- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2-12365-465/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07521-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per pokalbių ir vaizdo konferencijų Zoom platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. Č. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas A. Č. yra nepilnamečio vaiko A. M. tėvas; nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 355 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant motiną I. M.; priteisti iš atsakovo 8 496 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti, kad atsakovas A. Č. bendrauja su sūnumi A. M. tokia tvarka: atsakovas artimiausius 5 metus bendrauja su vaiku ieškovės akivaizdoje kas antrą savaitgalį po 2 valandas, atsakovo atvykimo laikas būtų pagal susitarimą; per šį pereinamąjį 5 metų laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kaip klostysis vaiko ir atsakovo bendravimas ir vystysis tėvo ir vaiko ryšys, tada tik spręsti, ar atsakovas galės imti vaiką kažkur su savimi be ieškovės dalyvavimo, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas susipažino 2018 m. per socialinį tinklą Facebook. Atsakovas tuo metu kalėjo įkalinimo įstaigoje, šalys metus susirašinėjo, po pusės metų susitiko ir po kurio laiko atsakovas pasiūlė nuomotis butą ir gyventi kartu. Ieškovė jau tada nuo pirmos santuokos turėjo dukrą ir kartu su dukra persikėlė gyventi į atsakovo išnuomotą butą. Ten ieškovė spėjo pervežti beveik visus savo ir dukros daiktus. Pagyvenus mėnesį laiko, vieną dieną grįždamos su dukra į atsakovo nuomojamą butą, ieškovė su dukra užeiti nebegalėjo, nes spyna buvo sugadinta, į skambučius atsakovas neatsakinėjo, po kelių dienų ieškovė susisiekė su to buto savininke ir su jos sutikimu teko kviesti tarnybą, kad išlaužtų buto duris. Įėjus į namus, ieškovė neberado savo vertingų daiktų: televizoriaus ir nešiojamo kompiuterio, kuriuos po to, ieškovės žiniomis, atsakovas pridavė į lombardą. Nuo to laiko ieškovė išsikraustė iš atsakovo išnuomoto buto ir grįžo su dukra gyventi pas savo mamą. Praėjus dviem savaitėm po to ieškovė sužinojo, jog laukiasi ir nusprendė gimdyti. Tada dar po kurio laiko atsakovas buvo atsiradęs, rašė. Ieškovė jam pranešė, jog laukiasi, atsakovas reagavo ramiai, sakė, kad pripažins vaiką, kai jis gims, bet prižadėdavo ir po to dingdavo, dėl ko ieškovė suprato, kad beprasmiška tikėti atsakovo pažadais. Ieškovė tuo metu buvo pasimetus ir nežinojo, kaip ir nuo ko pradėti, kad nustatytų vaikui tėvystę. Ieškovė dirba, bet augina viena du vaikus ir supranta, kad neteisinga, jog ieškovės vaikas neturi tėvo, negauna iš tėvo pusės išlaikymo, nors vaikui jau 5 metai. Atsakovas A. Č. yra tik matęs A. M. nuotrauką, nėra teikęs jam išlaikymo ar kaip kitaip juo rūpinęsis, nesirūpina jo auklėjimu, priežiūra ir kasdienių poreikių tenkinimu. Atsakovas A. Č., visai nebendraudamas su ieškove dėl vaiko, tokiu būdu išreiškia nesutikimą nueiti ir pripažinti savo tėvystę savanoriškai teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo A. Č. pozicija dėl bendravimo su vaiku A. M. nežinoma, todėl ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovas artimiausius 5 metus bendrauja su vaiku ieškovės akivaizdoje kas antrą savaitgalį po 2 valandas, atsakovo atvykimo laikas būtų pagal susitarimą. Per šį pereinamąjį 5 metų laikotarpį, žiūrint kaip klostysis vaiko ir atsakovo bendravimas, kai vaikas eis į mokomąją įstaigą ir galės pats priimti kažkokius sprendimus, turės savo nuomonę, tada tik galima bus spręsti, ar atsakovas galės imti vaiką kažkur su savimi be ieškovės dalyvavimo, nes šiuo žmogumi ieškovė visiškai nepasitiki, jam per 5 metus vaiko nereikėjo matyti, ieškovė negalėtų patikėti jam vaiko net po metų, tuo labiau, kad ieškovės žiniomis, atsakovas buvo linkęs vartoti narkotines medžiagas, nebent iš sveikatos įstaigų kažkokius įrodymus pristatytų, kad yra sveikas ir jei vaiko ir tėvo ryšys jau būtų gerai susiformavęs. Ieškovės I. M. ir atsakovo A. Č. sūnaus A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. M.. Ieškovė yra dirbanti, tačiau viena augina 2 