Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, Jurgitai Sapitavičienei, Liucynai Vasiliauskienei, Simonai Mozerytei,

dalyvaujant ieškovui E. A., jo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, dalyvaujant atsakovui J. A., jo atstovei advokatei Jurgai Liutkutei - Kačergienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. 42-ojo notaro biuro notarei Nijolei Jokūbauskienei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus r. 4-ojo notaro biuro notarei Vilijai Partaukienei,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui J. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. 42-ojo notaro biuro notarei Nijolei Jokūbauskienei, Vilniaus r. 4-ojo notaro biuro notarei Vilijai Partaukienei dėl testamento nuginčijimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu ieškovas E. A. prašė teismo: pripažinti negaliojančiu K. A. testamentą, patvirtintą 2021-02-25 Vilniaus m. 42-ojo notaro biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), CK 1.89 str. 1 d. pagrindu; skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimą, ar 2021-02-25 testamento sudarymo metu K. A. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo išreikšti savo tikrąją valią surašant testamentą ir ar jis nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Po ieškovo ir atsakovo tėvo K. A. mirties liko šis turtas: 1) Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2) Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Velionio sąmoningumą patvirtina ne tik tai, kad jis gyveno visiškai savarankiškai, tačiau ir pats su savo automobiliu atvažiuodavo į Vilnių apsipirkti, pats surašydavo skaitiklių rodmenis, nueidavo į paštą ir susimokėdavo mokesčius. Taip pat tėvas 2019 m. birželio 27 d. Šiaulių banke sudarė terminuoto indėlio Plius sutartį Nr.TP-6159713. Tą pačią dieną tėvas išsiėmė dalį indėlio ir palūkanas pagal kitą terminuotą indėlio sąskaitą. Swedbanke sudarė debeto kortelės mokėjimo sutartį. Visa tai jis atliko būtent tuo metu, kai pagal ieškovą tėvas buvo gydomas kardiologo skirtais vaistais, nuo kurių neva galimas pašalinis poveikis. Realybėje jis puikiausiai mąstė, buvo visiškai sąmoningas ir tvarkė savo piniginius reikalus. 2020 m. rugsėjo 4 d. K. A. Šiaulių banke sudarė naują terminuoto indėlio Plius sutartį Nr.TP-6649803. Teismui pateikiamos sutartys yra tik su banko darbuotojų parašais, kadangi K. A. pasirašyti egzemplioriai liko bankuose ir be teismo įpareigojimo bankai tokius dokumentus atsisako išduoti.

Šiuo konkrečiu atveju velionis K. A. buvo nusprendęs palikti turtą vienam iš sūnų, t. y. atsakovui. Tokią jo valią visiškai paprasta ir lengva suprasti - jis visą savo gyvenimą daugiau bendravo su atsakovu, jų santykiai buvo glaudūs ir šilti, atsakovas rūpinosi savo tėvu, jam padėdavo ūkyje, buityje ir kituose reikaluose, domėjosi jo sveikata ir gyvenimu. Tuo tarpu su kitu sūnumi, t. y. ieškovu mirusiojo santykiai buvo paviršutiniški, kiti šeimos nariai niekada nematė jų kartu leidžiant laiką. Ieškovas, jau nutrūkus antrajai tėvo santuokai, buvo visiškai suaugęs, pilnametis žmogus, ir jei būtų turėjęs noro, būtų galėjęs kurti su tėvu santykius. Tačiau to niekada nebuvo, tad tai leidžia daryti tikėtiną prielaidą, kad testatorius jautė atsakovui didesnį prieraišumą bei atitinkamai labiau vertino jo indėlį bendraujant, padedant buityje, ūkyje. Šios aplinkybės ir galėjo nulemti susiformavusią mirusiojo valią palikti savo turtą tam sūnui, su kuriuo buvo artimesni santykiai. Tokia velionio valia, kaip ir nurodo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, turi būti gerbiama. Mirusiojo valia gali būti paneigiama tik išskirtiniais atvejais, kai nelieka jokių abejonių, kad žmogus negebėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tuo tarpu šioje byloje paties ieškovo pateikti įrodymai - t. y. išrašai iš medicininių dokumentų, net nesukelia abejonių dėl tėvo psichinės sveikatos būklės, nes visuose juose nurodoma, kad žmogus, net sirgdamas kitomis ligomis, yra sąmoningas, adekvatus, kontaktiškas, paaiškina savo veiksmus, savo savijautą, nurodo vartojamus vaistus, pasirašo įvairius dokumentus, reiškia savo nuomonę ir valią dėl gydymo proceso ir panašiai. Todėl ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, jis yra tik poveikio priemonė, kuria siekiama priversti atsakovą sutikti su ieškovo reikalavimais pasidalinti paveldimą turtą per pusę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Byloje 2023-05-16 ieškovo atstovė pateikė vaizdo įrašą (DOK-31622), darytą ieškovo tėvo namuose, iš kurio, kaip nurodoma, matyti, kad ieškovo tėvas gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, nesuvokė, kad yra būtina palaikyti švarą ir higieną namuose, nesuvokė būsto priežiūros esmės, negebėjo pasirūpinti savitvarkos įgūdžių srityje. Šis vaizdo įrašas prie civilinės bylos prijungtas 2023-05-19 vykusio teismo posėdžio metu.

