Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, 2020 m. lapkričio 30 d. skundas dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16830 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis Marius Lekečinskas 2010 m. rugsėjo 24 d. pradėjo vykdyti išieškojimą pagal Kauno 6-ojo notaro biuro notarės 2010 m. rugpjūčio 30 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 9803 dėl 3 623,07 Eur skolos ir 6,00 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, iš skolininkės A. G. kreditoriaus „SB lizingas“, UAB (buvęs kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“). 2010 rugsėjo 24 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą ir išsiųstas skolininkei. Antstolis 2010 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, esančias patvarkyme nurodytose banko sąskaitose. Antstolis 2014 m. gegužės 6 d., patikrinęs Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2015 m. balandžio 9 d. raštu vykdomosiose bylose Nr. 0022/10/16830 ir Nr. 0022/10/15094 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl skolininkės A. G. teisių ir pareigų perėmimo, kadangi dėl skolininkės turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. gegužės 4 d. raštu atsakydama į antstolio Mariaus Lekečinsko raštą vykdomosiose bylose Nr. 0022/10/16830 ir Nr. 0022/10/15094 nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Kauno miesto 25-ojo biuro notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo mirus A. G.. Notaras informavo, kad turtas negali pereiti valstybei, kol įpėdinis netaps pilnamečiu, bei nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija informuos papildomai apie palikimo priėmimą. 2016 m. sausio 7 d. Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo A. G. priklausanti ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. sausio 8 d. raštu dėl paveldėto A. G. turto nurodė, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusios A. G. nekilnojamąjį turtą – ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurie nėra įregistruoti valstybės vardu. Taip pat rašte nurodoma VĮ Turto bankui savo vardu kreiptis į VĮ „Registrų centrą“ ir įregistruoti nekilnojamojo turto valdymą patikėjimo teise, o nuosavybės teisę įregistruoti valstybės vardu bei spręsti klausimą dėl turto ir skolų administravimo. Šis dokumentas taip pat buvo siųstas ir antstoliui Mariui Lekečinskui atsakant į 2015 m. balandžio 9 d. raštą vykdomosiose bylose Nr. 0022/10/16830 ir Nr. 0022/10/15094. VĮ Turto bankas 2018 m. sausio 9 d. pateikė antstoliui raštą, kuriuo paprašė informuoti ar vykdomas išieškojimas iš palikėjos, kuriai priklausė nekilnojamasis turtas ir kurios teise ir pareigas perėmė valstybei, bei pateikti informaciją apie vykdomą išieškojimą, bei pagrindžiančius dokumentus, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti tinkamai ir laiku. Antstolis 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16830 pradinę skolininkę A. G., mirusią (duomenys neskelbtini), pakeitė naująja skolininke – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ Turto banko.

Pareiškėja nesutinka su antstolio Mariaus Lekečinsko 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16830, motyvuodama tuo, kad nebuvo pateikti duomenys, kad per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos antstolis ar kreditorius vykdomosiose byloje pareiškė reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Auškčiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Plėtodamas šią praktiką Lietuvos Auškčiausiasis Teismas vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-206-378/2019, taip pat pasisakė, kad Lietuvos Repsublikos civinilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio kodekso, nustato Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys.

Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje, teismas suformavo praktiką, kad jau nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija yra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju būtent valstybė, o ne kuri nors institucija, paveldėjo turtą ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, arba testatoriui iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016). Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, kad skundžiamu 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16830 Valstybinė mokesčių inspekcija nurodoma kaip viena iš Lietuvos Respublikos atstovų, ir prieš tai vykdomojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija buvo laikoma valstybės atstove. Antstolis, kuris ir vykdo išieškojimą ir veda vykdomąją bylą, nepakeitė Valstybinė mokesčių inspekcija – vykdymo proceso šalies – valstybės atstovo statuso, todėl sutikti su Valstybinė mokesčių inspekcija argumentais, kad ji nėra valstybės atstovė ir, todėl reikalinga pakeisti jos statusą teisme nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad informacija Antstolių informacinėje sistemoje apie skolų išieškojimą išviešinta nuo 2010 m. rugsėjo 24 d., t. y. dar esant gyvai palikėjai A. G., kuri mirė tik (duomenys neskelbtini) Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad duomenų apie palikėjos skolas negauta iš Antstolių informacinės sistemos. Antstolis, nustatęs, kad skolininkė mirė, kad dėl skolininkės turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė, pats kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad būtų sprendžiama dėl skolininkės palikimo perėjimo valstybei, bei buvo nurodytos dvi antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0022/10/16830 ir Nr. 0022/10/15094, ir pateikta išsami informacija kokios skolos ir kokie kreditoriai. Taip pat nustatyta, kad būtent Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaudama valstybę, kreipėsi į notarą dėl A. G. paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (2015 m. gegužės 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas). Šiame rašte nurodomos abi antstolio kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0022/10/16830 ir Nr. 0022/10/15094. Todėl akivaizdu, kad Valstybinės mokesčių inspekcija, kuri tuo metu atstovavo valstybės interesus, turėjo informaciją apie antstolio vykdomąsias bylas. Antstolis taip pat buvo informuotas, apie tai kad valstybei 2016 m. sausio 7 d. išduotas A. G. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Paminėtina ir tai, kad antstolis nurodė, ir iš Nekilnojamojo turto arešto registro išrašo bei iš 2016 m. sausio 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad antstolis Marius Lekečinskas skolininkei dar esant gyvai, kitoje vykdomojoje byloje, t. y. Nr. 0022/10/15094, taikė jai priklausančio nekilnojamojo turto areštą. Valstybei perėmus mirusios skolininkės nekilnojamąjį turtą, šį turtą patikėjimo teise valdo valstybės atstovas – VĮ Turto bankas.

Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad valstybei, priėmusiai palikimą, buvo žinoma, jog palikėja A. G. turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje, kurios duomenų gavėju yra ir Valstybinė mokesčių inspekcija, nagrinėjamos bylos atveju paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei. Kaip jau minėta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina būtent valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai, todėl bent vienai iš valstybę atstovaujančiai institucijai žinant apie kreditorinius mirusios skolininkės reikalavimus, laikytina, kad apie juos žino ir vėliau paveldėjimo santykiuose atsiradusi dar viena valstybę atstovaujanti institucija. Todėl ši informacija taip pat turėjo būti žinoma VĮ Turto bankui, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri iniciavo A. G. palikimo perėjimo valstybei procedūras, kuri turi teise naudotis Antstolių informacine sistema, turėjo informuoti VĮ Turto banką apie tokias aplinkybes.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad valstybei, priėmusiai palikimą, buvo žinoma, jog palikėja A. G. turėjo skolų, kurios išieškomos vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/16830, todėl antstolis turėjo pagrindą pakeisti mirusią skolininkę, naująja skolininke Lietuvos Respublika, kuri perėmė palikėjos teises ir pareigas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0022/10/16830 grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.