vaikus, neturi turto, jos pajamos 2023 metais sudarė apie 9500 Eur. Vaikas lanko įvairius būrelius, yra apdraustas asmens draudimu, yra patiriamos išlaidos būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, vaistams, drabužiams ir kitiems būtiniausiems reikmenims, todėl lygiavertė sūnaus išlaikymo dalis turi tekti vaiko tėvui A. Č., atsakovas turėtų mokėti vaikui mažiausiai po 355 Eur mėnesinį išlaikymą. Ieškovė su atsakovu negyvena, atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo iki šiol, nepaisant to, kad ieškovė buvo informavusi atsakovą apie jo tėvystę. Nepilnamečio sūnaus poreikiai buvo tenkinami tik iš ieškovės lėšų, ir tai sudaro pagrindą išlaikymo įsiskolinimo priteisimui. Tokiu būdu yra susidaręs 8496 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė apskaičiuoja taip: 2021 m. indeksuoto išlaikymo tūrėjo būti mokamas 205 Eur dydžio išlaikymas, 2022 m. – 227 Eur, o 2023 m. – 276 Eur išlaikymas. Už visus 2021 m. gaunasi 2460 Eur, už visus 2022 m. gaunasi 2726 Eur, už visus 2023 m. gaunasi - 3312 Eur.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai nurodė, kad su atsakovu išsiskyrė prieš sužinant, kad laukiasi, apie nėštumą informavo susirašinėjant. Su atsakovu gyveno apie vieną mėnesį iki kol atsakovas sugadino spyną, pasisavino ieškovės daiktus. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas turėjo teistumą. Atsakovas neabejojo, kad vaikas jo, pripažino žinutėse, kad yra ieškovės vaiko tėvas. Materialiai prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas žadėjo, kad sutvarkys tėvystę, prašė ieškovės sąskaitos numerio, kad ją paremtų, bet ieškovė iš jo nieko taip ir nesulaukė. Ieškovės pajamos apie 900 Eur per mėnesį.
4. Ieškovės atstovė teisme palaikė atstovaujamosios poziciją. Atstovė papildomai paaiškino, kad įsiskolinimas yra už paskutinius tris metus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su visais ieškinio reikalavimais sutinka.
6. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsakovas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Išvadoje nurodoma, kad apsilankyta ieškovės I. M. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Tai 2 kambarių butas, 52 kv.m. – ieškovės motinos kambarys, ieškovės su vaikais kambarys. Pasak ieškovės, butas yra socialinis būstas. Apsilankymo metu buvo jauku, tvarkinga ir švaru. Vaikai gyvena su mama viename kambaryje, kuriame yra didelė lova, mažesnė lova, 2 komodos, spinta. Vaikų žaidimo zonos yra abiejuose kambariuose (močiutės kambaryje). Kambaryje matosi piešimo priemonės, daug mašinyčių, knygučių. Vaikams sudarytos puikios sąlygos. Pasak ieškovės, atsakovas niekada vaiko nematė gyvai, tik nuotraukoje, niekada nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, niekada nesusitiko su juo, nebendravo; pripažino vaiką, tačiau niekaip nenueina sutvarkyti dokumentų, jau 5 metus tik žada; jie jau buvo sutarę dieną, laiką, tačiau atsakovas vėl neatėjo, pastoviai išsisukinėja, vėl yra dingęs, jis dabar specialiai vilkina dokumentų tvarkymą, dėl vaiko išlaikymo priteisimo; su vaiku matytis iniciatyvos niekada nerodė, be to, būtų reikalingas adaptacinis laikotarpis, nes vaikas niekada atsakovo nėra matęs, jam reikėtų pratintis. Ieškovė sakė, kad ieškinyje yra nurodyta minimali bendravimo su vaiku tvarka ateinančius 5 metus ir tik dalyvaujant ieškovei. Ieškovės žiniomis, atsakovas galimai yra užsienyje, o prieš tai buvo įkalinimo įstaigoje. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) Pasak ieškovės, vaikas sveikas ir judrus. Pakalbintas A. sakė, jog lanko (duomenys neskelbtini) jam ten labai patinka, geros auklėtojos, jis turi draugų, bet daugiau kieme, nei darželyje; darželis yra netoli, į darželį jį veda mama. Laisvalaikiu jis su mama ir baba (ieškovės mama) eina į prekybos centrą apsipirkti, žaidžia su savo mašinytėmis, eina su mama ir sese pasivaikščioti, eina žaisti su draugais į kiemą. Vaikas sako, kad jie mėgsta piešti, turi daug spalvinimo knygelių. A. sakė, kad jis turi tėtį, tik nežino kur jis dabar yra, nematė savo tėčio ir dovanų tėtis neatsiunčia. Į klausimą – „Ar norėtų A. susipažinti su tėčiu?