Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-3057-867/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-25
Bylos Nr.
e2-3057-867/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01223-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“
Atsakovas
K. L., E. L.
Civilinė byla Nr. e2-3057-867/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01223-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.; 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.5.2.14.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ atstovui advokatui R. M.,

atsakovės K. L. atstovui advokato padėjėjui G. D., atsakovui E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ ieškinį atsakovams K. L. ir E. L., tretieji asmenys likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „E.“, atstovaujama administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Vadybos apskaita“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „S. P. G.“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. L. ir E. L. 14 765,57 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad tarp ieškovės ir UAB „E.“ buvo sudaryti du susitarimai, tai yra 2018-11-19 dėl 18 777,75 Eur įsiskolinimo padengimo ir 2019-03-15 susitarimas dėl 6 490,38 Eur įsiskolinimo padengimo. Šiais susitarimais UAB „E.“ įsipareigojo pagal nustatytą grafiką grąžinti skolą, kurią ieškovė perėmė pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis iš pagrindinės kreditorės – UAB „S. P. G.“ už įsigytą kurą. Vykdant susitarimų 6 p. sąlygas, piniginių prievolių užtikrinimui buvo pasirašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai: užtikrinant 2018-11-19 susitarimu prisiimtų prievolių įvykdymą, UAB „E.“ išdavė 2018-11-20 paprastą neprotestuotiną vekselį 15 000,00 Eur sumai, o užtikrinant 2019-03-15 susitarimu prisiimtų prievolių įvykdymą, UAB „E.“ išdavė 2019-03-15 paprastą neprotestuotiną vekselį 6 490,39 Eur sumai, ir šias prievoles asmeniškai laidavo UAB „E.“ direktorė, tai yra atsakovė K. L.. Nevykdant įsipareigojimų pagal vekselius buvo išduoti notaro vykdomieji įrašai, notarinio registro Nr. 2242 ir 2243 ir buvo užvestos vykdomosios bylos, kuriose buvo areštuotas atsakovei asmeniškai priklausantis turtas. Sužinojusi apie pradėtą išieškojimą atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais paprastuosius vekselius – 2018-11-20 vekselį 15 000,00 Eur sumai ir 2019-03-15 vekselį 6 490,39 Eur sumai, ir panaikinti šių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 2242 ir Nr. 2243 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-04 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020-05-12 sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-04 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino ir pripažino, kad 2018-11-20 paprastasis neprotestuotinas vekselis 15 000,00 Eur sumai ir 2019-03-15 paprastasis neprotestuotinas vekselis 6 490,39 Eur sumai neturi paprastojo vekselio galios. Minėtu teismo sprendimu taip pat panaikinti šių dokumentų pagrindu išduoti notaro vykdomieji įrašai. Lietuvos Auščiausiasis Teismas 2021-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021 apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ginčo nagrinėjimo metu atsakovė, kaip juridinio asmens vadovė, iniciavo UAB „E.