Liudytoja iš atsakovo pusės - D. B. - parodė, kad pažinojo pacientą K. A. 35-erius metus kaip pacientą ir kaip žmogų, jo giminių nepažinojo. Nurodė, kad ji yra testatoriaus šeimos gydytoja. Į atsakovo atstovo klausimus nurodė, kad pasakyti kada paskutinį kartą matė K. A. negali, tačiau ši informacija yra matoma dokumentuose. Dėl paskutinių bendravimų su pacientu nurodė, kad jokių kalbų apie jo psichinę būklę nebuvo, apie alkoholizmą nebuvo kalbama, nurodė, kad visi duomenys yra elektroninėje erdvėje. Liudytoja nurodė, kad K. A. vairavo automobilį, daug dirbo ir stabėjosi, kad gali būti pretekstas testamento paneigimui. Liudytojos nuomone, K. A. buvo labai geras žmogus, sąžiningas, darbštus, idealus žmogus, stipriai dirbo iki paskutinės savo susirgimo dienos. Nurodė, kad labai gražiai liudytoja bendravo su K. A. lietuvių kalba. Pacientas niekada nesiskundė savo psichologine sveikata, jo klausa iki paskutinės minutės buvo ideali. K. A. visada pavyzdingai ateidavo vaistus išsirašyti, pavyzdingai juos vartodavo, niekada nebuvo atėjęs ,,išgėręs“. Porą metų prieš mirtį pradėjo dažniau lankytis pas gydytoją, o iki tol vedė sveiką gyvenimo būdą. Į ieškovo klausimą, ar kada nors buvo užėjusi pas K. A. į namus, liudytoja atsakė, kad buvo. Nurodė, kad K. A. vienas gyveno, turėjo didelį ūkį ir tvarkėsi taip, kaip jo jėgos leido, jis visą dėmesį skyrė ūkiui. Paskutiniu metu liudytoja pas K. A. lankėsi du kartus prieš tai, kai guldė pacientą paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kadangi jis dažniausiai atvykdavo pats, atvažiuodavo automobiliu. Vieną kartą liudytoja atvežė K. A. nukreipimą į ligoninę, kurio paprašė pats K. A., kitą kartą liudytoja buvo užsukusi pas K. A. į namus apie bites pakalbėti, kadangi jie „ūkiškai“ bendravo. Nurodė, kad tokia netvarka pas daugelį gyventojų yra, ir butelius matydavo, tačiau buvo daromos ,,talkos“ ir nereiškia, kad jis vienas viską ten darė. Pacientas niekuomet nesiskundė, kad jam kažko trūksta, kad jam negerai.

Liudytoja iš atsakovo pusės - G. Ž. - parodė, kad J. pažįsta nuo mažens, o su E. susipažino ir pirmą kartą jį pamatė tik K. A. laidotuvėse. K. A. pažinojo kaip kaimynė, draugavo paskutinius 17 metų. Į atsakovo atstovo klausimus atsakė, kad K. A. buvo labai darbštus žmogus, visą darbą pats atliko, buvo labai geras žmogus. 2021 m. jo sveikatos būklė buvo – jis sirgo, jam skaudėjo kojas, bet dar vaikščiojo, namuose viską darė pats. 2021 m. balandžio mėn. buvo paguldytas į ligoninę, iki tol jis pats vairavo. 2021 m. balandžio 30 d. jis grįžo iš ligoninės ir jo sveikatos būklė jau buvo sunki. Psichinė būklė abejonių nekėlė, jis viską suprato, viską suvokdavo, atsakydavo į visus klausimus. Iki pat galo galėjo su juo susikalbėti, jis atpažindavo liudytoją, paskutines tris dienas tik negalėjo jis atsakinėti. Jokių problemų su alkoholiu neturėjo, draugų neturėjo, visą laiką dirbdavo. Per šventes vieną taurelę galėdavo išgerti, tačiau ne daugiau. Apie E. nieko nepasakodavo. Kada jie padarė testamentą, K. A. atvažiavo ir pasakė, kad parašė testamentą. Žino, kad kilnojamas ir nekilnojamas turtas buvo paliktas J.. Kodėl kitam sūnui nepaliko, liudytoja neklausė, nes nurodė, kad tai ne jos reikalas. Vieną kartą K. A. sakė, kad davė pinigų vyresniam sūnui, bet liudytoja to nematė. Dėl klausos - jis girdėjo, tik reikėjo kalbėti labai garsiai. Jis lietuviškai suprato geriau nei liudytoja, skaityti lietuviškai galėjo.

Į ieškovo klausimus nurodė, kad dažnai tvarkėsi palikėjo namuose, tačiau ne kasdien. Nurodė, kad ten kur yra dušas, tualetas - liudytoja nebuvo. Paskutines dvi naktis liudytoja budėjo prie K. A., tačiau ne visą laiką. Vienu metu, kai liudytoja atėjo, K. A. buvo išgriuvęs iš lovos. Atsakovas tą savaitę pas K. A. atvažiuodavo, t. y. vieną dieną buvo, kitą ne, tiksliai negalėjo pasakyti. Krosnį kūreno ji, jei atvažiuodavo J., tuomet pakurdavo J.. Krosnis buvo kūrenama kiekvieną dieną. K. A. skundėsi dėl skausmų, bet nesakė, kad su jais negali susitvarkyti. Liudytoja nebuvo K. A. gyvenimo draugė, o kaimynė.