“ vaikas atsakė: „Nežinau“. Tarnyba nurodė, kad prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo. Kadangi nepilnametis A. M. nuo gimimo gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, auklėja ir išlaiko, jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaiko poreikiais. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais. Ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams, tačiau iš esmės nepažeistų vaiko teisės bent minimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sukurti tėvo ir vaiko emocinius ryšius. Atsižvelgiant į vaiko amžiaus ypatumus, jog tokiu metu susiformuoja patikimiausi, stipriausi ir stabiliausi vaiko ir tėvo emociniai, socialiniai ryšiai, kurie gali būti pagrindas tolesniems tarpusavio santykiams, vaiko auklėjimui ir pan., taip pat į aplinkybes, jog vaikas tėvo nepažįsta jau penkerius metus ir, nesant bendravimo patirties, nėra ir pakankamo pagrindo manyti, jog bendravimas su tėvu nepakenktų vaiko interesams (duomenys apie atsakovo buvimą įkalinimo įstaigoje, elgesį su ieškove ir pan.), ieškovės siūloma bendravimo tvarka su pereinamuoju laikotarpiu galimai būtų optimali.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą ir prašė ja vadovautis. Prašė neatskaičiuoti vaiko pinigų nuo prašomos priteisti sumos, kadangi vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiku. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
9. Remiantis byloje pateiktu 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą liudijančiu išrašu Nr. 3704 nustatyta, kad nepilnamečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė; duomenų apie tėvą įraše nėra.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo nei reikalavimo dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo, nei reikalaujamo išlaikymo bei jo įsiskolinimo dydžio priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
Dėl tėvystės nustatymo
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).
13. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
14. Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Šiuo atveju nepilnamečiui vaikui yra suteikta motinos pavardė ,,M.“. Ieškinyje nesant pareikšto reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, šis klausimas byloje nesprendžiamas.
15. Remiantis bylos medžiaga, Tarnybos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, vaikui sudarytos tinkamos augimo ir vystymosi sąlygos. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, į bylą pateiktame šalių susirašinėjime atsakovas pripažįsta esantis vaiko tėvu. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.
16. Ieškovei ir atsakovui išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo A. Č. tėvystę nepilnamečio vaiko A. M. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo
17. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl A. M. tėvystės nustatymo, yra pagrindas spręsti dėl reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.
18. Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi nuo pat vaiko gimimo jos gyvena kartu, atskirai nuo atsakovo, tarp vaiko ir motinos susiformavo stiprus emocinis ryšys. Ieškovė nuolat rūpinasi ir auklėja vaiką, visapusiškai tenkina vaiko kasdienius poreikius.
19. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, be to, kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).
20. Tarnybos atstovė teisme pažymėjo pritarianti, kad nepilnamečio A. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsakovas atsiliepime sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu.
21. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus dėl nurodyto reikalavimo, vaiko A. M. faktinę gyvenamąją vietą su ieškove nuo vaiko gimimo, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, Tarnybos išvadą, taip pat atsakovo sutikimą nagrinėjamu klausimu, teismas mano esant pagrindui nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
22. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
23. Byloje nustatyta, kad vaiko A. M. faktinė gyvenamoji vieta visą laiką buvo su ieškove, ieškovės teigimu, atsakovas vaiką yra matęs tik nuotraukoje.
24. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas A. Č. bendrauja su sūnumi A. M. tokia tvarka: atsakovas artimiausius 5 metus bendrauja su vaiku ieškovės akivaizdoje kas antrą savaitgalį po 2 valandas, atsakovo atvykimo laikas būtų pagal susitarimą; per šį pereinamąjį 5 metų laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kaip klostysis vaiko ir atsakovo bendravimas ir vystysis tėvo ir vaiko ryšys, tada tik spręsti, ar atsakovas galės imti vaiką kažkur su savimi be ieškovės dalyvavimo. Atsakovas pritarė šiam ieškinio reikalavimui.
25. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, užtikrinti vaikui saugią aplinką ir tinkamą išlaikymą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
26. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimą, Tarnybos išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, sprendžia, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo ir nepritarti jos siūlomai atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkai.
27. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą reikšdami pakartotinį ieškinį (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
28. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
29. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 21 punktas).
31. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
32. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, yra apie 354 Eur (708,24 Eur/ 2 = 354,12 Eur).
33. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur per mėnesį.
34. Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
35. Šio sprendimo 31 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 355 Eur išlaidų, skiriamų sūnui. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui prašo priteisti 355 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, t. y. pusę minimalios algos.
36. Kaip paaiškino ieškovė, šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 800-900 Eur darbo užmokestį (darbdavio 2024 m. vasario 13 d. pažyma). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie ugdymo įstaigos lankymą, vaiko draudimą. Duomenų apie atsakovo darbo užmokestį byloje nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie atsakovą neturi, tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
38. Priteistino išlaikymo dydis nėra mažintinas universalia 96,25 Eur išmoka, mokama valstybės nepilnamečiam vaikui, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam tenkinti minimalių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 355 Eur periodinio išlaikymo priteisimo tenkintinas.
39. Priteistina suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
40. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
41. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo
42. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.
43. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
44. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
45. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8 496 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, kuris apskaičiuojamas laikant, kad 2021 m. indeksuoto išlaikymo turėjo būti mokamas 205 Eur dydžio išlaikymas, 2022 m. – 227 Eur, o 2023 m. – 276 Eur išlaikymas. Už visus 2021 m. gaunasi 2460 Eur, už visus 2022 m. gaunasi 2724 Eur, už visus 2023 m. gaunasi - 3312 Eur. Ieškovė reikalavimą grindžia argumentu, kad atsakovas nuo vaiko gimimo visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.
46. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė 2024 m. gegužės 16 d., išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. Teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo tikslingumo įvertina tai, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neprisideda prie vaiko priežiūros, neteikia jam išlaikymo, nors apie tėvystę vaiko atžvilgiu jam buvo žinoma. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį dydis (205 Eur/mėn. už 2021 metus, 227 Eur/mėn. už 2022 metus ir 276 Eur/mėn. už 2023 metus) yra pakankamas tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas neginčijo prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio, todėl teismas, atsižvelgdamas į minimalią išlaikymo sumą, detaliau apie tai nepasisako.
47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovo nepilnamečio A. M. naudai priteistinas 8 496 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
48. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).
50. Ieškovė byloje naudojosi valstybės suteikta teisine pagalba, ir kaip nurodyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr.APD-2024-08872, valstybė patyrė 675 Eur išlaidų, teikiant tokio pobūdžio pagalbą ieškovei.
51. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovas turi atlyginti valstybei 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, o būtent 675 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
52. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nemokėjo žyminio mokesčio, kadangi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo, t. y. 617,07 Eur (trys neturtiniai reikalavimai ir du turtinio pobūdžio reikalavimai) ((3 x 110 Eur + (355 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. + (8 496 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
53. Nagrinėdamas bylą, teismas patyrė 28,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 392 straipsniu, 394–399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. M. yra A. Č. vaikas.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. ir atsakovo A. Č. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas A. Č. artimiausius 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo bendrauja su vaiku A. M. ieškovės I. M. akivaizdoje kas antrą savaitgalį po 2 valandas, atsakovo A. Č. atvykimo laikas būtų pagal tėvų susitarimą; per šį pereinamąjį 5 metų laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kaip klostysis vaiko ir atsakovo bendravimas ir vystysis tėvo ir vaiko ryšys, tada tik spręsti, ar atsakovas galės imti vaiką kažkur su savimi be ieškovės dalyvavimo.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 496 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti ieškovę I. M. nepilnamečio vaiko A. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 617,07 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 07 ct) žyminio mokesčio ir 28,11 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 11 ct) pašto išlaidų atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.