“ bankroto bylą ir 2019-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „E.“ yra iškelta bankroto byla ir įmonė šiuo metu yra likviduojama. Kai kreditorius reiškia ieškinį bendrovės vadovui, kaip tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija. Šiuo atveju nėra ginčo, kad vekseliais turėjo būti užtikrinta UAB „E.“ skola, kuri atsirado 2018-11-19 ir 2019-03-15 susitarimų pagrindu. Taip pat nėra ginčo ir dėl neapmokėtos skolos dydžio, nes UAB „E.“ bankroto byloje dėl minėtos neįvykdytos prievolės yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas 14 765,57 Eur sumai. Nurodo, kad dėl skolų refinansavimo į ieškovę kreipėsi UAB „E.“, kurios vardu veikė abu atsakovai, t. y. atsakovė K. L. telefonu derino susitarimų sąlygas, o atsakovas E. L. bendrovės vardu bendravo elektroniniu paštu. Kadangi ieškovė dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų negali pasinaudoti prievolės užtikrinimo būdu, prašo iš atsakovų solidariai priteisti 14 765,57 Eur žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė K. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškiniu nėra įrodinėjamos aplinkybės, kad tarp šalių (tiek reikalavimo perleidimo, tiek susitarimų) šalys būtų raštiškai sutarusios dėl laidavimo instituto. Įstatymas aiškiai numato imperatyvą, jog laidavimo sutartis turi būti rašytinė, rašytinės formos nesilaikymas daro laidavimo sutartį negaliojančia. Tarp šalių sudarytuose sandoriuose nebuvo susitarta dėl prievolės užtikrinimo būdo – laidavimo. Trečiojo asmens pateiktame atsiliepime išdėstytos aplinkybės, neva atsakovei ir/ar atsakovui buvo žinomos aplinkybės dėl asmeninio laidavimo, nepaneigia imperatyvių įstatymo normų dėl privalomo rašytinio susitarimo ir sutikimo asmeniškai laiduoti už įmonės prievoles. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybė, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis. Atsakovė neorganizavo paskolos gavimo. UAB „Inkaso aljansas“ reikalavimo teisę įsigijo iš UAB „S. P. G.“. 2018-11-19 ir 2019-03-15 buvo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys. Šie sandoriai sudaryti nedalyvaujant atsakovei, jie dvišaliai. Sandoriuose nenumatyta, jog naujasis kreditorius perima reikalavimo teisę su laidavimu ir panašiai. Apie sudarytus sandorius yra pasisakęs ir Klaipėdos apygardos teismas 2021-03-05 nutartyje. Su atsakove dėl prašomų pasirašyti dokumentų niekas nebuvo susisiekęs. Apie laidavimą nebuvo užsimenama ir susitarime dėl įsiskolinimo padengimo. Atsakovė nebuvo išreiškusi valios laiduoti už UAB „E.“ įsiskolinimus ir niekada nebuvo davusi sutikimo. Nurodo, kad nors susitarimų 6 punkte yra sąlyga, jog prievolės užtikrinimui bus pasirašomi neprotestuotini paprastieji vekseliai, tačiau susitarimų šalys yra juridiniai asmenys, ieškovė nėra sutarties šalis, o punkto nuostatose nėra nurodyta, kad K. L. laiduos už juridinį asmenį. Susitarimų atsakovė taip pat nepasirašė.

