- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2-5221-1115/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01900-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Advokatai
- Arūnas Merkys, Jurga Liutkutei-Kačergienė
dalyvaujant ieškovui E. A., jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui, atsakovui J. A., jo atstovei advokatei Jurgai Liutkutei-Kačergienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui J. A., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė Vilija Partaukienė, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
a. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo K. A. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), ieškovui E. A. buvo reikalingas išlaikymas ir kad ieškovas teisę į 1/4 dalį palikėjo K. A. palikimo (privalomoji palikimo dalis).
b. Pripažinti negaliojančia atsakovui J. A. 2024 m. vasario 13 d. Vilniaus rajono 4-ajame notaro biure notarės Vilijos Partaukienės išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 466, dalį, kuria atsakovui pripažinta nuosavybės teisė į 1/4 palikimo dalį.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir atsakovo J. A. tėvas K. A., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 12 d. ieškovas nuvyko į Vilniaus r. 4-ąjį notaro biurą norėdamas pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė Vilija Partaukienė atsisakė priimti pareiškimą ir pranešė, kad K. A. Vilniaus m. 42-ojo notaro biure 2021 m vasario 25 d. surašė testamentą ieškovo brolio atsakovo J. A. naudai. Atsakovas J. A. palikimą priėmė tą pačią dieną, kai iš ieškovo buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t. y. 2021 m. liepos 12 d. Notarei atsisakius priimti ieškovo pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ieškovas 2021 liepos 14 d. registruotu laišku išsiuntė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nepaisant to, Testamentų registro išrašo duomenimis, ieškovo notarei pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo įregistruotas.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad po palikėjo K. A. mirties liko šis turtas: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Taip susiklosčius aplinkybėms 2021 m. rugpjūčio 4 d. rašytiniu pareiškimu ieškovas kreipėsi į brolį siūlydamas geruoju, ne ginčo tvarka, pasidalyti tėvo palikimą ir taip atstatyti tikrąją tėvo valią. Ieškovas jokio atsakymo iš atsakovo į pasiūlymą nesulaukė.
4. Ieškovas teigė suprantantis, kad testatorius (palikėjas) savo nuožiūra gali nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma ir yra testamentas. Tačiau kadangi tėvas sirgo įvairiomis ligomis, vartojo nemažai ir įvairių vaistų, be to piktnaudžiavo alkoholiu, nurodė abejojantis, ar testatorius K. A., sudarydamas tokį testamentą, tikrai suprato savo veiksmų reikšmę ir sudaryto testamento pasekmes, ar tikrai išreiškė savo tikrąją valią. Testamento sudarymo metu testatorius buvo sunkios būklės ir, ieškovo įsitikinimu, galimai nesuvokė visų tokio testamento sudarymo pasekmių. Tuo labiau, kad jis visada sakydavo, jog visą turtą paliks sūnums lygiomis dalimis, ir niekada neminėjo, kad ketina sudaryti testamentą tik ieškovo brolio (atsakovo) naudai.
5. Dėl to, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalimi, ieškovas kreipėsi į teismą prašymas pripažinti negaliojančiu K. A. testamentą, patvirtintą 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, registro Nr. NJ-903. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-48-341/2023 ieškinį atmetė, kadangi iš byloje surinktų įrodymų nebuvo galima padaryti išvados, kad testamento sudarymo metu testatoriaus psichinė sveikata, jo būsena dėl alkoholio bei vaistų vartojimo, galėjo turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
6. Tačiau, ieškovas nurodė, jog CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Paveldint pagal įstatymą ieškovui ir atsakovui būtų tekę po ½ dalį palikimo. Pusė šios dalies yra ¼ dalis palikimo.
7. Ieškovas pažymėjo, kad jo šeima paskutinius 10 metų yra socialiai remiama. Jau nuo 2014 m. ieškovui nustatytas neįgalumas ir 50 proc. darbingumo lygis. Tiek palikimo atsiradimo metu, tiek šiuo metu ieškovas nedirbo. Ieškovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna. Palikimo atsiradimo metu jokių pajamų neturėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7782-862/2022 (jau po tėvo mirties) buvo paskirtas savo motinos L. A. globėju ir jos turto administratoriumi. Todėl tik nuo 2022 m. birželio 22 d. ieškovas pradėjo gauti asmens slaugančio neįgalų asmenį pensijų ir nedarbo socialinį draudimą – vidutiniškai 657 Eur per mėnesį. 2023 m. pensijų ir nedarbo socialinis draudimas sudarė vidutiniškai 840 Eur per mėn. Ieškinio pateikimo metu ieškovas taip pat gavo tik pensijų ir nedarbo socialinį draudimą. Šeima gyvena sugyventinei priklausančiame bute. Kartu gyvena ir ieškovo neįgalus nepilnametis sūnus A. A..