Į ieškovo atstovo klausimus liudytoja nurodė, kad kiekvieną dieną būdavo K. A. namuose. E. paskambino jai tą dieną, kai mirė K. A.. Iki to laiko ji su E. nebuvo bendravusi. Namuose buvo kažkiek alkoholio butelių, bet K. A. negėrė. Gyveno vienas, ateidavo svečiai ir tai ką atnešdavo, neišsinešdavo. Dėl buities sąlygų, K. A. turėjo viską: maisto, drabužių, o kad tvarkinga buvo ne visada - sutiko. Nurodė, kad pinigų K. A. turėjo.

2022-01-27 teismo nutartimi paskirta ambulatorinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams (A. Kojelavičiaus g. 121,Vilnius). Ekspertams pavesta atsakyti į klausimus: 1. Ar 2021 m. vasario 25 d. testamento, patvirtinto 2021-02-25 Vilniaus m. 42-ojo notaro biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo metu K. A., a/k (duomenys neskelbtini), sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu? 2. Ar 2021 m. vasario 25 d. testamento sudarymo metu K. A., a/k (duomenys neskelbtini), psichofizinė sveikata, jo būsena dėl alkoholio vartojimo bei vartoti vaistai ir jų poveikis galėjo turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, ar jis galėjo išreikšti savo tikrąją valią surašant testamentą? 3. Ar 2021 m. vasario 25 d. testamento sudarymo metu K. A., a/k (duomenys neskelbtini), dėl turėtos psichikos ligos ar psichikos sutrikimo galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis galėjo išreikšti savo tikrąją valią sudarant 2021 m. vasario 25 d. testamentą?

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius 2023-03-14 - 2023-03-30 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-67/2023 pateikė išvadas: 1. K. A. 2021-02-25 testamento sudarymo metu psichikos sutrikimas nenustatomas; 2. Nėra duomenų, kad K. A. sveikatos būklė, alkoholio vartojimas ar medikamentų šalutinis poveikis būtų trikdęs jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2021-02-25 testamento sudarymo metu; 3. Pagal savo psichikos būklę, K. A. 2021-02-25 testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui E. A., jo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, atsakovui J. A., jo atstovei advokatei Jurgai Liutkutei - Kačergienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. 42-ojo notaro biuro notarei Nijolei Jokūbauskienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus r. 4-ojo notaro biuro notarei Vilijai Partaukienei, kuriai apie posėdį pranešta tinkamai ir prašant bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui Vilijai Partaukienei nedalyvaujant.

Į teisėjo klausimus: tėvas išsiskyrė su antra žmona. Tėvo gyvenime atsirado draugė G., tačiau jų santykiai buvo kaip kaimynų. Su tėvu bendrauti visiems buvo problematiška. Tėvas turėjo pinigų susitaupęs, todėl skaičiuoti mokėjo. Ir laidotuvėms pinigų buvo palikęs. Ieškovas nedirba jau 15 metų dėl sveikatos problemų, gyvena iš pašalpos.

Į atsakovo klausimus: tėvas po susirgimo (duomenys neskelbtini) gyveno neprižiūrėtas, apleistas, antisanitarinėmis sąlygomis. Tėvas buvo agresyvus, atsisakė pagalbos. Tėvas prieš mirtį neturėjo ožkų ir avių, o jeigu ir turėjo - pats negalėjo pasirūpinti. Tėvas tik vištas turėjo.

Į atsakovo atstovės klausimą: ieškovas gaudavo iš tėvo pinigų, tačiau nepastoviai. Tėvas yra ieškovui davęs 20 000 Lt, tokia suma buvo vienintelė. Su tėvo gydytojais tėvui esant gyvam ieškovas nebendravo, kadangi į tėvo gyvenimą jo prašymu nesikišo. Lietuvių kalbą tėvas kažkiek suprato.

Į ieškovo atstovės klausimą, kadangi kaip nurodė atsakovas, kad dokumentai dėl tėvystės ieškovo atžvilgiu buvo sutvarkyti tik po tėvo mirties, ar tėvui buvo žinoma, kad tėvystė nebuvo nustatyta ieškovo atžvilgiu, atsakovas atsakė, kad nežino ar tėvystė nebuvo nustatyta, tiesiog atsakovas girdėjo, kad kažkokių dokumentų ieškovas negavo, nes jis nebuvo įrašytas kaip sūnus, tuomet ieškovas tvarkėsi dokumentus. Atsakovas nurodė, kad pas notarą tėvą tik palydėjo ir toliau pas notarą buvo kalbama tik su tėvu. Su tėvu atsakovas bendraudavo rusiškai, tačiau tėvas gerai skaitė ir lietuviškai, suprasdavo. Tėvas vartodavo jam priskirtus vaistus, stengdavosi vartoti reguliariai, vaistus nusipirkdavo tėvas pats.