Atsakovas E. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad dėl laidavimo su ieškove, nebuvo tartasi nei su juo, nei su jo sutuoktine. Dėl asmeninio laidavimo nebuvo sudarytas joks susitarimas. Įstatymas numato, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinės formos.

Trečiasis asmuo UAB „S. P. G.“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad tarp trečiųjų asmenų UAB „S. P. G.“ ir UAB „E.“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „E.“ išduotomis kortelėmis galėjo atsiskaityti už kurą kitose valstybėse UAB „S. P. G.“ partnerių degalinėse. UAB „E.“ su UAB „S. P. G.“ vėlavo atsiskaityti, nesilaikė susitarimų dėl skolos apmokėjimo, todėl užtikrinant susidariusios skolos apmokėjimą, „E.“ trečiojo asmens naudai išdavė 2018-05-10 paprastą neprotestuotiną vekselį 40 000,00 Eur sumai, o šią prievolę asmeniškai laidavo UAB „E.“ direktorė K. L.. Skolos apmokėjimo klausimai buvo derinami tiek su K. L., tiek su E. L.. UAB „E.“ susidariusios skolos laiku neapmokėjo, todėl UAB „S. P. G.“ kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal minėtą vekselį. 2019-05-31 Alytaus m. 4-ojo notaro biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 2282 dėl 15 075,58 Eur (15 000 Eur skolos ir 75,58 Eur notaro išlaidų) išieškojimo solidariai iš UAB „E.“ ir K. L., kuris 2019-05-31 buvo pateiktas vykdyti antstolių kontorai. Gavęs antstolių patvarkymą skelbti pirmąsias varžytines, trečiasis asmuo UAB „S. P. G.“ su skolininke susitarė dėl skolos apmokėjimo išdėstymo ir pasirašė mokėjimo grafiką su sąlyga, kad UAB „S. P. G.“ sustabdys turto pardavimą iš varžytinių. 2019-09-24 UAB „S. P. G.“ pateikė antstoliams prašymą stabdyti varžytines, o 2020-02-06 UAB „E.“ su UAB „S. P. G.“ atsiskaitė. Už UAB „E.“ sumokėjo N. L.. Dalis reikalavimo teisės į UAB „E.“ skolą, dėl kurios šioje byloje yra kilęs ginčas, buvo perleista ieškovei UAB „Inkaso aljansas“ pagal 2018-11-19 reikalavimo perleidimo sutartį ir 2019-03-15 reikalavimo perleidimo sutartį. Prie šių abiejų sutarčių buvo pasirašyti priedai, kuriuose yra detalizuota, pagal kokias sąskaitas faktūras yra atsiradusi (perleidžiama) reikalavimo teisę į UAB „E.“. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo pasirašytos K. L. ir E. L. iniciatyva, kaip UAB „E.“ skolos refinansavimo būdas, kadangi UAB „E.“ nesumokėjus skolos, UAB „S. P. G.“ nebūtų tęsusi sutartinių santykių dėl kuro tiekimo. Tarp UAB „E.“ ir UAB „Inkaso aljansas“ buvo pasirašyti susitarimai dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir vekseliai, kuriais K. L. asmeniškai užtikrino įsipareigojimų įvykdymą. Kadangi pati atsakovė ir jos sutuoktinis kreipėsi į UAB „Inkaso aljansas“ dėl skolos refinansavimo, tiek iš vykusių derybų, tiek iš sutartinių nuostatų jiems buvo žinoma apie tai, kad reikalavimo teisę naujasis kreditorius perims tik tuo atveju, jeigu skolos apmokėjimas bus užtikrintas vekseliu.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad užtikrinant prievoles buvo pasirašyti vekseliai, kuriuos pasirašė atsakovė. Buvo padaryta žala, kreditoriai turi teisę reikšti ieškinį vadovams ar dalyviams. Dėl bendrų atsakovų veiksmų kilo žala ir jiems taikoma solidari atsakomybė. Atsakovė veikė kaip de jure vadovė, o atsakovas priimdamas sprendimus, kaip de facto vadovas.

Atsakovės K. L. atstovas teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė niekada nebuvo išreiškusi valios laiduoti. Įstatymas numato, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Trečiojo asmens atstovė dirba toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje yra ieškovės atstovas, tai tikėtis kitokio dokumento nėra galima. Ieškovė remiasi vekseliais, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tas šalių susitarimas atsakovams nesukelia teisinių pasekmių, sukelia reikalavimo teisių perleidimo sutartis. 6 punkte kalbama, kad bus vekselis, bet apie laidavimą kalbos nėra. Nėra į bylą pateiktą jokių įrodymų, kad atsakovė būtų iniciavusi susitarimą, tuose susitarimuose nedalyvavo atsakovai ir jiems nebuvo žinoma tai. Tai buvo ieškovės profesinė veikla, nenustatytos aplinkybės, kad atsakovai būtų suklaidinę ieškovę.

