Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėjos), teisėjų Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio,

nukentėjusiojo E. I. atstovei pagal įstatymą J. M. ir įgaliotam atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2018 m. vasario 9 d., laikotarpiu apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio ginčo metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia vieną kartą dūrė peiliu stovinčiam savo šeimos nariui, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos, sugyventiniui V. I. į krūtinės sritį, tuo jam padarydama durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdiplėvės, aortos ir kairiojo plaučio pažeidimais, nuo ko įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė V. I.

Kaltinamoji R. T. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad iš pradžių su V. sugyveno, gimė vaikas. Po kiek laiko V. pradėjo smurtauti, prieš ją yra vartojęs elektrošoką, tačiau apie skyrybas negalvojo, manė, kad vaikui reikia tėvo. Iš viso pora kartų yra kvietusi pareigūnus, du trys mėnesiai iki įvykio kvietė pareigūnus dėl smurto, bet niekada nerašydavo pareiškimo. Anksčiau rankos V. nebuvo sužalojusi. V. nupirkdavo maisto, aprūpindavo vaiką, tačiau dveji treji metai iki įvykio jie negyveno kaip šeima. V. grįždavo labai retai, net savaitgaliais ne visada atvažiuodavo. Ji skambindavo ir V. klausdavo, kada jis grįš, nes vaikas klausinėdavo apie tėvą. Būdavo, kad ji parašydavo V. žinutę, prašydavo atvažiuoti, nes vaikas pasiilgo, būdavo, kad ir jai neprašant jis atvažiuodavo. V. turėjo buto raktus, namuose buvo V. asmeninių daiktų. Pati neturėjo lėšų, negaudavo pašalpų. Kai teiravosi dėl pašalpos gavimo, jai paaiškino, kad V. pajamos didelės, todėl jai nepriklauso pašalpa. Darbo biržoje negalėjo registruotis, nes vaikas buvo mažas. V. parūpindavo maisto, vaiką apipirkdavo, bet grynų pinigų neduodavo. Įvykio vakarą V. pasakė, kad jam prasidėjo atostogos. Penktadienį išleido vaiką į mokyklą. Paskui jis pasitiko vaiką, grįžo namo. V. liepė nueiti į parduotuvę ir nupirkti alaus. Tą vakarą alkoholį (nupirko du ar tris litrinius butelius alaus) vartojo abu. Iš pradžių viskas buvo gerai, vėliau pradėjo konfliktuoti, dėl kokių priežasčių, neprisimena. V. sėdėjo šalia ir pradėjo stumdyti, rėkė, todėl ji suprato, kad tuoj bus muštynės. Galvojo išeiti į virtuvę, manė, kad jis apsiramins. Bet pajuto, kad V. ją vejasi, todėl supanikavo. Neprisimena, ar V. turėjo ką nors rankose. Neprisimena, kaip išsitraukė peilį ir kaip bei kurioje buto vietoje dūrė V.. Prisimena tik tai, kad ji buvo virtuvėje, o V. susmuko ir gulėjo ant grindų koridoriuje. Pradžioje nesuprato, kad atsitiko kažkas rimto. Kai pamatė kraują, nutarė jį išvalyti, kad vaikas nepamatytų, neišsigąstų. Kai pamatė, kad sunkiasi kraujas iš krūtinės, tada ėmė stabdyti kraują, kviesti pagalbą. Neprisimena, kaip peilis atsidūrė stalčiuje. Rūbų nepersirenginėjo. Ją ištiko šokas. Dėl savo elgesio labai gailisi, atsiprašo visų V. artimųjų, labiausiai atsiprašo sūnaus, nes jis per vieną akimirką neteko visko. Sutinka, kad žala nukentėjusiajai padaryta, bet ieškinio reikalavimas yra per didelis.

Liudytoja V. P. parodė, kad kaltinamoji yra kaimynė. Artimiau su kaltinamąja ir V. I. nebendravo. Gal prieš aštuonis metus V. apsigyveno pas R. Kai kaltinamoji gyveno su V., pradžioje atrodė viskas gerai. Nei dėl R., nei dėl V. neturėjo nusiskundimų. Būdavo, kad kaltinamoji pasiskolina pinigų, bet grąžindavo. Iki paskutinės dienos nebuvo konfliktų, nei R., nei V. nesiskundė gyvenimu. Paskutiniu metu rečiau V. matydavo namuose, jis būdavo savaitgaliais, bet ir tai rečiau. Neteko girdėti triukšmo jų bute, negirdėjo apie smurtą jų namuose.

