Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. V. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-385-731/2017 pagal pareiškėjo N. V. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų, suinteresuotam asmeniui antstoliui S. O. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas N. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio S. O. G. apribojimą įsigyti maisto produktų ir kitų reikalingų priemonių įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos lėšos, lėšas grąžinti ir panaikinti areštą.Nurodė, kad antstolio patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (higienos priemonių, pašto reikmenų, mokesčiai už elektrą, telefoniniai pokalbiai). Teigė, kad areštuojamos ir artimųjų pervedamos lėšos. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Antstolis S. O. G. 2017 m. kovo 22 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0168/15/01721, 0168/16/01477 skundą persiuntė Zarasų rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo N. V. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 668 straipsnio nuostatas.Pažymėjo, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog į antstolio sąskaitą būtų buvę pervestos lėšos areštuotos sąskaitos Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, todėl prašymas grąžinti lėšas yra visiškai nepagrįstas.Konstatavo, jog antstolio 2017 m. kovo 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-168-4958 atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede patvirtintą patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos, kitų įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, panaikinti šį antstolio patvarkymą pagrindo jokio nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas N. V. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, panaikinti antstolio S. O. G. patvarkymą dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir kitų reikalingų priemonių įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos lėšos, lėšas grąžinti ir panaikinti areštą.Teigia, kad su nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl prašo iš naujo įvertinti jo skundą. Teismas neįvertino, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos 1 MMA.Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo galimybę įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų (pašto išlaidos, apmokėjimas už elektrą, telefoninius pokalbius ir kt.) už artimųjų pervestas lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Akcentuoja, kad antstolio patvarkymas pažeidžia jo teises.

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. O. G. prašo pareiškėjo N. V. atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis motyvuota ir pagrįsta įstatymų normomis. Teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir padarė pagrįstas išvadas.Pažymi, kad teismo išvados, atitinka aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką.Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir ją aiškina.Pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, be kita ko, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolis S. O. G. Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų nepažeidė, apeliantas su teismo sprendimu nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis vykdomųjų bylų aplinkybėmis, ginčo dėl jų nėra, todėl jos iš naujo nenustatinėjamos.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad antstolio 2017 m. kovo 6 d. patvarkymai Dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-168-4951 (dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos), Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-168-4958, vykdomosiose bylose Nr. 0168/15/01721, Nr. 0168/16/01477 apriboja jo teises įsigyti maisto produktus ir apmokėti kitas būtinas išlaidas (pašto išlaidos, mokesčiai už elektrą, telefoniniai pokalbiai ir kt.) už artimųjų pervedamas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Paminėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas iš trečiųjų asmenų, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Paminėtina, kad CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, motinystės, tėvystės vaiko priežiūros išmokos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos bei pensijos, išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į apelianto, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.Pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų skolininkas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, teigdamas, kad antstolis negali nurašyti sumos, neviršijančios vienos MMA, tačiau skolininko pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija nėra teisinga. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016, 22 punktas) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. Paminėtina, kad CPK 733 - 743 straipsnyje yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas yra negalimas.CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria remiasi apeliantas, yra aktuali tik išieškant iš skolininko lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Skundžiami antstolio patvarkymai priimti 2017 m. kovo 6 d., pareiškėjas skundą antstoliui dėl šių patvarkymų antstoliui pateikė 2017 m. kovo 16 d. Teismui pateiktose vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad CPK 736 straipsnyje nurodyti išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai ar CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos per šį trumpą laikotarpį būtų pažeistos.Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų apeliantui pervedamos lėšos nuo jų pavedimo atlikimo momento tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, jos į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, šiuo atveju nepatenka. Šiuo atveju joms taip pat netaikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 MMA apribojimas, kadangi CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 - 674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Vykdomosios bylos Nr. 0168/15/01721, Nr. 0168/16/01477 dėl skolų išieškojimo iš skolininko N. V. vykdyti pradėtos atitinkamai 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. birželio 23 d., todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į trečiųjų asmenų skolininkui pervedamas pinigų sumas.Esant išdėstytoms aplinkybėms pagal teismui pateiktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir skolininko teises. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, kuri, pastarojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.Dėl kitų atskirojo skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie teisinės reikšmės skundo išsprendimui neturi.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.