Atsiliepimas

Atsakovė 2021-07-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji apie vekselius ir sutartis nieko nežinojo, nes šiame procese ji nedalyvavo, su ja niekas nebendravo nei telefonu, nei kompiuteriu, ji kompiuteriu visiškai nedirba. Visus šiuos darbus dirbo buhalterė R. M.. Apie skolas ji nieko nežinojo, nes visus reikalus tvarkė jos sutuoktinis, o dokumentus tvarkė buhalterė, ji tik formaliai buvo įmonės direktorė, jokių dokumentų netvarkė. Nurodė, kad laiškus gautus, nuveždavo buhalterei, ji viską žiūrėdavo ir reguliuodavo. Būdavo, kai reikėdavo jai atvažiuoti ir ant sutarčių parašus dėti, reikėdavo ir į bakus važiuoti, lizingus tvarkyti, faktoringą tvarkyti, tai visus tuos dalykus ji važiuodavo kartu su sutuoktiniu ir pasirašinėdavo. Neginčija, kad trečiasis asmuo buvo skolingas ir kad ieškovė perėmė reikalavimą. Apie vekselio egzistavimą sužinojo, kai buhalterė išėjo iš darbo, sutuoktinis parsinešė dokumentus iš darbo, kad kaip ir bankrotą skelbti, atėjo laiškai iš antstolių, kad iš jos reikalaujama ta suma. Faksimilė visada būdavo pas buhalterę. Buvo kalbėta, kad jokių sutarčių ir paskolų su ta faksimile nebus pasirašinėta. Nurodė, kad tai buvo jos sutuoktinio verslas, tačiau jis dirbo vairuotoju, nes pradžia buvo sunki, rimtą direktorę samdyti nebuvo lėšų, tai sutuoktinis paprašė, ar ji galėtų jam pagelbėti retkarčiais, kur reikės parašo, pasirašyti, ji sutiko. Atlyginimas jos buvo minimalus, turi aukštesnįjį išsilavinimą, baigusi prekybą. Žinojo, kai būdavo problemų su darbuotojais, avarijos jei įvykdavo, mašiną jei reikėdavo kokią tvarkyti, apie įmonės skolas nebuvo kalbos. Jis sutiko, kad būtų pagaminta parašo faksimilė, nes buhalterė jai paaiškino, kad ji bus naudojama vidaus buhalterijai tvarkyti, kad jai nereikėtų kas kartą važiuoti pas buhalterę. Nežino kas priėmė sprendimą dėl susitarimų pasirašymo. Sutuoktinis jai nieko neaiškino, ji jo neklausė. Nurodė kai atvažiuodavo, domėdavosi, kaip jos sutuoktiniui sekasi, buhalterė sakydavo, kad viskas tvarkoje, būdavo po 2-3 mėn. išvažiavęs. Bankrotą iniciavo, nes buvo bloga situacija, nebebuvo vairuotojų, mašinos buvo lizingu paimtos. Įmonėje sprendimus priimdavo jos sutuoktinis. Ant sutarčių ji pasirašinėdavo, jas inicijuodavo sutuoktinis, jei jis nutardavo imti lizingą, tai jie kartu važiuodavo pasirašyti. Yra buvę, kai ėjo į banką ir be sutuoktinio. Faksimile jokių sutarčių nėra pasirašinėjusi, faksimilės net neturėjo rankose.