8. Ieškovas pažymėjo, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkių fizinių darbų, darbų šaltyje, dulkėtoje aplinkoje, negali kelti rankomis sunkumų, sveriančių daugiau nei 15 kg, negali dirbti darbų, kai reikalinga periodiškai lankstytis per juosmenį. Ir tai ribojo ieškovo galimybes susirasti darbą tiek palikimo atsiradimo metu, tiek ir vėliau. Nurodytos aplinkybės, ieškovo nuomone, patvirtina, kad palikėjo mirties dieną faktiškai jam buvo reikalinga parama ir išlaikymas. Ieškovas pažymėjo, kad jis, kaip ir atsakovas, yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą ir gali pretenduoti į jam priklausančią privalomą palikimo dalį.
9. Ieškovas taip pat nurodė, kad notarė Vilija Partaukienė informavo, kad 2024 m. vasario 13 d. įpėdiniui pagal įstatymą, atsakovui J. A. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į mirusio K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, notarinio registro Nr. 466. Notarė Vilija Partaukienė informavo apie išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, tačiau prašymo dalies dėl paties liudijimo kopijos išdavimo netenkino.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Trečiasis asmuo informavo, kad pretenzijų neturi, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
12. Teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl ieškinio senaties termino
13. Asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, CK 5.8 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais gali kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydamas kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. CK 5.8 straipsnyje yra nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos ar nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1561-886/2022).
14. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovo ir atsakovo tėvas K. A. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovas 2021 m. liepos 12 d. nuvyko į Vilniaus rajono 4-ąjį notaro biurą dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo, tačiau trečiasis asmuo notarė Vilija Partaukienė atsisakė priimti pareiškimą ir pranešė, kad K. A. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure surašė testamentą ieškovo brolio J. A. naudai (t. 1, b. l. 64). Dėl to ieškovas su ieškinio reikalavimais nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir panaikinti testamento dalį turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2022 m. liepos 12 d. (CK 5.8 straipsnis).
15. Ieškovo argumentai, kad jis nepraleido įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą, siekdamas nustatyti privalomąją palikimo dalį ir pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo, yra nepagrįsti. Ieškovas dar 2021 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo ginčijo K. A. sudarytą testamentą. Civilinė byla Nr. e2-48-341/2023 truko dvejus metus. Visą šį bylinėjimosi laiką, ieškovas neįrodinėjo fakto, kad jam reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomą palikimo dalį ir nereiškė tokio ieškinio reikalavimo, nors turėjo kvalifikuoto teisininko pagalbą ir apie tokią galimybę žinojo. Aplinkybę, kad apie tokią galimybę ieškovas žinojo, šalys patvirtino ir teismo posėdžio metu, duodamos paaiškinimus.
16. Tiek ieškinio dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, tiek ieškinio dėl testamento ginčijimo senaties terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kaip minėta, ieškovas apie testamento turinį ir kad palikimą priėmė jo brolis sužinojo 2021 m. liepos 12 d., ieškinys pateiktas 2024 m. kovo 21 d. Taigi konstatuotina, kad ieškovas praleido vienų metų ieškinio senaties terminą.
17. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kol buvo nagrinėjama ankstesnė civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ieškinio senaties termino eiga buvo nutrūkusi. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė byla buvo nagrinėjama dvejus metus ir ieškovas, sužinojęs jam nepalankų bylos rezultatą, nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi į antrinės teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti jam teisinę pagalbą dėl ieškinio dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo surašymo ir jo pateikimo. Taigi, anot ieškovo, vienų metų senaties terminas nebuvo praleistas, nes jis buvo nutrūkęs kol buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-48-341/2023. Atsižvelgdamas į ieškovo atstovo argumentus, teismas pasisako dėl ieškinio senaties termino nutraukimą reglamentuojančių teisės normų taikymo šioje byloje.
18. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).
19. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-48-341/2023 buvo pareiškęs reikalavimą dėl viso testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testamento turinio neatitikimo testatoriaus valiai. Šioje nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti negaliojančiu tik dalį testamento bei prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taigi šioje ir išnagrinėtoje byloje reikalavimai sutampa tik iš dalies, ieškinio pagrindai skiriasi, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad iš ginčo teisinio santykio buvo pareikštas tapatus reikalavimus. Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino eiga nebuvo nutrūkusi. Vadinasi, ieškovas ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, kaip minėta, turėjo pareikšti iki 2022 m. liepos 12 d. Ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą daugiau nei pusantrų metų.
20. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Taigi pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių.
21. CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
22. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
23. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, pažymėtina, kad ieškovas turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą, turėjo galimybę pasirinkti būdus ir metodus, kuriais įrodinėti savo reikalavimus ir tuo pasinaudojo. Ir tai, kad jam nepavykus nuginčyti sudaryto testamento, praėjus dviem metams po sužinojimo apie testamento turinį, jis vėl kreipiasi į teismą su nauju ieškiniu, teismo vertinimu, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.
