- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2YT-82-1162/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11687-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, I. R., J. K., V. M.
- Advokatai
- Evelina Nevulienė
- Kategorijos
suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui, suinteresuotiems asmenims I. R., J. K., V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, I. R., J. K. ir V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus: 15.90 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv. m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 15,41 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv. m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.) su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad K. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugpjūčio 12 d. pagal Kauno rajono (miesto) valdybos, Batniavos valst. darž. ūkio įmonės, organizacijos 1992 m. balandžio 27 d. potvarkį, įsakymą ar įkainojimo aktą Nr. 45 nusipirko patalpą–butą su bendro naudojimo patalpomis ir rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). B. K., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), 1992 m. gruodžio 29 d. pagal Kauno rajono (miesto) valdybos, Batniavos valst. darž. ūkio įmonės, organizacijos 1992 m. balandžio 27 d. potvarkį, įsakymą ar įkainojimo aktą Nr. 45 nusipirko patalpą–butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). K. M. savo šeimos neturėjo, todėl juo rūpinosi pareiškėjos šeima, pareiškėjos tėvas A. L. buvo geri draugai su K. M., palaikė artimus santykius. K. M. sunkiai susirgus, jį rėmė finansiškai ir prižiūrėjo. Mirus K. M. tėvams, jis išsikraustė gyventi į tėviškę, o savo butą užleido pareiškėjos šeimai už suteiktą rūpestį ir priežiūrą. Kartu perdavė visus buto dokumentus. Į K. M. butą gyventi persikraustė pareiškėja su savo mažamete dukra. Apsigyvenusi K. M. priklausiusiame bute, pareiškėja su UAB „Vankasa“ 1996 m. spalio 12 d. sudarė komunalinių paslaugų tiekimo sutartį Nr. R-134, pagal kurią įsipareigojo mokėti už butui, (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas. Pareiškėja sumokėjo K. M. likusį 389,30 litų įsiskolinimą. Nuo 1996 m. spalio mėnesio pareiškėja butą, (duomenys neskelbtini), valdo sąžiningai ir teisėtai kaip savo, jį prižiūri, remontuoja, moka komunalinius mokesčius. (duomenys neskelbtini) K. M. mirė. Po jo mirties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame apsigyveno pareiškėja, niekas nesikreipė. Pareiškėjai apsigyvenus bute, (duomenys neskelbtini), ji susidraugavo su gretimame kambaryje gyvenusiu B. K. B. K. dėl ligos buvo amputuota dešinė koja, dėl ko, būdamas jau vyresnio amžiaus, sunkiai galėdavo save apsitarnauti. Pareiškėja, gyvendama bendrame bute, kartu sutvarkydavo ir jo kambarį, bendro naudojimo tualetą, aprūpindavo jį maisto produktais, suleisdavo reikiamus vaistus, prižiūrėdavo jo sveikatą. Už visą jam teikiamą pagalbą B. K. pažadėjo pareiškėjai, kad po jo mirties kambarį, kuriame jis gyvena, perleis pareiškėjai. B. K. buvo perdavęs pareiškėjai visus buto dokumentus – kadastrinę bylutę, buto įsigijimo sutartį ir kt. B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja ėmė valdyti abu kambarius, kurie šiuo metu sudaro vieną bendrą butą. Po B. K. mirties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), niekas nesikreipė. Pareiškėja sąžiningai ir teisėtai daugiau kaip 12 metų, atvirai ir nepertraukiamai, valdo minėtą butą. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į pirmiau minėtus butus nėra registruota, todėl nėra jokių apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į patalpas–butus, abu butai–patalpos nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes vieną patalpą–butą buvo išsipirkęs K. M., kitą – B. K.. Pareiškėja pirmojoje patalpoje–bute apsigyveno turėdama jo savininko K. M. žodinį leidimą. Antrąją patalpą–butą pareiškėja ėmė valdyti po B. K. mirties, kadangi niekas į šią patalpą–butą pretenzijų nepareiškė, butu rūpintis nepradėjo, be to, B. K. buvo pasakęs savo valią pareiškėjai dėl šio kambario perėmimo po jo mirties. Valdydama minėtus kambarius pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius. Į butą šiai dienai yra įvesta viena bendra apskaita, nes abi patalpos–butai sudaro vieną bendrą butą. Pareiškėja šį butą remontuoja ir prižiūri. Pareiškėja į butą norėjo įvesti dujinį šildymą ir tik tada jai paaiškėjo, kad ji to padaryti negali, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kaip šio turto savininkė. Pareiškėjos valdymas tęsiasi jau daugiau nei 10 metų. Visą laikotarpį jis buvo atviras ir nepertraukiamas, todėl nėra jokių Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
3. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, jos interesus teisme atstovauja advokatė Evelina Nevulienė, kuri teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sąžiningai valdo daugiau nei dešimt metų, moka komunalinius mokesčius, remontuoja. Per visą valdymo laikotarpį niekas nėra pareiškęs teisių į pareiškėjos valdomus butus. Pareiškėja nežinojo, kur ieškoti K. M. ir B. K. paveldėtojų, ji jų nepažinojo. K. M. galimi paveldėtojai palikimo nepriėmė, B. K. palikimą priėmusi J. K. pretenzijų į butą neturi, jai nebuvo žinomos buto įsigijimo aplinkybės.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju nekilnojamas turi savininkus – pati pareiškėja pateikia pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinančias, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), K. M. įsigijo 1992 m. rugpjūčio 12 d., o B. K. 1992 m. gruodžio 29 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nėra privalomos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, kad turtas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad minėta teisės norma (išviešinimas) taikytina sąžiningiems tretiesiems asmenims, t. y. nors formaliai Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į nurodytus butus nėra registruotos, tačiau pareiškėjai aplinkybė, kad turtas turi savininkus buvo visą laiką žinoma, ką patvirtina jau minėtos kartu su pareiškimu pateiktos sutartys. Šiuo atveju taip pat nėra įgyjamosios senaties sąlygos – asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nėra sąžininga butų valdytoja, kadangi jai žinoma, jog turtas turi savininkus. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėja visuomet žinojo ir suprato, kad turtas nepriklauso jai jokiu teisiniu pagrindu. Pati pareiškėja pareiškime pripažįsta, kad turtas buvo įsigytas K. M. ir B. K., todėl akivaizdu, jog pareiškėja suprato, kad turtas nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. Šiuo atveju pareiškėja negali būti laikoma sąžininga daikto įgijėja, kadangi ji suprato/turėjo suprasti, jog turtas nepriklauso jai jokiu teisiniu pagrindu. Pareiškėja negali būti pripažinta sąžininga valdytoja ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jai nuosavybės teisę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Kitu atveju tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo (nors asmuo ir žino, kad ginčo turtas turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turtą). Toks asmens elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu.
5. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuoti asmenys I. R., J. K. ir V. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuoti asmenys I. R., jos atstovas, ir V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų dėl posėdžio eigos nepateikta.
7. Suinteresuotas asmuo J. K. 2025 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo jos sutuoktinis. Suinteresuotam asmeniui yra žinoma, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jos uošvis A. K., B. K. tėvas, vėliau butą išnuomojo pareiškėjos mamai L. Kas ten vyko, galėjo žinoti tik sutuoktinis, bet jis mirė (duomenys neskelbtini), vyras tame bute niekada negyveno. Kada uošvis mirė, nepamena. Sutuoktinis nueidavo savo tėvo aplankyti, nunešdavo valgyti, nes A. K. po operacijos sunkiai vaikščiojo. Uošvį laidojo vaikai ir buvusi žmona, B. K. dalyvavo. Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, kad butą įsigijo vyras, tik žino, kad išnuomojo L. Vyras nedirbo (duomenys neskelbtini), dirbo uošvis. Po tėvo mirties vyras į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. B. K. vaikai apie butą nežinos nieko, yra gyvas brolis ir sesuo. Negali nieko pasakyti dėl to buto, nesupranta, kodėl dalyvauja šioje byloje. Jei pareiškėja susitvarkė, tai tegul ir gyvena bute. Pretenzijų dėl kambario neturi. Su B. K. susituokė (duomenys neskelbtini), apie buto įsigijimą jai nebuvo žinoma.
