- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1115-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01111-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Slavos paslaugos“
- Kategorijos
- 3.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Slavos paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjos viešosios įstaigos „Slavos paslaugos“ prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje netenkintas, civilinėje byloje pagal viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškimą dėl viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo teismo prašė iškelti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė iškelti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d.
2. VšĮ „Slavos paslaugos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įtraukti kreditorę trečiuoju asmeniu byloje ir suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Nurodė, kad kreditorei tapo žinoma apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ iškėlimo ir yra priimta nutartis iškelti bankroto bylą. Kreditorė turi 2 600,00 Eur finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė netenkinti VšĮ „Slavos paslaugos“ prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2022 m. rugsėjo 22 d., todėl prašymas negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. VšĮ „Slavos paslaugos“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu finansinį reikalavimą, ir finansinį reikalavimą patvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo, kas, kada pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kokiais pagrindais toks pareiškimas buvo paduotas;
4.2. Teismui ribojant trečiųjų asmenų teisę įstoti į bankroto bylą kol nutartis neįsiteisėjusi yra ribojama ir pareiškėjos teisė teikti įrodymus, kurie gali lemti teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba nutraukimo priėmimą;
4.3. Iki pareiškimo padavimo dienos ir po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties pareiškėjai nebuvo žinomos jokios teisinės aplinkybės, nes skolininkė (atsakovė bankroto byloje) ir pareiškėjas bankroto byloje (atsakovės vadovas) jokia forma neinformavo kreditorių. Apeliantė nėra gavusi jokių oficialių pranešimų apie galimybę pateikti finansinius reikalavimus ir iki kada tai turėtų padaryti;
4.4. Apie bankroto procedūros pradžią viešai paskelbta 2022 m. spalio 7 d.;
4.5. Pareiškėjos teisės buvo apribotos, teisė į gynybą pažeista bei atimta galimybė tikėtis teisėtumo atmetant pareiškėjos pareiškimą, užblokuojant jos galimybes įstoti į procesą, tinkamai ginti savo teisėtus lūkesčius ir pateikti finansinį reikalavimą bankroto procese;
4.6. Kol nutartis neįsiteisėjusi, jokie teisiniai siekiai ir veiksmai, įskaitant įstojimą į bylą, negali būti apribojami, nes tai grubiai pažeistų pareiškėjos teises teisėtais būdais ginti savo interesus ir pareikšti teisėtus reikalavimus procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas VšĮ „Slavos paslaugos“ prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė šiuos duomenis – pareiškimą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį, sąskaitą faktūrą, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo ir informaciją apie VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ licencijos galiojimo panaikinimą ir bankroto bylos iškėlimą iš bendrovės internetinės svetainės.
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dalis apeliantės su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų, o būtent – pareiškimas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, sąskaita faktūra ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo bei teikiama skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartis, nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, kadangi jie yra byloje, todėl atsisakytina juos priimti.
11. Sprendžiant pareiškėjos teikiamos informacijos apie VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ licencijos galiojimo panaikinimą ir bankroto bylos iškėlimą iš bendrovės internetinės svetainės priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, viena vertus, pareiškėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja, teikdama papildomus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą ar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, o nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, į tai, kad teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku ir jais apeliantė siekia pagrįsti savo poziciją, bei siekiant priimti teisingą sprendimą apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.
Dėl (ne)įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, be to, nutartis dėl bankroto bylos nėra įsiteisėjusi, todėl pareiškėjos teisė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu negali būti ribojama. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
13. Pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį, nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors tam tikri padariniai atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Taigi, klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021).
16. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su 2022 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė iškelti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d. VšĮ „Slavos paslaugos“ kreipėsi į teismą su 2022 m. spalio 6 d. pareiškimu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi, apeliantė su pareiškimu dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu kreipėsi po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (2022 m. spalio 6 d.). Nors pareiškėja teisingai nurodė, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimo pateikimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi, tačiau teisė kreiptis į teismą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu yra siejama su nutarties iškelti bankroto bylą priėmimu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020). Vertinant byloje nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė pareiškėją įtraukti trečiuoju asmeniu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodė apeliantė, pareiškėjos neįtraukimas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu neapriboja jos teisių į gynybą, teisių dalyvauti procese ir užtikrinti pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimą. Iš pareiškimo ir atskirojo skundo turinio nustatyta, jog pareiškėja siekia dalyvauti byloje trečiojo asmens statusu iš esmės dėl to, kad būtų patvirtintas jos finansinis reikalavimas. Pažymėtina, kad JANĮ numato kreditorių teisę savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikti paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Taip pat numatoma ir teismo teisė priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai, siekiant tinkamai ginti savo teisėtus interesus, išaiškintina, kad ši turi teisę JANĮ nustatyta tvarka ir terminais, kreiptis į nemokumo administratorių su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Kadangi bankrutuojančios įmonės kreditorius dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento, patvirtinus apeliantės finansinį reikalavimą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus pareiškėja įgys visas dalyvaujančio byloje asmens teises (žr. šios nutarties 14-15 punktus) (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliantė taip pat nurodė, kad nebuvo informuota apie bankroto bylos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ iškėlimą. Iš pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktos informacijos apie VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bankroto bylos iškėlimą nustatyta, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo pranešimas bendrovės internetinėje svetainėje buvo patalpintas 2022 m. spalio 7 d. Tačiau pažymėtina, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dar 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo apeliantę, jog bendrovė toliau negalės įvykdyti prievolių savo kreditoriams visa apimtimi nustatytais terminais, bei siūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos, taip pat informavo, kad jei iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bendrovė kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Šie duomenys sudaro pagrindą teigti, kad VšĮ „Slavos paslaugos“ buvo informuota apie bendrovės sunkią finansinę padėtį ir ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskyrė civilinės bylos nagrinėjimo datą, taip pat nutarė apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbti specialiame internetiniame tinklalapyje. Taigi, apie rašytinį teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo klausimas, buvo pranešta viešai. Tuo pagrindu pareiškėja, būdama informuota apie VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ finansinius sunkumus ir ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos inicijavimo, galėjo pasinaudoti viešai prieinama informacija ir patikrinti, ar teismuose yra ar bus nagrinėjamas bankroto bylos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ iškėlimo klausimas.
19. Taigi, apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pagrindo įtraukti VšĮ „Slavos paslaugos“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nebuvimo, o apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai daryti ir įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
20. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas VšĮ „Slavos paslaugos“ prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje. Taigi, apeliantės prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą nepatenka į bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo ribas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma. Be to, apeliantei pakartotinai primintina jos teisė JANĮ nustatyta tvarka ir pagrindais kreiptis į teismą dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo (žr. šios nutarties 17 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas VšĮ „Slavos paslaugos“ prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.