2. Kitų šviežių sužalojimų, išskyrus durtinį – pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, V. I. lavono tyrimo metu nenustatyta.

4. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją tikėtina, kad šio sužalojimo padarymo metu V. I. buvo atsisukęs priekiu į jį sužalojusį asmenį.

6. Durtinis – pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas padarytas vienu įrankiu, tikėtina peiliu.

Iš 2018-02-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2018-02-09 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), bute paimti 3 audiniai ir šlepetės. Ant audinių yra rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Ant kairės šlepetės pado ties vidurio ir kairio krašto matyti raudonos spalvos dėmelės, panašios į kraują (2 t., b.l. 96-102).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. Ant peilio Nr. 3 geležtės rastas žmogaus kraujas ir nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa V. I. DNR profiliu su 99,9999999999998% tikimybe.

2. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio Nr. 3 rankenos nustatytas mišrus ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį DNR profilį, sutampantį su V. I. DNR profiliu su 99,9999999999998% tikimybe. DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad joje yra su R. T. sutampantis DNR profilis.

3. Ant peilio Nr. 6 geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus dalinis DNR profilis, kurį galimai sudaro V. I. ir R. T. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą mišrų dalinį DNR profilį sudaro V. I. ir R. T. DNR profiliai yra 73 milijardais kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

4. Ant peilio Nr. 6 rankenos žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus DNR profilis, kurį galimai sudaro V. I. ir R. T. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą mišrų dalinį DNR profilį sudaro V. I. ir R. T. DNR profiliai yra 1030 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

5. Ant peilio Nr. 5 geležtės ir rankenos žmogaus kraujo nerasta (2 t., b.l. 49-56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tikėtina, kad tirta V. I. krūtinės srities durtinė-pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis šonkaulių sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 3. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirta V. I. krūtinės srities durtinė – pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis šonkaulių sužalojimas nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 5 ir Nr. 6 (2 t., b.l. 59-67).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1–3. Tirti pateiktų V. I. marškinėlių priekyje, krūtinės kairėje pusėje esantis pažeidimas padarytas vienu smūgiu duriant – pjaunant. Pažeidimas padarytas duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu.

4. Tikėtina, kad tirti pateiktų V. I. marškinėlių durtinis-pjautinis pažeidimas ir V. I. kūno sužalojimas padarytas tirti pateiktu peiliu Nr. 3.

5. Tirti pateiktų marškinėlių durtinis – pjautinis pažeidimas atitinka V. I. kūno sužalojimą (2 t., b.l. 77-82)

Iš 2018-05-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2018-02-09 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini)., bute paimti 2 mobilus telefonai „Samsung SM-G5311“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „TELE 2“ skaičiais (duomenys neskelbtini). Mobiliame telefone „Samsung GT-i5500“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele 2“ Nr. (duomenys neskelbtini) su skaičiais (duomenys neskelbtini) telefono skambučių registro duomenyse 2018-02-09 yra 21.17 val. išeinantis skambutis Pagalbos telefono numeriu 112; 21.26 val. išeinantis skambutis Pagalbos telefono numeriu 112; 21.26 val. išeinantis skambutis numeriu 221; 21.26 val. išeinantis skambutis numeriu 112 (2 t. b.l. 106-120).