Tretysis asmuo notarė Nijolė Jokūbauskienė nurodė, kad 2021-02-25 K. A. atvyko į notarų biurą, kuris yra pastato antrame aukšte, pateikė asmens tapatybės kortelę, atvyko ne vienas, t. y. šalia buvo vyras, tačiau su kuo konkrečiai atvyko K. A. notarė negalėjo įvardyti, nurodė, kad bendravo tik su atvykusiu klientu. K. A. labai aiškiai išreiškė valią, kad nori surašyti testamentą ir visą palikimą po savo mirties palikti sūnui J. A., bendravo rusiškai, tačiau bandė juokauti lietuviškai. Buvo paklausta kur jis gyvena, kur gimęs, kiek vaikų turi. Buvo patikrinti duomenys VĮ RC Gyventojų registre, K. A. neminėjo, kad turi daugiau vaikų, t. y. ieškovą. Pats asmeniškai pasirašė, nekilo jokių abejonių dėl jo veiksnumo, buvo įsitikinta K. A. veiksnumu. Duomenys taip pat buvo tikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, jokių duomenų pagal paieškos kriterijus nebuvo. Notarė prisiminė kaip fiziškai atrodė pats K. A., nurodė, kad jis buvo neaukšto ūgio vyras. Paaiškino, kad kai asmuo bendrauja rusiškai, dokumentai surašomi valstybine lietuvių kalba ir žodžiu išverčiama į rusų kalbą, testatorius testamentą pasirašo fiziškai. Asmuo skaito ar neskaito lietuvių kalba, jeigu jam pakanka žodžiu išversti tekstą, tuomet tekstas verčiamas žodžiu į asmeniui suprantamą kalbą. Notarė nurodė, kad yra įvaldžiusi lenkų ir rusų kalbas. Nurodė, kad pagal išvaizdą testatorius į notarės biurą atvyko tvarkingas. Ar vartojęs buvo iš vakaro alkoholio ar ne, notarė nurodė, kad „sakyčiau tikrai ne“, nei kvapų jokių nebuvo nei nešvaros kvapų tikrai nebuvo. Notarė atkreipė dėmesį, kad testatorius „labai gražiai pasirašė“, nurodė, kad jokių praleidimų. Jei asmuo turėtų sutrikimų, ar atminties sutrikimų, tai galbūt jis būtų praleidęs vardą. Testatorius vardą, pavardę labai aiškiai ir įskaitomai parašė notarės akivaizdoje.

Į ieškovo klausimą, ar kai notarė bendravo su testatoriumi, ar testatorius dėvėjo kaukę, notarė atsakė, kad neprisimena ar testatorius buvo su kauke ar be. Pasakė, kad tiesiog prisimena tą žmogų. Nurodė, kad vyresni žmonės prašydavo leisti nusileisti kaukę, ar šiuo atveju taip buvo ar ne – notarė neprisiminė. Kiek prisiminė nurodė, kad galbūt jis sėdėjo nusileidęs kaukę, tačiau tiksliai neprisiminė.

Į ieškovo atstovės klausimus notarė nurodė, kad be notaro įsitikinimo joks veiksmas nėra tvirtinamas. Testamentas surašomas pagal testatoriaus valią, notarė įsitikino testatoriaus valia. Testatoriui surašytas testamentas buvo paduotas į rankas, testatorius pasirašė testamentą sėdėdamas. Testamento sudarymui notaro biure yra skiriama valanda, jei šio laiko nepakanka, tuomet notarinis veiksmas atidedamas kitam kartui. Jei kyla klausimų dėl asmens veiksnumo, tada yra užduodami kontroliniai papildomi klausimai. Šiuo atveju abejonių nekilo.

Į atsakovo klausimus notarė nurodė, kad dirba ir klientus priima antrame pastato aukšte, pasate laiptai statūs, lifto nėra.

Į atsakovo atstovės klausimus nurodė, kad tikrai nepastebėjo to, kad lydintis asmuo kažkaip įtakotų testatorių. Su asmeniu kalbama už uždarų durų, lydintys asmenys nedalyvauja. Taip buvo ir šiuo atveju, buvo kalbama tik su testatoriumi. Kad testatorius gali girdėti tai, kas jam sakoma, notarei abejonių nekilo, kadangi notarė turi gana didelę praktiką ir gali kalbėti garsiai, t. y. matydama, kad asmeniui kyla keblumai su klausa, galimybe girdėti, tai notarė gali garsiai ir aiškiai kalbėti. Jei kiltų abejonė, kad asmuo negirdi ar, kad jam neaišku, notarė kartotų tiek kiek reikėtų asmens įsitikinimui. Šiuo atveju abejonių nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-451/2005, Nr. 3K-3-278/2009, Nr. 3K-3-421/2009).

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. A., kuris buvo ieškovo ir atsakovo tėvas. Testatorius K. A. 2021-02-25 testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 42–ojo notaro biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines (kurios įstatymų nustatytais atvejais gali būti paveldimos) teises, paliko sūnui J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-183/2012). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-426/2011, Nr. 3K-3-469/2011).

