Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, P. S., J. B., E. B., S. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4.1. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2023 m. spalio 4 d. išrašo duomenimis palikėjos P. S. ir A. S. vardu po 1/2 dalį registruoti nekilnojamieji daiktai: Pastatas–Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kiti inžineriniai statiniai–Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14–17).

4.2. (duomenys neskelbtini) mirė A. S. sutuoktinė, pareiškėjos E. S. ir suinteresuotų asmenų J. B., E. B., S. B., V. B., P. S. motina P. S., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta ir mirties vieta buvo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 10).

4.3. Širvintų r. I–ojo notaro biuro notarės A. M. 2023 m. spalio 12 d. rašte yra nurodyta, kad Širvintų r. I–ajame notaro biure nėra užvestos P. S., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos. Širvintų r. I–ajame notaro biure yra užvesta A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Palikimą po A. S. mirties priėmė pareiškėja E. S. (el. b. l. 46).

5. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

6. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja E. S. yra palikėjos dukra ir įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, o pareiškėjų tėvas paveldi pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinės P. S. mirties A. S. perėmė palikėjai priklausiusius daiktus – santuokoje įgytus baldus, namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus, sutuoktinei priklausiusį ½ dalimi nekilnojamąjį turtą: Pastatą–Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą–Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą–Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą–Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą–Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Pastatą–Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą–Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius–Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi kaip savininkas savo nuožiūra, mokėjo mokesčius už name sunaudotą elektros energiją, vandenį (el. b. l. 20, 21–25, 26–42). Jokių ginčų dėl palikėjos P. S. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus A. S., niekas kitas į palikėjos P. S. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, palikėjos vaikai, pareiškėja prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.

8. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų J. B., E. B., S. B., V. B., P. S. atsiliepimą daroma išvada, jog pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad A. S. po savo sutuoktinės P. S. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sutuoktinės P. S. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

9. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos P. S. mirties (duomenys neskelbtini). jos palikimą priėmė sutuoktinis A. S., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

11. Iš pareiškėjos priteisiamos 33,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjos E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.