Iš 2018-03-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus R. T. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizę, laikotarpyje nuo 2018-02-08 iki 2018-02-10, nustatyta, kad 2018-02-08 13:24:43 R. T. išsiuntė SMS žinutę abonentiniam Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. I.. 2018-02-08 13:50:48 R. T. išsiuntė SMS žinutę V. I.. 2018-02-08 14:01:09 ir 2018-02-08 14:01:10 R. T. bandė paskambinti V. I.. 2018-02-08 14:02:16, V. I. skambina R. T., pokalbis trunka 29 sekundes. 2018-02-08 14:04:14, iš V. I. naudojamo telefono parašoma SMS žinutė R. T.. 2018-02-08 14:07:48 iš V. I. naudojamo telefono parašoma SMS žinutė R. T.. 2018-02-08 15:30:58 iš V. I. naudojamo telefono parašoma SMS žinutė R. T.. 2018-02-08 15:49:03 iš V. I. naudojamo telefono parašoma SMS žinutė R. T.. 2018-02-08 15:59:35, R. T. skambina V. I., pokalbis trunka 279 sekundes. 2018-02-09 21:49:58 R. T. bandė paskambinti abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybės nustatyti nepavyko (2 t., b. l. 136–140).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2018–02–19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-02-09 21:17:34 val., 21:26:40 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos pokalbių garso įrašų kopijos (2 t. b.l. 144).

Iš 2018-05-03 apžiūros protokolo turinys patvirtina, kad telefoninio pokalbio metu bendrajam pagalbos centrui R. T. pranešė apie (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotą vyrą, nurodydama, kad vyrą sužalojo ji, vyras ją puolė, ji gynėsi, vėliau nurodė, kad jis mirė, nekvėpuoja (2 t. b.l. 146–150).

Iš 2018-02-10 asmens kratos protokolo matyti, kad R. T. pateikė savo asmeninius daiktus – megztinį, palaidinę, džinsus, kojines (3 t., b.l. 105–107), kurių apžiūra fiksuota 2018–02–27 Daiktų apžiūros protokole, iš kurio matyti, jog megztinio dešinės pusės rankovės priekinės dalies kraštas suteptas raudonos spalvos dėme, panašia į kraują; kairės pusės rankovės užpakalinės dalies kraštas suteptas raudonos spalvos dėme, panašia į kraują; ant megztinio įplėšimų nerasta; ant palaidinės dešinės rankovės priekinėje pusėje per vidurį yra rausvos spalvos sutepimas, medžiagos įplėšimų nerasta (3 t. b.l. 110-117).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamosios R. T. parodymus, kad ji atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieš V. I. patvirtina ne tik jos pačios prisipažinimas, bet ir surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros ir kiti tyrimo veiksmų protokolai. Visi teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad R. T. tyčia peiliu dūrė sugyventiniui V. I. į krūtinės sritį, padarė jam durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdiplėvės, aortos ir kairiojo plaučio pažeidimais, nuo ko įvykus ūmiam vidinima nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį V. I., su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos.