Šalies argumentai

Atsakovas E. L. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nei su juo, nei su jo sutuoktine niekas iš ieškovės pusės nėra bendravę. Nurodė, kad apie vekselį 40 000,00 Eur sumai jis žinojo, jis buvo pasirašytas atsakovės, buvo pasirašytas ranka tas vekselis, pasirašė ji ne kaip direktorė, o asmeniškai. Pagal šį vekselį yra atsiskaityta trečiajam asmeniui. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę, kad bus refinansuojama kažkokia dalis pinigų. Bet su juo joks klausimas derintas nebuvo. Dėl skolos dydžio, tai 14 765,57 Eur suma iš įmonės galėjo likti. Nei viena sutartis faksimile nebuvo pasirašyta, ji buvo naudojama buhalterei priimti į darbą, atleisti iš darbo, vidaus dokumentams, kad nereiktų kviesti direktorės, nes jie gyveno kitame miesto gale, ir tai atimdavo daug laiko, o jokie vekseliai ir svarbūs dokumentai nebuvo pasirašinėjami faksimile. E. L. 2021-07-15 teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad nei sutarčių nei vekselių sąlygų niekas nederino nei su juo, nei su K. L., jau kai liko nemokūs, tada sužinojo, kad tie vekseliai egzistuoja. Tai vienintelis kartas toks tebuvo, toks susitarimas sudaromas. Priėjimą prie elektroninio pašto turėjo ir jis. Žinojo, kad UAB „E.“ turi įsiskolinimų UAB „S. P. G.“, 40 000,00 Eur sumai, buvo su UAB „S. P. G.“ pasirašyti vekseliai tai sumai, pati K. pasirašė su savo prašu. Sprendimus dėl įmonės valdymo priimdavo visada jis, K. L. buvo kaip statytinė, bet visus klausimus jis spręsdavo. Parašus dėdavo K. L.. Kalbėdavo su sutuoktine dėl skolų. K. L. žinojo ir dalyvavo pasirašant 40 000,00 Eur vekselį, ten lyg buvo asmeninis laidavimas. Nurodė, kad buhalterė buvo užsiminus, kad reikalavimas perleistas. Nesusirašinėjo elektroniniu paštu, galėjo buhalterė susirašinėti. Nurodo, kad jis nei su vienu atstovu iš UAB „Inkaso aljansas“ nieko nederino, nei jis, nei K. L.. Nurodė, kad viską buvo pasirašę su UAB „S. P. G.“, kurie turėjo 40 000,00 Eur garantiją. Apie įsiskolinimą sužinojo iš UAB „Inkaso aljansas“, kai paskambino jam vadovas. Nurodo, kad buhalterė pasirašė tuos vekselius, su faksimile, galėjo tai padaryti savanaudiškais tikslais. Ankščiau nėra buvę jokių susitarimų su UAB „Inkaso aljansas“. Buhalterė pati nusistatė faksimilės naudojimo tvarką. Jis pats padarė faksimilę, K. L. sutiko dėl faksimilės padarymo. 2019 m. kovo mėnesį, įmonė buvo moki lyg. Jis iniciavo bankroto bylą, kartu pasitarė su K. L. ir jis nusprendė kad reikia inicijuoti bankrotą, dėl jo iškėlimo pats kreipėsi. Nurodo, kad tik su UAB „S. P. G.“ buvo pasirašytas vekselis, kitų nėra matęs. Skola 40 000,00 Eur sumai kiek įmanoma buvo išmokėję. Neginčija faksimilės naudojimo. Faksimilė buvo pas buhalterę visada. Nurodo, kad grįžus iš reiso, jam buhalterė pateikdavo duomenis, kam kiek yra skolingi. Tai kad atidavinėjo skolą tikrai buvo tai, bet vekselių neprisimena. Nežinojo apie reikalavimų perleidimus, nedalyvavo tame.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš 2018-11-19 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2018/11/19-1 nustatyta, kad tarp UAB „S. P. G.“ ir UAB „Inkaso aljansas“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria UAB „S. P. G.“ atlygintinai perleido UAB „Inkaso aljansas“ reikalavimą į UAB „E.“ esamą įsiskolinimą bendrai 18 777,75 Eur sumai, pagal 2018-11-19 PVM sąskaitų faktūrų sąrašą, pateiktą sutarties priede Nr. 1 (sutarties 2.1. punktas). Priede Nr. 1 prie sutarties Nr. 2018/11/19-1 nurodytas sąskaitų sąrašas, t. y. sąskaita faktūra LT810150087 (8 921,96 Eur sumai) ir sąskaita faktūra LT1810310097 (9 855,79 Eur sumai).

Iš 2018-11-19 susitarimo dėl įsiskolinimo padengimo nustatyta, kad UAB „Inkaso aljansas“ ir UAB „E.“ sudarė susitarimą, kurio 1 dalyje numatyta, kad UAB „E.“ pripažįsta ir patvirtina 18 777,75 Eur įsiskolinimo pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvimą UAB „Inkaso aljansas“ atžvilgiu. Susitarimo 2 punkte numatyta 18 777,75 Eur įsiskolinimo sumokėjimo tvarka dalimis, o 6 dalyje numatyta, kad prievolės užtikrinimui pasirašomas paprastasis neprotestuotinas vekselis.

Nustatyta , kad 2018-11-20 UAB „E.“ direktorė K. L. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį 15 000,00 Eur sumai, o visos vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas laidavimu, kuriuo K. L. laidavo solidariai iki visiško vekselio davėjo prievolių įvykdymo momento už UAB „E.“.

