Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolis Irmantas Gaidelis, A. M., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Pareiškėja teismo posėdžio metu pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė pareiškimo reikalavimus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

9. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos bendras pradelstas įsiskolinimas kreditoriams sudaro 30 261,13 Eur – kreditoriui A. M. (išieškojimą šiam kreditoriui vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis) 17 324,12 Eur ir kreditoriui A. K. (išieškojimą šiam kreditoriui vykdo antstolis Irmantas Gaidelis) 12 937,01 Eur.

11. Pažymėtina, kad nurodytos pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan. Bylos duomenimis, pareiškėja neturi registruoto turto, transporto priemonių ar kito turto. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškimo pateikimo dienai pareiškėjos pajamos (darbo užmokestis) sudaro apie 699 Eur.

12. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

13. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjos nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 30 261,13 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad gaunamos pajamos (699 Eur atskaičius mokesčius) taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėja turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjos būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

14. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas yra aktyvus nagrinėjant bankroto bylas, kurios yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar nėra akivaizdžių pareiškėjos nesąžiningumo įrodymų. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjos nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus (aktualus laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.). Teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl šios priežasties teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjos nesąžiningumo įrodymų, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus/paaiškinimus apie pareiškėjos nesąžiningumą.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

17. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

18. Teismas pažymi, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2020 m. lapkričio 6 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. Teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

19. Suinteresuoti asmenys, kad pareiškėjai būtų iškelta fizinio bankroto byla, prieštaravimų nepateikė.

20. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nenustatė, kad pareiškėja būtų švaisčiusi uždirbtas lėšas, ar akivaizdžiai neprotingai jas naudojusi. Pagal byloje esančius duomenis ir pareiškėjos paaiškinimus pareiškėjos įsiskolinimai susidarė paskolinus 67 530 Eur R. P. P. ir kadangi trūko pinigų, pareiškėja skolinosi juos iš kitų asmenų, tikėdamasi, kad R. P. P. jai grąžins bent dalį paskolintos sumos bei ji galės atsiskaityti su savo kreditoriais; 2013 metais R. P. P. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėja įsiskolinimas A. K. susidarė, kadangi buvo planuojamas bendras verslas, prekyba dėvėtais rūbais, kuris nebuvo sėkmingas. A. M. įsiskolinimas, pasak pareiškėjos, susidarė, siekiant padengti skolas kitiems kreditoriams. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjos nesąžiningumą.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė; pareiškėja iš esmės beveik iki pareiškimo pateikimo teismui tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, atsiskaitinėjo (bent iš dalies) su kreditoriais.

22. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

23. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis), ir nustačius asmens nesąžiningumą, įskaitant ir pajamų/turto slėpimą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, esant pagrindui asmenį laikyti nesąžiningu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją apie turimą turtą, pajamas ir pan.), turi ir kreditoriai (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 9 punktas).

24. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėja jau buvo kreipusi dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais būtų pareiškėjai, bankroto byla.

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

26. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Skolvalda“. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) nepareiškė prieštaravimų dėl minėtos administratoriaus kandidatūros. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad nurodytas asmuo negalėtų būti skiriamas pareiškėjos bankroto administratoriumi, todėl skiria jį pareiškėjos bankroto administratoriumi.

28. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ pateiktus įkainius tvirtina 150 Eur sumą, kurią bankroto administratorius gali naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki bus patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planas (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

29. Pareiškėja, prašo patvirtinti 540 Eur/mėn. sumą būtinųjų poreikių tenkinimui nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo.

30. Pareiškėjos prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui, teismo vertinimu, yra protingo dydžio (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Toks būtinųjų poreikių išlaidų dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019). Pažymėtina, kad pareiškėjos pajamos turi būti paskirstomos taip, kad iš pareiškėjos pajamų būtų apmokamos pareiškėjų būtinosios išlaidos, bet ir skiriamos lėšos bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei daliniams atsiskaitymams su kreditoriais.

31. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatomas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

32. Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, nustatomas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5–6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

iškelti pareiškėjai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjos A. S. bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Skolvalda“.

Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 150 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos A. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 540 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos A. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Luminor bank“ AS; antstoliams, vykdantiems išieškojimą – Rimantui Vižainiškiui, Irmantui Gaideliui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.