- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-462-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-462-544/2020
teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03831-2019-0
2020 m. spalio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-206-400/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste ieškinį atsakovei R. T., esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams, G. T. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio mieste prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. T. jos nepilnamečio sūnaus E. I. atžvilgiu, nustatyti sūnaus nuolatinę rūpybą, nustatyti jo gyvenamąją ir rūpybos vietą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, priteisti iš atsakovės sūnui materialinį išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatant E. I. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.
2. Nurodė, kad atsakovė neužtikrino tinkamos savo mažamečių vaikų, įskaitant ir sūnaus E. I., priežiūros. Dėl tokio elgesio ir socialinių įgūdžių stokos atsakovė nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tačiau atsakovės elgesys nepasikeitė, ji nesirūpino savo vaikais, vartojo alkoholinius gėrimus, o 2018 m. vasario 20 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu, dėl asmeninių nesutarimų tyčia nužudė savo sugyventinį ir sūnaus tėvą V. I.. Už šį nusikaltimą atsakovė 2018 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista 10 metų laisvės atėmimo bausme. Dėl šių aplinkybių vaikui E. I. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta atsakovės sesuo Ž. V., o vaikas apgyvendintas pas globėją. Ž. V. atsisakius globėjos pareigų, E. I. 2019 m. vasario 11 d. buvo nustatyta institucinė globa ir jis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Nurodė, jog aplinkybių, leidžiančių tikėtis, kad atsakovė pakeis gyvenimo būdą, nenustatyta. Atsakovei atlikus laisvės atėmimo bausmę, sūnus jau bus sulaukęs pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovei R. T. neterminuotai apribojo motinos valdžią sūnaus E. I. atžvilgiu. Nustatė E. I. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priteisė iš R. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. I. po 70 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki E. I. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus nepilnamečio vaiko turto administratoriumi.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė R. T. yra E. I., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, o jo tėvas V. I. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė neužtikrino tinkamos sūnaus E. I. priežiūros, dėl netinkamo elgesio ir socialinių įgūdžių stokos ji nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovės elgesys nepasikeitė, ji ir toliau netinkamai rūpinosi savo vaikais, nesugebėjo jiems sukurti saugios aplinkos, vartojo alkoholinius gėrimus, būdama neblaivi nuolat konfliktavo su sugyventiniu V. I., o 2018 m. vasario 20 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu, dėl asmeninių nesutarimų tyčia nužudė savo sugyventinį ir sūnaus tėvą V. I.. Už šį nusikaltimą atsakovė 2018 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista 10 metų laisvės atėmimo bausme. Dėl šių aplinkybių E. I. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta atsakovės sesuo Ž. V., o, šiai atsisakius globėjos pareigų, 2019 m. vasario 11 d. E. I. buvo nustatyta institucinė globa (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose.
5. Teismas vertino, jog byloje pateikta pakankamai informacijos apie tai, kad atsakovė nesiekė pakeisti savo gyvenimo būdo. Atsakovei teikiamos socialinės paslaugos yra visiškai neefektyvios – ji nerodė jokios iniciatyvos pakeisti gyvenimo būdo, atsisakė jai teikiamos pagalbos, ignoravo konsultacijas ir pasiūlymus sprendžiant socialines problemas. Būdama darbingo amžiaus, atsakovė nuo 2000 m. dirbo tik du mėnesius, savo elgesio bei požiūrio į šeimą nepakeitė. Šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje padėtis pasikeis ir atsakovė sugebės tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl atsakovei neterminuotai apribojo motinos valdžią sūnaus E. I. atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atskirti sūnų E. I. nuo motinos R. T. ir priteisti iš jos sūnui materialinį išlaikymą po 78 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyti E. I. gyvenamąją vietą kartu su G. T. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
7. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio normas, nes šio straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių (veikų), kurioms esant teismas gali laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Šiuo atveju teismas nenurodė įrodymų, ir nenustatė faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovės veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal CK 3.180 straipsnio normas. Kadangi šiuo metu atsakovės laisvės, teisės ir pareigos yra suvaržytos įstatymu (atlieka laisvės atėmimo bausmę), negalima teigti, kad ji vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus. Atsižvelgiant į tai, mano, kad vaikas turėjo būti atskirtas nuo motinos taikant CK 3.179 straipsnio nuostatas.
8. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens, jos dukters G. T. prašymą ir į sūnaus E. I. norą gyventi pas seserį, todėl jo patalpinimas į globos įstaigą jam padarė neabejotiną žalą. Teismas nevertino teismo psichologo nuomonės ir G. T. pasiruošimo būti nepilnamečio brolio globėja, neatsižvelgė, kad tarp jų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, kuris yra reikalingas ir reikšmingas jiems abiem. Be to, E. I. nurodė, kad jo santykiai su mama (apeliante) geri, jis su ja jaučiasi saugus. Todėl apeliantė mano, kad teismas pažeidė Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nenagrinėjo ir nenustatė vaiko interesų, kurie neabejotinai yra augti šeimoje, neatsižvelgė į vaiko norą gyventi su seserimi, motinos valdžią neterminuotai apribojo remdamasis 2013 – 2017 metais nustatytais faktais, dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo laisvės principą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
10. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
11. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio nuostatas ir vaiką atskirti nuo motinos, nes minėto straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai nėra tėvų kaltės, kai tėvai negyvena su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir tėvų veiksmai nėra kalti. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pagrindu teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė savo pareigų vaikui negali vykdyti dėl daugkartinio kalto piktnaudžiavimo motinos valdžia, įskaitant ir sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio metu ji nužudė vaiko tėvą, ir taip padarė žalą vaiko dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
12. Nurodė, kad teismas šioje byloje negali spręsti vaiko nuolatinės globos ir globėjo paskyrimo klausimo, dėl to yra nagrinėjama kita byla. Vaiko gyvenimas globos namuose atitinka jo interesus, todėl nėra pagrindo keisti vaiko globėjo. 2020 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinime ieškovas nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant apeliantės apeliacinio skundo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su seserimi: G. T. išsiskyrė su sugyventiniu M. P.; tarp jų vyksta konfliktai dėl jų bendro vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su jų vaiku; G. T. išėjo iš sugyventinio motinai priklausančio būsto ir apsigyveno (duomenys neskelbtini) namuose; yra medicininių duomenų, kad minėtų asmenų vaikui nustatyta sumušimo (susižalojimo) žymė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas šeimos teisinių santykių bylų nagrinėjimą, nustatė teismo aktyvų vaidmenį šios kategorijos bylose ir teisę teismui, atsižvelgiant į reikalavimų pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus. Šios kategorijos bylose teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikštais reikalavimais ir bylos aplinkybėmis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 dalis).
15. Šioje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis patenkintas ieškovo ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apribojo atsakovės R. T. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. I. atžvilgiui neterminuotai. Savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovė negali atlikti savo, kaip motinos, pareigos auklėti, globoti, išlaikyti vaiką, todėl neprižiūrėdama sūnaus piktnaudžiauja tėvų valdžia ir tuo daro žalą vaiko fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi.