Teismo medicinos specialistė konstatavo, jog V. I. mirė nuo durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdiplėvės, aortos ir kairiojo plaučio pažeidimais, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę. V. I. mirtis galėjo įvykti 2,5 – 3 paras val. iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2018–02–12 11.15 val. Teismo specialistės išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu duotiems kaltinamosios R. T. parodymams dėl prieš V. I. pavartoto smurto, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotiems duomenims, liudytojų parodymams, rašytiniams įrodymams apie pagalbos kvietimo laiką (3 t., 144, 160–163), policijos registruojamų įvykių registre užregistruotus pranešimus (2 t., b.l. 141). Specialistės išvadoje konstatuota, kad V. I. mirtis galėjo įvykti neilgame tarpe po kiauryminio durinio – pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų – liudytojų, pačios kaltinamosios R. T. tyrimo metu duotų parodymų, teismo medicinos specialistų išvadų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamoji sudavė smūgį peiliu V. I. ir jos suduotas smūgis buvo būtina sąlyga sukėlusi V. I. mirtį – R. T. tyčia peiliu smogė V. I. į krūtinę, taip jį sužalojo ir dėl to šis mirė. Akivaizdu, jog R. T. peiliu, kurio geležtė – 143 mm ilgio, smogdama V. I., kuris stovėjo prieš ją atsisukęs, neturėdamas nieko rankose, į širdies plotą, suvokė, kad šiuo veiksmu kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę. Ir nors kaltinamoji teigė, kad ji neatsimena, kodėl ir kaip smūgiavo V. I., tačiau bylos įrodymai patvirtina, jog R. T. suduodama stiprų smūgį (bendras sužalojimo kanalo ilgis 8,5 cm) peiliu V. I. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinės ląstą, suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę V. I., ir visos galimos pasekmės ją tenkino ir visų galimų pasekmių ji norėjo, todėl turi atsakyti už kilusius padarinius – V. I. nužudymą. Kaltinamosios veiksmai – peilio paėmimas iš virtuvės stalčiaus, smūgiavimas nukentėjusiajam peiliu iš viršaus į apačią (specialistas (1 t. b. l. 33–34) nurodė, jog žaizdos kanalo kryptis yra iš viršaus į apačią, kiek iš kairės į dešinę ir iš priekio į užpakalinę pusę) – patvirtina, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas tyčia. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamosios R. T. kaltė dėl nužudymo pasireiškė tiesioginės tyčios forma, nes toks prieš tai apibūdinto peilio panaudojimas, duriant į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą, rodo, kad kaltinamoji suvokė savo veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, tarp jų ir žmogaus mirtį.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamoji R. T., bandydama švelninti savo padėtį, teismui tvirtino, kad dvejus trejus metus jos su V. I. artimi santykiai nebesiejo, su V. I. bendravo tik dėl sūnaus, tačiau byloje esančių įrodymų visetas leidžia tvirtinti, jog R. T. ir V. I. santykiai buvo glaudūs, nuolatiniai – iš esmės jie kartu gyveno nuo 2010 metų, abu kitų gyvenimo partnerių neturėjo, V. I. teikė pastovų išlaikymą R. T. ir jų bendram sūnui, V. I. ir R. T. ryšys nenutrūko, todėl konstatuoti, jog R. T. ir V. I. iki jo mirties nebuvo sugyventiniai, nėra pagrindo. Šią išvadą patvirtina bylos įrodymai, o būtent: liudytoja D. B. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji su V. I. kaip sugyventiniai gyveno nuo 2010 m., V. I. buvo iš namų išėjęs tik apie dvi savaites po sužalojimo, rytais 5 val. ji keldavosi į darbą ir matydavo, kaip V. I. važiuoja į darbą (4 t., b. l. 82). Nors kaltinamoji R. T. tvirtino, jog ši liudytoja yra davė klaidingus parodymus, kadangi su visais nesutaria, visus šmeižia ir sako neteisybę, tačiau tokie kaltinamosios parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais bylos įrodymais, o be to, ir liudytoja apklausta jos motina G. K. taip pat neneigė, jog kaltinamoji ir V. I. gyveno kartu, tik paskutinius pora metų nesugyvendavo, kadangi V. I. neparvažiuodavo namo, vykdavo tarp jų konfliktai dėl pinigų (4 t., b. l. 81–83). Aplinkybes, jog R. T. pragyvendavo tik iš V. I. uždirbamų pinigų patvirtino nukentėjusioji E. E. I. ir iš esmės visi liudytojai. Pati kaltinamoji neneigė, jog V. I. pas ją galėdavo atvažiuoti, kada nori, turėjo buto raktus, bute buvo jo asmeniniai daiktai (4 t., b. l. 99). Liudytojai D. V., A. M. patvirtino aplinkybę, jog kaltinamoji gyveno su V. I., abu buvo sugyventiniai, nors tankiai pasipykdavo ir V. I. išeidavo iš namų, tačiau vėl sugrįždavo (4 t., b. l. 81, 97). Paminėtų proceso dalyvių parodymai atitinka kaltinamosios pirminius parodymus apie jos santykius su V. I., t. y. kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad jie kartu 10 metų, turi sūnų, gimusį 2009 metais, apie 5 metus V. I. per darbo savaitę gyvendavo (duomenys neskelbtini) pas savo mamą, o savaitgaliais dviračiu atvažiuodavo pas ją ir sūnų, jie buvo šeima, V. I. nupirkdavo valgyti, sumokėdavo už elektrą, rūpinosi vaiko apavu, drabužiais, grynų pinigų neduodavo, retkarčiais nupirkdavo rūbų ar batų ir jai, mylėjo vienas kitą, bet pykdavosi dėl pinigų ir dėl to, kad V. I. mažai dėmesio skyrė vaikui, nemokėjo bendrauti su sūnumi, blogesni santykiai tęsėsi paskutinius dvejus metus (3 t., b.l. 34–36). Taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu R. T. tvirtino, jog konfliktas įvykio dieną kilo dėl to, jog V. I. neduoda pinigų, negrįžta namo (3 t., b.l. 61). Kaltinamosios kaimynių liudytojų A. A., V. P. parodymai, jog kaltinamoji ir V. I. gyvendami kartu kaimynams problemų nekėlė, paskutiniu metu V. I. namuose matydavo rečiau, jis atvažiuodavo savaitgaliais nepaneigia R. T. inkriminuoto kvalifikuojančio požymio, nurodyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvimo. Juolab, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji pripažinusi, jog su V. I. gyveno kaip šeima, teisminio nagrinėjimo metu, tvirtindama, jog su V. I. kaip šeima negyveno, nurodė parodymų pakeitimo motyvą, o būtent: kaltinamoji teismui paaiškino, kad tik po įvykio pradėjusi analizuoti, suprato kad ji su V. I. nebebendravo kaip šeima (4 t., b.l. 98). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamąją ir V. I., kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo artimi ilgalaikiai šeiminiai ryšiai, t. y. R. T. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ji tyčia nužudė savo šeimos narį, su kuriuos bendrai gyveno neįregistravusi santuokos.