24. Ieškovo nurodytos priežastys, teismo vertinimu, dėl kurių buvo praleistas terminas, nėra svarbios. Ieškovas, kaip minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-48-341/2023 buvo aktyvus, naudojosi mokama teisine pagalba, reiškė prašymus dėl ekspertizių, dalyvavo teismo posėdžiuose, dėstė savo poziciją, todėl darytina išvada, kad ieškovas turėjo pakankamai žinių, reikiamų suprasti ieškinio senaties praleidimo teisinius padarinius.
25. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis iš pradžių norėjo skųsti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-48-341/2023, vėliau apsigalvojo, kad jo atstovas buvo užimtas kitose bylose, teismo vertinimu, nėra svarbios, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.
26. Taigi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei pusantrų metų be objektyvių priežasčių. Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinys atmestinas taikius ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
27. Nors ieškinys atmestinas taikius ieškinio senaties terminą, tačiau, teismas pasisako ir dėl ginčo esmės.
Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį
28. CK 5.20 straipsnyje nurodyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
29. Ieškovas nurodė, kad jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nes jo šeima 10 metų yra socialiai remiama, jam nustatytas neįgalumas ir 50 procentų darbingumo lygis ir jis palikimo atsiradimo metu neturėjo jokių pajamų. Atsakovo nuomone, ieškovas neatitinka CK 5.20 straipsnyje nurodyto subjekto sąvokos ir negali pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kokie palikėjo vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, yra nurodęs, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo. Tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai). Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).
31. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad būtina atsižvelgti į tai, jog tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, jog tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino; teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).
32. Šiuo atveju testatoriaus mirties dieną ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. darbingo amžiaus asmuo, kuris turėjo visas galimybes susirasti darbą ir užsidirbti pajamų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus apie jo 50 procentų darbingumą tėvo mirties dieną. Be to, šis 50 proc. darbingumas buvo laikinas ir galiojo vienus metus, t. y. nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2023 m. kovo 3 d. Nei palikimo atsiradimo dieną, nei teismo posėdžio metu jam nebuvo nustatytas 50 procentų darbingumas.
33. Ieškovas nurodė, kad darbingumo lygio nustatymas užtruko dėl COVID-19 pandemijos, tačiau jis dėl turimų ligų iš dalies nedarbingas buvo ir anksčiau, taip pat ir tėvo mirties, t. y. palikimo atsiradimo dieną.
34. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas negalėjo dėl sveikatos būklės dirbti sunkių fizinių darbų, darbų šaltyje, dulkėtoje aplinkoje, negalėjo kelti sunkumų rankomis daugiau nei 15 kg, negalėjo dirbti darbų, jei būtų reikėję periodiškai lankstytis per juosmenį. Teismo vertinimu, tokie apribojimai netrukdė ieškovui dirbti visų kitų darbų. Be to, darbo pobūdžio apribojimai buvo laikini.
35. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo neilgai, tik baigęs ugdymo įstaigą, vėliau nedirbo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 22 d. ieškovas pradėjo gauti asmens slaugančio neįgalų asmenį pensijų ir nedarbo socialinį draudimą – vidutiniškai 657 Eur per mėnesį. 2023 m. pensijų ir nedarbo socialinis draudimas sudarė vidutiniškai 840 Eur per mėn. Taigi ieškovas ilgą laiką (beveik visą darbingą laikotarpį) nedirbo, nesivertė individualia veikla ar kitokia oficialia veikla, iš kurios gautų pajamas.
36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną. Todėl būtent palikėjo mirties dieną turi būti nustatyta tokia asmens turtinė padėtis, dėl kurios jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).
37. Nors duomenų, jog atsakovas būtų gavęs pajamas palikėjo mirties momentu, byloje nėra, tačiau ieškovas prie ieškinio pridėjo dokumentus apie turimą turtą, t. y. ieškovui priklauso du automobiliai, o taip pat ½ dalis 0,1600 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, ½ dalis 2,0600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir ½ dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Visas šis turtas pagal VĮ Nekilnojamojo turto registrų centro įrašus priklausė ieškovui ir palikimo atsiradimo momentu.
38. Ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė palikėjo mirties dieną buvo didesnė nei 5 000 Eur (CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovas nurodė, kad jo šeima gyvena sugyventinei priklausančiame bute, kuriame ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Pora kartu augina sūnų ir laiko save šeima. Vadinasi, nuolatinę gyvenamąją vietą ieškovas turi ir turėjo palikimo atsiradimo dieną. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis palikėjo mirties dieną nebuvo tokia, dėl kurios jis negalėjo patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant ieškovui teisinę pagalbą, neatlygintinos, o iš ieškovo priteistinos visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
41. Atsakovas turėjo 800 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais bei neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Dėl to jos priteistinos iš ieškovo.
42. Nors teismas patyrė byloje 47,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), tačiau, ieškinį atmetus, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 4 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
43. Teismui atmetus ieškinį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 275 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.