17. Apeliantė R. T. nesutinka su teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės, be pagrindo taikė CK 3.180 straipsnio nuostatas, kadangi šiuo atveju turėjo taikyti CK 3.179 straipsnį ir atskirti vaiką nuo motinos, o ne apriboti jos valdžią sūnaus atžvilgiu, nes ji motinos valdžios negali įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (atlieka laisvės atėmimo bausmę), be to, neįvertinęs vaiko norų ir psichologo nuomonės, nepagrįstai vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatė ne su seserimi G. T., o (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
18. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės R. T. ir V. I., mirusio (duomenys neskelbtini) vaikas. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu R. T. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista 10 metų laisvės atėmimo bausme už savo sugyventinio, sūnaus E. I. tėvo V. I. nužudymą ir atlieka bausmę. Iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-581/2018 konstatuota, jog V. I. buvo nužudytas bute, kuriame gyveno nepilnametis E. I., tuoj pat po įvykio vaikas buvo įvykio vietoje, matė mirusį tėvą ir jam padarytus sužalojimus. Nuosprendyje nurodoma, kad vaikas baudžiamojoje byloje parodė, jog mama su tėčiu garsiai pykosi, rėkavo, o kai nusprendė pažiūrėti, kas nutiko, pamatė koridoriuje ant grindų gulintį tėvą ir verkiančią motiną, girdėjo, kaip mama iškvietė greitąją pagalbą, suprato, kad tėtis mirė, nes mama labai stipriai rėkė. mama su tėčiu pykdavosi, mušdavosi, mama mušdavo tėtį, o tėtis mušdavo mamą, jie abu pykdavosi ir blaivūs, ir išgėrę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atsakovė negali ir ateityje negalės prižiūrėti, rūpintis, auklėti, išlaikyti sūnaus E. I., užtikrinti jam saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų. Todėl 2018 m. vasario 14 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-66 nepilnamečiui E. I. buvo nustatyta laikinoji globa, o nuo 2019 m. vasario 20 d. laikinuoju globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. Iš 2019 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus surinktų duomenų matyti, kad atsakovės R. T. skundai dėl laikinosios vaiko globėjos Ž. V. (atsakovės sesers) globėjos pareigų tinkamo neatlikimo ir dėl to kilę ginčai iš esmės lėmė, kad tinkamiausia vaikui augti globos forma – augti šeimoje su globėja - buvo nutraukta globėjos Ž. V. prašymu ir buvo pereita į institucinę globą.
20. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atsakovės elgesys, susijęs motinos valdžios įgyvendinimu nepilnamečių vaikų atžvilgiu, buvo netinkamas jau nuo 2013 metų, nes Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 22 d. įsakymu R. T. buvo įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tuomet atsakovė turėjo tris nepilnamečius vaikus: G. T., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I.. Šeimai buvo teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Dėl netinkamo motinos valdžios panaudojimo G. T. ir M. T. bėgo iš namų, nelankė mokyklos, vartojo alkoholį, lankėsi joms netinkamose vietose. Kurį laiką nepilnametė M. T. augo tetos (R. T. sesers) Ž. V. šeimoje. 2013 m. rugpjūčio 16 d. G. T. dėl sudėtingų santykių su mama paimta iš nesaugios aplinkos, apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu jai įsteigta laikinoji globa. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 9 d. įsakymu G. T. laikinoji globa (rūpyba) panaikinta ir ji sugrąžinta gyventi į biologinę šeimą. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu atsakovės šeima išbraukta iš šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitos. Apeliantės dukra G. T., sulaukusi 17 metų amžiaus, apsigyveno su M. P., nuo kurio susilaukė vaiko. Pagal į bylą pateiktus duomenis, šiuo metu tarp minėtų asmenų vyksta ginčai dėl bendro vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo, tinkamos priežiūros. G. T. po skyrybų su sugyventiniu apsigyveno (duomenys neskelbtini) namuose.
21. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
23. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ilgą laikotarpį vedė netinkamą gyvenimo būdą, būdama neblaivi nuolat kivirčijosi su savo sugyventiniu V. I., ginčo metu jį tyčia nužudė, nevienkartinai teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų, būdama darbingo amžiaus nuo 2000 metų dirbo tik du mėnesius, savo elgesio bei požiūrio į šeimą nepakeitė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje praleis dar gana ilgą laiko tarpą, dėl ko vertino, kad nėra pagrindo manyti, jog padėtis pasikeis ir atsakovė sugebės tinkamai pasirūpinti sūnumi. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos bei nutarties 19-20 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė dėl savo kaltės vengė atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, tinkamai ir pakankamai nesirūpino vaiku, o tai sudarė faktinį pagrindą taikyti CK 3.180 straipsnį ir apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus E. I. atžvilgiu.
24. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl ieškinio tenkinimo, sprendžia, jog išvadą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo iš esmės nulėmė tai, kad atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iki pat vaiko pilnametystės iš esmės negalės tinkamai įgyvendinti motinos valdžios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tas faktas, kad atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, savaime negali būti pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti jos motinos valdžią į sūnų. Pripažintina, kad atsakovės padarytas nusikaltimas yra sunkus ir, nors neabejotinai padarė ypač neigiamą įtaką vaikui, tačiau jis nebuvo nukreiptas prieš vaiko teises ir teisėtus interesus, juo nebuvo siekta padaryti žalos vaikui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė įkalinimo įstaigoje bendrauja su sūnumi, prašo Skyriaus specialistų užtikrinti sūnaus atvežimą į pataisos namus, pagal specialistų išvadų visumą vaikas taip pat neturi aiškiai išreikšto neigiamo nusistatymo motinos atžvilgiu, nežiūrint jam tekusių neigiamų pergyvenimų, sukeltų atsakovės kaltais veiksmais. Atsakovės galimybės prižiūrėti, bendrauti ir rūpintis vaiku ir jį išlaikyti atliekant bausmę yra apribotos. Byloje patikimais ir objektyviais duomenimis nenustatyti visiško nesirūpinimo vaiku faktai, kai atsakovė gyveno kartu su savo šeima iki įkalinimo, taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovė savo veiksmais būtų dariusi ypatingą žalą vaikui (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovei turi būti taikomas laikinas, o ne neterminuotas motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), nes jis yra proporcingas apeliantės ir jos vaiko ryšiui, apeliantei paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, pasikeitus situacijai (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
25. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad kriminalinės bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, ir nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad apeliantė, atlikusi bausmę ir išėjusi į laisvę, tikrai nepakeis gyvenimo būdo ir kad padėtis ateityje tikrai nepasikeis teigiama linkme. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pakeisti ir terminuotai apriboti atsakovės valdžią į sūnų.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.
27. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepagrįstu CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikymu, yra nepagrįsti ir atmetami dėl šių motyvų.
28. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos (CPK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CPK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 19-20 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados bei aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją nėra pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnio – vaikų ir tėvų atskyrimo. Vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, lemiančioms tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti.
30. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į vaiko E. I. išreikštą norą gyventi kartu su savo seserimi G. T. ir jos šeima. Pirmiausia, skundžiamu sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta tik iki įsiteisės šis procesinis teismo sprendimas. Nuolatinės vaiko globos nustatymo klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2452-400/2020. Tačiau šis klausimas tuo metu, kai jis buvo sprendžiamas, jis buvo išspręstas teisingai. Akcentuotina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio mieste Panevėžio apygardos teismui pateikė informaciją bei įrodymus apie G. T. ir M. P. susidariusią situaciją šeimoje. Kaip matyti, nuo 2020 m. gegužės 5 d. šie du asmenys ėmė tarpusavyje konfliktuoti dėl galimo jų bendro vaiko teisių pažeidimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko gyvenamosios vietos, po ko G. T. išėjo iš sugyventinio motinai priklausiusių namų, apsigyveno (duomenys neskelbtini) namuose ir jai pačiai teikiama reikiama pagalba dėl vaiko priežiūros. Taigi pagal bylos duomenis ji neturi galimybių net ir laikinai pasirūpinti nepilnamečiu A. I..
31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios neterminuotą apribojimą (CK 3.180 straipsnis), netinkamai vertino su tuo susijusius įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko nagrinėjamas klausimas iš dalies buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – motinos valdžia nepilnamečiam sūnui apribojama terminuotai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų (motinos) valdžios apribojimo pakeisti ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.