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė ir mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą (pvz., CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-453/2012).

Minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-67/2023 matyti, kad pateiktos medicininės dokumentacijos duomenimis: iš K. A. (toliau - testatorius) (duomenys neskelbtini) ambulatorinės asmens sveikatos istorijos žinoma, jog nuo 2015 metų lankėsi (duomenys neskelbtini) pas šeimos gydytoją, diagnozuota: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje įrašų apie psichikos būklę nėra.

Iš epikrizės (Nr. 2013/S11549) žinoma, jog testatorius gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2013.11.25 iki 2013.12.10, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Iš epikrizės žinoma, jog: „<...> Hospitalizuotas pakartotinai po to, kai 2013 m. 11 mėn. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) <...> (duomenys neskelbtini) <...> 2013 12 03 d. atliktas (duomenys neskelbtini) <...>“, skirtas (duomenys neskelbtini). Iš epikrizės (Nr. 2014/S1074) žinoma, jog K. A. gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2014.01.28 iki 2014.02.03, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Iš epikrizės žinoma, jog: „<...> (duomenys neskelbtini) <...> 2014 01 30 d. (duomenys neskelbtini)“, buvo skirtas (duomenys neskelbtini).

Iš epikrizės (Nr. 2017/S3689) žinoma, jog K. A. gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2017.04.03 iki 2017.04.13, nustatyta pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Iš epikrizės žinoma, jog: „<...> Vartoja alkoholį, būna ir kasdieną. <...> Objektyvi būklė: sąmoningas, kontaktiškas. <...>“.

Iš epikrizės (Nr. 2019/S6167) žinoma, jog K. A. gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2019.06.04 iki 2019.06.13, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Iš epikrizės žinoma, jog: „Nusiskundimai: (duomenys neskelbtini). <...> Objektyvi būklė: sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus. <...>“.

Iš epikrizės (Nr. 2020/S3859) žinoma, jog testatorius gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2020.05.24 iki 2020.05.29, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Iš epikrizės žinoma, jog: „<...> Žalingų įpročių neturi. <...> Objektyvi būklė: Būklė sunkoka. Sąmoningas, kontaktas pakankamas. <...>“.

Iš epikrizės (Nr. 2021/S754) žinoma, jog testatorius gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2021.04.13 iki 2021.04.26, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Jokie psichikos būklės parametrai neaprašyti.

Iš (duomenys neskelbtini) išduoto medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra žinoma, jog testatoriaus mirties data (duomenys neskelbtini); mirties vieta: namai. Nurodyta: tiesioginė mirties priežastis - (duomenys neskelbtini); kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi - (duomenys neskelbtini).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl eksperto išvados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad: eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-54/2009).

Taigi teismo vertinimu, specialistai iš medicininių duomenų negalėjo padaryti išvados, kad testamento sudarymo metu testatoriaus psichinė sveikata, jo būsena dėl alkoholio vartojimo bei vartoti vaistai ir jų poveikis galėjo turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, kadangi medicininės dokumentacijos duomenimis, K. A. praeityje gydytojo psichiatro nekonsultuotas, jam nebuvo nustatytas psichikos sutrikimas, nebuvo skirti psichotropiniai medikamentai. 2015 metais testatorius buvo gydytas vidaus ligų diagnostikos skyriuje, aprašant, kad „dėl blogos atminties detaliai surinkti anamnezę nepavyko“, tačiau atmintis kvalifikuotai nevertinta, tame pačiame įraše rašoma, jog „sąmoningas, kontaktiškas“ - įrašas buvo atliktas vidaus ligų gydytojos, o ne gydytojo psichiatro, jokioje kitoje pateiktoje medicininėje dokumentacijoje atminties sutrikimai nėra minimi. 2018 metais testatorius buvo gydytas Neurologijos skyriuje nustatant (duomenys neskelbtini), aprašyta „Neurologinė būklė: Sąmoningas, orientuotas <...>“, psichikos sutrikimai neminimi, atliktoje galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje aprašoma „(duomenys neskelbtini)“ [pokyčiai nėra specifiški ir nebūtinai koreliuoja su kognityvinėmis funkcijomis]. Testatorius dėl (duomenys neskelbtini) ligų dar keletą kartų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) profilio stacionariniuose skyriuose: 2019 metais („sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus“), 2020 metų gegužės mėnesį („sąmoningas, kontaktas pakankamas“). Testatorius (duomenys neskelbtini) stacionariniame skyriuje po testamento sudarymo (2021-02-25) taip pat gydytas nuo 2021.04.13 - 2021.04.26 dėl (duomenys neskelbtini) ligos, aprašyta, jog testatorius buvo informuotas apie izoliavimosi namuose taisykles ir pasirašė sutikimo formą. Duomenų apie sandorio dieną testatoriaus vartotus psichikos būklę veikiančius medikamentus, ar kitų medikamentų šalutinį poveikį jo psichikos būklei nėra. Iš epikrizės (Nr. 2017/S3689) žinoma, jog „<...> Vartoja alkoholį, būna ir kasdieną.<...>“ Tačiau nurodoma jog „<...> Objektyvi būklė: sąmoningas, kontaktiškas. <...>“. Iš epikrizės (Nr. 2020/S3859) žinoma, jog testatorius gydytas (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2020.05.24 iki 2020.05.29, iš epikrizės žinoma, jog: „<...> Žalingų įpročių neturi. <...> Objektyvi būklė: Būklė sunkoka. Sąmoningas, kontaktas pakankamas. <...>“. Taigi, nėra duomenų, kad alkoholio vartojimas būtų trikdęs testatoriaus gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Testatorius mirė (duomenys neskelbtini), mirties priežastis - (duomenys neskelbtini). Apibendrinus pateiktų duomenų visumą nustatyta, kad duomenų apie K. A. psichikos būklės sutrikimus testamento sudarymo metu nėra.

