apribotos, tačiau laikinoji globa vaikui buvo nustatyta dar 2017 m. spalio mėnesį. Daugiau kaip du metus atsakovas A. Š. nedėjo jokių pastangų, kad laikinoji globa būtų panaikinta, kad vaikas galėtų gyventi su savo tikru tėvu,- priešingai, atsakovas kategoriškai atsisakė socialinių įstaigų siūlomos pagalbos ugdant socialinius įgūdžius, ruošiantis tinkamam tėvo pareigų įgyvendinimui, kad būtų sudarytos prielaidos vaiko grąžinimui į šeimą. Pažymėtina, kad nesuprantamas atsakovo požiūris į savo, kaip tėvo, teises ir pareigas: jis nesutinka, kad jam būtų apribotos tėvystės teisės, tačiau nori, kad ir toliau jo vaiką prižiūrėtų globėjas, nes pats darbo reikalais dažnai išvyksta į užsienį ir visą laiką rūpintis savo vaiku nenori.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Duomenų, kad atsakovės V. U. ar A. Š. elgesys pasikeis, kad nepilnamečio Žano tėvai tinkamai įgyvendins savo, kaip tėvų, pareigas, nepiknaudžiaus tėvų valdžia, nėra, todėl ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas. Pažymėtina, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko vadovaujamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteistinas išlaikymas vaikui ( CPK 407 str.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja patvirtino, jog vaikas išreiškė norą toliau gyventi su laikinąja globėja, teisme atsakovas A. Š. nurodė pretenzijų globėjai neturintis, todėl atsižvelgiant į nurodytą bei įvertinus kitą bylos medžiagą, Ž. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su S. M., laikinąja globėja.

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis),- patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų po 215 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka mokėti 200 Eur, tačiau savo pozicijos, kodėl uždirbdamas apie 800 Eur per mėnesį, vaikui gali mokėti 200 Eur, o ne 215 Eur, nepaaiškino. Šiuo metu antstolė išskaito 115 Eur sumą. Atsakovė savo vaikui jokio išlaikymo neteikia, nors yra darbinga, galinti ir privalanti dirbti bei pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) (bylos nagrinėjimo metu buvo 430 Eur). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nustačius, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį išleidžiama iki 700 eurų, iš atsakovų prašoma tik minimalios algos dydžio išlaikymas,- po 215 Eur iš kiekvieno, atsakovai yra jauno, darbingo amžiaus, laikytina, jog byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios iš atsakovų priteisti minimalų išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui,- ieškinys dėl išlaikymo priteisimo iš V. U. ir priteisto išlaikymo iš A. Š. padidinimo tenkintinas visiškai. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2019-07-01, iki vaiko pilnametystės. Priteistų išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji globėja.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškinį tenkinus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( CPK 93 str.1d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas, atsakovams buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus tirto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti ir jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ( CPK 96 str.4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į vaiką Ž. Š. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovo A. Š. (A. Š.), a/k (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į vaiką Ž. Š. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ž. Š. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2009-11-03 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.N2-13366-328/2009 priteistą išlaikymą iš atsakovo A. Š. (A. Š.), a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui Ž. Š. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio Ž. Š. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise skirti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio Ž. Š. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja trečiuoju asmeniu S. M. jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.