Nukentėjusioji E. E. I. pareiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį (4 t., b. l. 49–55) ir prašė priteisti 50 000 eurų. Taip pat nukentėjusioji prašė priteisti 250 eurų jos turėtas proceso išlaidas.

Nukentėjusioji E. E. I. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, neteko savo sūnaus, kuris kiek galėdamas padėdavo jai finansiškai, nes ji yra našlė, neįgali, globoja kitą savo neįgalų sūnų. Po sūnaus netekties sutriko jos sveikata taip, kad iki šiol be nuolatinės gydytojų pagalbos negali gyventi, sutriko miegas, yra emociškai pažeidžiama, jai padaryta didžiulė moralinė trauma.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji nužudė nukentėjusios E. E. I. sūnų. Akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji patyrė moralinę žalą, nes staigi sūnaus mirtis sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, o jos praradimai, t. y. nutrūkęs ryšys su sūnumi yra negrįžtami. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl V. I. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka faktinių aplinkybių ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamosios kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į kaltinamosios materialinę bei šeimyninę padėtis – kaltinamoji nedirbo, butas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra vienintelis kaltinamosios turtas, be to, kaltinamoji nuteisiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į nukentėjusios ir kaltinamosios šeimines, materialines padėtis, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusios patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, prieinama prie išvados, jog nukentėjusios E. E. I. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiajai E. E. I. 10 000 eurų. Mažindamas neturtinės žalos civilinį ieškinį, teismas atsižvelgia ir į šias aplinkybes, o būtent: nors nukentėjusioji E. E. I. turtinės žalos civilinio nepareiškė, tačiau ji ir jos atstovė neturtinės atlygintinos žalos dydį siejo ne tik su patirtais dvasiniais išgyvenimais, bet ir su būsimomis turtinėmis išlaidomis, t. y. jog reikės kapą sutvarkyti (4 t., b. l. 68), o taip pat ir su sūnaus V. Č. (V. I. brolio) patirtais išgyvenimais. Nustatyta, jog nei V. I. sesuo M. J., nei V. Č. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereiškė, todėl priteisiant neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusiajai E. E. I. negali būti vertinami šių asmenų patirti išgyvenimai, kadangi neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto gyvybės atėmimo reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi tik su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu – šiuo atveju su nukentėjusiąja ir civiline ieškove E. E. I..

Nukentėjusioji E. E. I. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 48) apie jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 146, 1 tomas), prašydama jas priteisti iš kaltinamosios. Akivaizdu, jog šios išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis. Įvertinus šios bylos apimtį, proceso trukmę, nukentėjusiosios atstovės dalyvavimą procese, daroma išvada, kad prašomos priteisti proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusios E. E. I. patirtos atstovavimo išlaidos – 250 eurų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai E. E. I..