Be to pažymėtina, jog ši informacija iš rašytinių įrodymų (iš medicininių dokumentų) dera ir su liudytojų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, kad testatorius liudytojus pažinojęs, su jais bendravęs, liudytojams psichinė testatoriaus būklė abejonių nekėlė. Kaip jau minėta, pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-503/2009).

Byloje pateiktos ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl testatoriaus psichikos būklės testamento sudarymo metu prieštaringos, notarei tvirtinusiai nagrinėjamą sandorį, K. A. psichikos būklė abejonių nesukėlusi.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su surinktais medicininiais dokumentais pagrįstomis pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis. Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra jokių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp K. A. diagnozuotų ligų, vartotų medikamentų, alkoholio vartojimo ir jo galimo neveiksnumo, dėl ko testatorius būtų galėjęs nesuprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčijamą testamentą, kadangi medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad testatorius praeityje būtų konsultuotas gydytojo psichiatro, kad jam buvo nustatytas psichikos sutrikimas ar skirti psichotropiniai medikamentai. Priešingai, iš gydytojų atžymų matyti, jog testatorius buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, adekvatus. Be to testatorius (duomenys neskelbtini) stacionariniame skyriuje po testamento sudarymo taip pat gydytas nuo 2021.04.13 iki 2021.04.26 dėl (duomenys neskelbtini) ligos, aprašyta, jog testatorius buvo informuotas apie izoliavimosi namuose taisykles ir pasirašė sutikimo formą. Taigi, byloje nėra įrodymų, leidžiančių manyti, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai buvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, juolab, kad testatorių apžiūrėję gydytojai buvę skirtingų gydymo įstaigų medikai, ir jei galimai vienam gydytojui neįvertinus paciento realios būklės tam tikru momentu, būklę būtų galėję įvertinti kiti medikai vėlesniais gydymo etapais.

Kad K. A. sveikatos būklė buvo tokia, jog jis galėjo testamento sudarymo metu išreikšti savo valią, valdyti savo veiksmus, patvirtina ir kitų byloje apklaustų asmenų – atsakovo, notarės Nijolės Jokūbauskienės paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Liudytoja iš atsakovo pusės D. B. parodė, kad ji yra testatoriaus šeimos gydytoja, kad pažinojo K. A. 35-erius metus kaip pacientą ir kaip žmogų. Pacientas niekada nesiskundė savo psichologine sveikata, jokių kalbų apie jo psichinę būklę nebuvo. K. A. visada pavyzdingai ateidavo vaistus išsirašyti, pavyzdingai juos vartodavo, niekada nebuvo atėjęs ,,išgėręs“. Porą metų prieš mirtį pradėjo dažniau lankytis pas gydytoją, o iki tol vedė sveiką gyvenimo būdą. Paskutiniu metu liudytoja pas K. A. lankėsi du kartus prieš tai, kai guldė pacientą paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kadangi jis dažniausiai atvykdavo pats, atvažiuodavo automobiliu. Liudytoja iš atsakovo pusės G. Ž. parodė, kad K. A. pažinojo kaip kaimynė, draugavo paskutinius 17 metų. Liudytoja nurodė, kad 2021 m. K. A. sveikatos būklė buvo tokia – jis sirgo, jam skaudėjo kojas, bet dar vaikščiojo, namuose viską darė pats. 2021 m. balandžio mėn. buvo paguldytas į ligoninę, iki tol jis pats vairavo. 2021 m. balandžio 30 d. jis grįžo iš ligoninės ir jo sveikatos būklė jau buvo sunki. Psichinė būklė abejonių nekėlė, K. A. viską suprato, viską suvokdavo, atsakydavo į visus klausimus. Iki pat galo liudytoja galėjo su juo susikalbėti, jis atpažindavo liudytoją. K. A. paskutines tris dienas jau negalėjo atsakinėti į klausimus. Nurodė, kad ji paskutines dvi naktis budėjo šalia K. A., tačiau ne nuolatos. Liudytoja nurodė, kad kiekvieną dieną būdavo K. A. namuose. Taip pat nurodė žinanti, kad kilnojamas ir nekilnojamas turtas K. A. testamentu buvo paliktas J., kadangi pats testatorius jai pasakė apie testamentą. Dėl K. A. klausos paaiškino, kad jis girdėjo, tik reikėjo kalbėti labai garsiai. K. A. lietuviškai suprato geriau nei liudytoja, skaityti lietuviškai galėjo.