8. Teismui priėmus pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, apie bylos iškėlimą paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. Teismas nustatė, kad, kad daiktinės teisės į – nekilnojamuosius daiktus: 15.90 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv.m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 15,41 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv.m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.) su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) – įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (e. b. l. 15–16; 36–37). Batniavos valstybinis daržininkystės ūkis (pardavėjas) ir K. M. (pirkėjas) 1992 m. rugpjūčio 12 d. sudarė sutartį, kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjas įsigijo vieno kambario butą, kurio plotas 18.39 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), sutartis patvirtinta Kauno r. notarinės kontoros notarės R. Butkauskaitės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4–5). Batniavos valstybinis daržininkystės ūkis (pardavėjas) ir B. K. (pirkėjas) 1992 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį, kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjas įsigijo vieno kambario butą, kurio plotas 18.58 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), sutartis patvirtinta Raudondvario apyl. konsultantės, reg. Nr. 708 (e. b. l. 6–7). Uždaroji akcinė bendrovė „Vankasa“ ir A. Z. (dabar – Z.) 1996 m. spalio mėn. sudarė Komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. R-134 komunalinių paslaugų teikimo, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8–10). Uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“ ir A. Z. 2000 m. vasario 11 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). Uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. suvartota 18 236,14 kWh elektros energijos, įsiskolinimo nėra (e. b. l. 12). K. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą 1991 m. gruodžio 12 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). B. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą 1988 m. balandžio 19 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14). Juridinių asmenų registro duomenimis savivaldybės įmonė Batniavos valstybinis daržininkystės ūkis, juridinio asmens kodas 159573268, įsteigta 1959 m. balandžio 1 d., išregistruota 1992 m. lapkričio 26 d. (e. b. l. 39). Žemės ūkio bendrovė Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Batniavos šiltnamiai“, juridinio asmens kodas 159737276, įregistruota 1992 m. gruodžio 23 d., likviduota bankrutavusi 2021 m. kovo 16 d. (e. b. l. 40–42). Testamentų registro duomenimis po B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė J. K. (e. b. l. 43). Testamentų registre nėra duomenų apie K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą (e. b. 44). Gyventojų registro duomenimis K. M. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tėvas – B. M. , gimė (duomenys neskelbtini), motina – A. M., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); vaikai: V. M., gimė (duomenys neskelbtini); I. R., gimė (duomenys neskelbtini); broliai ir seserys: J. B. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); I. V., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); D. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); duomenų apie senelius iš tėvo pusės nėra, duomenų apie senelius iš motinos pusės nėra; duomenų apie dėdes ir tetas nėra; vaikaičiai: T. M., gimė (duomenys neskelbtini), I. M., gimė (duomenys neskelbtini), G. R., gimė (duomenys neskelbtini), P. R., gimė (duomenys neskelbtini); duomenų apie pusbrolius ir pusseseres nėra (e. b. l. 65). Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į butus, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šiuos objektus būtų užvaldęs kas nors kitas.
12. Butų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnis numatė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Pagal šį įstatymą sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
15. Nagrinėjamu atveju, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, Batniavos valstybinis daržininkystės ūkis (pardavėjas) ir K. M. (pirkėjas) 1992 m. rugpjūčio 12 d. sudarė sutartį, kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjas įsigijo vieno kambario butą, kurio plotas 18.39 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), sutartis patvirtinta Kauno r. notarinės kontoros notarės R. Butkauskaitės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Batniavos valstybinis daržininkystės ūkis (pardavėjas) ir B. K. (pirkėjas) 1992 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį, kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjas įsigijo vieno kambario butą, kurio plotas 18.58 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), sutartis patvirtinta Raudondvario apyl. konsultantės. Minėtos pirkimo–pardavimo sutartys Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, tačiau turtą įsigiję asmenys juo naudojosi. Po K. M. mirties (duomenys neskelbtini) ir po B. K. mirties(duomenys neskelbtini) butuose gyveno ir juos prižiūrėjo, rūpinosi turtu, mokėjo komunalinius mokesčius pareiškėja. Po K. M. mirties galimi paveldėtojai pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pretenzijų nereiškė, byloje suinteresuotais asmenimis dalyvavę K. M. pirmos eilės įpėdiniai I. R. ir V. M. prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nepareiškė. Po B. K. mirties jo palikimą priėmusi J. K. pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškė, teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nebuvo žinomas buto įsigijimo faktas, neprieštaravimo pareiškėjos prašymui.
16. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pareiškėja valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus daiktus daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė aptariamus butus, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.
17. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje išklausius suinteresuoto asmens J. K. paaiškinimus, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: 15.90 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv.m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 15,41 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv.m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.) su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis).
18. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,79 Eur, viršija minimalią valstybei priteistiną sumą (8,00 Eur), todėl priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus: 15.90 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv.m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 15,41 kv. m. ploto butą/patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis a-1 (1,89 kv.m.), a-2 (0,60 kv. m.), a-3 (0,49 kv. m.) su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.