Teismas pripažįsta kaltinamosios R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkina tai, kad ji veiką padarė būdama, apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę R. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – kaltinamosios tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamoji R. T. nusikalto pirmą kartą (3 t., b.l. 182–183), už motinos valdžios panaudojimą priešingai savo dukros interesais 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį (3 t., b.l. 161). Kaltinamoji psichikos sveikatos centre neregistruota, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jai netikslinga (3 t., b.l. 142, 146). Kaltinamoji niekur nedirbo (3 t., b. l. 150–151), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama patenkinamai, kaip anksčiau konfliktuodavusi su savo dukromis, kurios augo globos namuose, tačiau besirūpinanti sūnumi E. I., nusiskundimų iš kaimynų ir gyventojų negauta, prevencinėje komisijoje nesvarstyta (3 t., b.l. 152). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo kaltinamoji nebuvo abejinga nukentėjusiojo atžvilgiu – iš karto kvietė greitąją pagalbą, dėl įvykdyto nusikaltimo gailėjosi. Be to, nors šiuo metu nustatyta laikinoji globa jos sūnui E. I. (3 t., b. l.182), tačiau kaltinamoji išsako siekį rūpintis savo vaiku. Tai, kad kaltinamoji ir iki veikos stengėsi keisti gyvenimo būdą ir rūpintis savo sūnumi, patvirtina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2018–02–20 raštas Nr. SD5–181 ir pateiktų dokumentų turinys, jog nuo 2013–07–22 R. T. šeima buvo įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, tačiau po seniūnijos socialinės darbuotojos apsilankymų R. T. ir V. I. šeimoje buvo pastebėta, kad šeimos nariai stengiasi tvarkytis namuose, tinkamai rūpintis mažamečiu E. I., todėl 2017 m. birželio 30 d. šeima buvo išbraukta iš prieš tai nurodytos apskaitos, kadangi buvo nustatyti teigiami pokyčiai šeimoje (2 t., b.l. 179–199). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, skaudžias pasekmes, į tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, bei prieina prie išvados, kad nors R. T. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, kaltinamajai R. T. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei vidurkis – dešimt metų, nes būtent tokios trukmės bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir R. T. asmenybei bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Kaltinamajai R. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nors iki teisminio tyrimo metu kaltinamoji R. T. kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog R. T. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, jos dukra M. T., su kuria kaltinamoji šiuo metu palaiko artimus santykius, gyvena J. K. (4 t., b.l. 83) yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji R. T., siekdama išvengti bausmės atlikimo, gali pasislėpti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo pozicija yra ta, jog BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis priemonėmis kaip tik skiriant suėmimą negalima, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. T. skirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – keistinos į suėmimą.

Teismui buvo pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 93), iš kurios matyti, jog nukentėjusiajam E. I. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir šios pagalbos išlaidos yra 218,79 eurų. Teismas pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir daro išvadą, jog šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios R. T. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti ją laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 23 d. įskaitytinai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 30 d.

Kardomąsias priemones – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą – ir R. T. suimti teismo posėdžių salėje. Suėmimą palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš R. T. valstybei 218,79 eurų išlaidas nukentėjusiojo E. I. advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai E. I. 50 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. T. 10 000 eurų E. I. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. T. nukentėjusiajai E. I. 250 eurų jos turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. 2018–02–23 nutarimu buvo laikinai apribotas R. T. nuosavybės teises į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti iki teismo nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

2018-02-09 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) bute virtuvėje rastą ir paimtą peilį Nr. 3 (kvitas Nr. 0003589), 2018-02-09 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) bute virtuvėje rastus ir paimtus peilius Nr. 5 ir Nr. 6 (kvitas Nr. 0003591), V. I. marškinėlius, R. T. DNR lyginamąjį pavyzdį (kvitas Nr. 0003590), audinius (2 vnt.), šlepetes, megztinį, biologinius pavyzdžius (kvitas Nr. 0003200), saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje sunaikinti;

Mobilaus ryšio telefoną „Samsung SM-G5311“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „TELE2| ir skaičiais (duomenys neskelbtini) ir atminties kortele su užrašu „SAN Disk 8 GB“, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 003541), grąžinti nukentėjusiajai Elenai E. I..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtai nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.