Taigi iš byloje apklaustų liudytojų parodymų galima spręsti, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio.

Alkoholio vartojimo įtaka testatoriaus gebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti eksperto buvo įvertinta nurodant, kad nėra duomenų, kad alkoholio vartojimas būtų trikdęs jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu. Apie alkoholio vartojimą nurodytas vienas sakinys 2017 m. balandžio mėn. išraše iš ligos istorijos, tačiau 2020 m. gegužės mėn. kardiologijos skyriaus išraše nurodyta, kad pacientas žalingų įpročių neturi, yra sąmoningas, kontaktas su juo yra pakankamas. Jokie išgeriamo alkoholio padariniai nenurodyti gydytojų išrašuose.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad prieš ir po ginčijamo testamento sudarymo K. A. savarankiškai tvarkė kai kuriuos reikalus, t. y. atlikinėjo eilę svarbių ir reikšmingų sprendimų susijusių su jo paties gerbūviu - 2020 m. rugsėjo 4 d. K. A. Šiaulių banke sudarė terminuoto indėlio Plius sutartį Nr.TP-6649803; liudytoja D. B. nurodė, kad K. A. visada pavyzdingai ateidavo vaistus išsirašyti, pavyzdingai juos vartodavo, paskutiniu metu liudytoja pas K. A. lankėsi du kartus prieš tai, kai guldė pacientą paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, liudytoja atvežė K. A. nukreipimą į ligoninę, kurio paprašė pats K. A.. Atsakovas J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 metais iki balandžio mėnesio tėvas dar vairuodavo automobilį, pats į parduotuvę nuvažiuodavo, pats paprašė atsakovo užregistruoti jį testamento sudarymui. Liudytoja G. Ž., kuri artimai bendravo su testatoriumi iki pat jo mirties, nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. jis grįžo iš ligoninės ir jo sveikatos būklė jau buvo sunki, tačiau psichinė būklė abejonių nekėlė, o iki tol jis pats vairavo automobilį. Ieškovas teismo posėdžio metu pasakė, kad tėvas turėjo pinigų susitaupęs, todėl skaičiuoti mokėjo ir laidotuvėms pinigų buvo palikęs. Tai rodo, kad K. A. ne tik iki sudaryto testamento, bet ir po jo sudarymo, buvo sąmoningas, rūpinosi savo padėties reikalais, ką patvirtino ir liudytojai.

Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-443/2010, Nr. 3K-3-453/2012).

2021-02-25 testamentą patvirtino notarė Nijolė Jokūbauskienė. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 str.). Notarė detaliai ir nuosekliai paaiškino, kad K. A. labai aiškiai išreiškė valią, kad nori surašyti testamentą ir visą palikimą po savo mirties palikti sūnui J. A., bendravo rusiškai, tačiau bandė juokauti lietuviškai. Buvo paklausta kur jis gyvena, kur gimęs, kiek vaikų turi. Buvo patikrinti duomenys VĮ RC Gyventojų registre, K. A. neminėjo, kad turi daugiau vaikų, t. y. ieškovą. Testatorius pats asmeniškai pasirašė, nekilo jokių abejonių dėl jo veiksnumo, buvo įsitikinta K. A. veiksnumu. Duomenys taip pat buvo tikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, jokių duomenų pagal paieškos kriterijus nebuvo. Notarė paaiškino, kad jei kyla klausimų dėl asmens veiksnumo, tada yra užduodami kontroliniai papildomi klausimai. Šiuo atveju abejonių nekilo.

Notarė nurodė, kad dirba ir klientus priima antrame pastato aukšte, pasate laiptai statūs, lifto nėra. K. A. atvyko į notarų biurą, pateikė asmens tapatybės kortelę, atvyko ne vienas, t. y. šalia buvo vyras, tačiau su kuo konkrečiai atvyko K. A. notarė negalėjo įvardyti, nurodė, kad bendravo tik su atvykusiu klientu, t. y. buvo kalbama tik su testatoriumi. Kad testatorius gali girdėti tai, kas jam sakoma, notarei abejonių nekilo. Notarė prisiminė kaip fiziškai atrodė pats K. A., nurodė, kad jis buvo neaukšto ūgio vyras. Testatoriui surašytas testamentas buvo paduotas į rankas, testatorius pasirašė testamentą sėdėdamas. Taigi, remiantis tuo kas išdėstyta, nesutiktina su ieškovo išvada, kad iš notarės paaiškinimų akivaizdu, kad notarės įsitikinimas dėl testatoriaus veiksnumo, jo apsvaigimo nuo alkoholio faktiškai apsiribojo vien tuo, kad buvo patikrintas neveiksnių asmenų registras.

Ieškovas taip pat nurodo, kad testatoriui nenusiėmus kaukės, notarė galėjo nepastebėti požymių, leidžiančių nuspręsti dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tačiau notarė nepatvirtino, kad testatorius nuolatos buvo su kauke, o nurodė, kad neprisimena ar testatorius buvo su kauke ar be jos. Pasakė, kad tiesiog prisimena tą žmogų. Paaiškino, kad vyresni žmonės prašydavo suteikti galimybę nusileisti kaukę, o ar šiuo atveju taip buvo ar ne – notarė neprisiminė. Kiek prisiminė nurodė, kad galbūt testatorius sėdėjo nusileidęs kaukę, tačiau tiksliai negalėjo prisiminti. Be to notarė parodė, kad pagal išvaizdą testatorius į notarės biurą atvyko tvarkingas. Ar vartojęs buvo iš vakaro alkoholio ar ne, notarė nurodė, kad „sakyčiau tikrai ne“, nei kvapų jokių nebuvo nei nešvaros kvapų tikrai nebuvo.

Kad testatorius gali girdėti tai, kas jam sakoma, notarei abejonių taip pat nekilo, kadangi, kaip nurodė notarė, ji turi gana didelę praktiką ir gali kalbėti garsiai, t. y. matydama, kad asmeniui kyla keblumai su klausa, galimybe girdėti, tai notarė gali garsiai ir aiškiai kalbėti. Jei kiltų abejonė, kad asmuo negirdi ar, kad jam neaišku, notarė kartotų tiek kiek reikėtų asmens įsitikinimui. Šiuo atveju abejonių nekilo.

Notarė prisiminė testatorių, nurodė, kad jis aiškiai išreiškė valią, notarei nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus veiksnumo. Notarė atkreipė dėmesį, kad testatorius „labai gražiai pasirašė“, nurodė, kad „jokių praleidimų“. Jei asmuo turėtų sutrikimų, ar atminties sutrikimų, tai galbūt jis būtų praleidęs vardą. Testatorius vardą, pavardę labai aiškiai ir įskaitomai parašė notarės akivaizdoje. Įvertinus visumą notarės nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti notarės parodymais.

Kiekvienas fizinis asmuo, palikėjas turi teisę ir gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei bei juridiniams asmenims (CK 5.19 str.). Testamentą testatorius sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Įstatymo leidėjas numato, jog jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai netgi neturi reikšmės testamento teksto klaidos, jei tokios būtų, ar netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnis). Surinkti byloje įrodymai, notarės Nijolės Jokūbauskienės paaiškinimas, patvirtintas testamentas, paneigia ieškovo aplinkybes, jog sudarytame 2021-02-25 testamente nėra išreikšta testatoriaus K. A. laisva valia. Notarės paaiškinimu, K. A. atvyko pas notarę, notarės akivaizdoje asmeniškai pasirašė, kaip numato įstatymas.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be išdėstytų aplinkybių yra reikšminga tai, kad testatorius visą gyvenimą artimiau bendravo su atsakovu. K. A. valią palikti visą savo turtą vienam sūnui galima suprasti, kadangi visos jo gyvenimo aplinkybės buvo susijusios su vienu sūnumi, kuris daugiau dalyvavo gyvenime, daugiau padėjo. Ieškovas kelis kartus teismo posėdžio metu pakartojo, kad prieš dešimt metų iki mirties buvo su tėvu sudarytas susitarimas, kad tėvas nori pats tvarkytis, kad jam pagalbos iš ieškovo nereikia bei nurodė ieškovui pasistengti motiną prižiūrėti, o jeigu tėvui reikės pagalbos tai jis pats pasakys, todėl ieškovas nesikišo. Be to ieškovą K. A. jau buvo rėmęs pinigais – ieškovas nurodė, kad gaudavo iš tėvo pinigų, tačiau nepastoviai ir nurodė, kad tėvas vieną kartą yra ieškovui davęs didesnę sumą - 20 000,00 Lt. Nors ieškovas ieškiniu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tėvas visą laiką žadėjo, jog turtas atiteks po lygiai abiem vaikams, ieškovas jaučiasi apgautas, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kai susitikdavo su tėvu, apie turtinius klausimus nekalbėdavo. Pažymėtina, kad nei notarei, nei gydytojams, nei byloje apklaustiems liudytojams nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę. Taigi toks K. A. atliktas patvarkymas dėl jam priklausančio turto jo mirties atveju laikytinas protingu ir jam naudingu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, savo praktikoje yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-451/2005). Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-451/2005, Nr. 3K-3-278/2009, Nr. 3K-3-421/2009).

Pažymėtina ir tai, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Taigi tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Priešingai, byloje nustatyta, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjo valią ir jo interesus. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Šios bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (tarp jų – užduoti klausimus liudytojams, teikti įrodymus ir pan.) bei jomis laisvai disponavo. Įvertinęs faktinius bylos duomenis, t. y. šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat ekspertizės akto išvadą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, teismas laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad testatorius K. A. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl ieškovo E. A. ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą.

Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos 1600,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o valstybei iš ieškovo priteistina 27,45 Eur pašto išlaidų (CPK 88, 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. 42-ojo notaro biuro notarei Nijolei Jokūbauskienei, Vilniaus r. 4-ojo notaro biuro notarei Vilijai Partaukienei dėl testamento nuginčijimo, atmesti.

Priteisti atsakovui J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 27,45 Eur (dvidešimt septynis eur 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, pateikiant teismui mokėjimo įrodymą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.