Iš 2019-03-15 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2019/03/15 nustatyta, kad tarp UAB „S. P. G.“ ir UAB „Inkaso aljansas“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria UAB „S. P. G.“ atlygintinai perleido UAB „Inkaso aljansas“ reikalavimą į UAB „E.“ esamą įsiskolinimą bendrai 6 490,39 Eur sumai, pagal 2019-03-15 PVM sąskaitų faktūrų sąrašą, pateiktą sutarties priede Nr. 1 (sutarties 2.1. punktas). Priede Nr. 1 prie sutarties Nr. 2019/03/15 nurodytas sąskaitų sąrašas, t. y. sąskaita faktūra LT1901150070 (6 490,39 Eur sumai)

Iš 2019-03-15 susitarimo dėl įsiskolinimo padengimo nustatyta, kad UAB „Inkaso aljansas“ ir UAB „E.“ sudarė susitarimą, kurio 1 dalyje numatyta, kad UAB „E.“ pripažįsta ir patvirtina 6 490,39 Eur įsiskolinimo pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvimą UAB „Inkaso aljansas“ atžvilgiu. Susitarimo 2 punkte numatyta 6 490,39 Eur įsiskolinimo sumokėjimo tvarka dalimis, o 6 dalyje numatyta, kad prievolės užtikrinimui pasirašomas paprastasis neprotestuotinas vekselis.

Nustatyta , kad 2019-03-15 UAB „E.“ direktorė K. L. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį 6 490,39 Eur sumai, o visos vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas laidavimu, kuriuo K. L. laidavo solidariai iki visiško vekselio davėjo prievolių įvykdymo momento už UAB „E.“.

Taip pat nustatyta, kad 2019-05-29 Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. atstovė J. L. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2242, išieškoti solidariai iš UAB „E.“ ir K. L. vekselio turėtojos UAB „Inkaso aljansas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta vekselio sumą – 9 000,00 Eur, bei vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2243, išieškoti solidariai iš UAB „E.“ ir K. L. vekselio turėtojos UAB „Inkaso aljansas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta vekselio sumą – 6 490,39 Eur.

Teismo turimais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1367-513/2019 UAB „E.“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios UAB „E.“ bankroto administratore paskirta UAB „Vadybos apskaita“, nutartis įsiteisėjo 2019-11-12. Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-526-513/2020 patvirtintas BUAB „E.“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai: UAB „Inkaso aljansas“ 6 400,23 Eur ir UAB „S. P. G.“ 14 571,23 Eur sumai; 2020-03-02 nutartimi padidintas kreditoriaus UAB „Inkaso aljansas“ kreditinis reikalavimas iki 15 280,08 Eur; 2020-03-09 nutartimi iš BUAB „E.“ kreditorių sąrašo išbraukta kreditorė UAB „S. P. G.“ su 14 571,23 Eur kreditiniu reikalavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-526-513/2020 BUAB „E.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2020-03-31.

Vilniaus apygardos teismo 2020-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-867-565/2020 pripažinta, kad 2018-11-20 paprastasis neprotestuotinas vekselis 15 000,00 Eur sumai ir 2019-03-15 paprastasis neprotestuotinas vekselis 6 490,39 Eur sumai neturi paprastojo vekselio galios ir panaikinti šių dokumentų pagrindu 2019-05-29 išduoti notaro vykdomieji įrašai, notarinio registro Nr. 2242 ir Nr. 2243. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020-05-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-867-565/2020 paliktas nepakeistas.

Iš 2012-03-05 Tarpininkavimo sutarties Nr. 171 nustatyta, kad UAB „S. P. G.“ ir UAB „E.“ sudarė sutartį dėl UAB „E.“ prijungimo su UAB „S. P. G.“ garantijomis prie degalinių sistemos IDS.

Nustatyta , kad 2018-05-10 UAB „E.“ direktorė K. L. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį 40 000,00 Eur sumai, o visos vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas laidavimu, kuriuo K. L. laidavo solidariai iki visiško vekselio davėjo prievolių įvykdymo momento už UAB „E.“. Šio vekselio pagrindu 2019-05-31 Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. atstovė J. L. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2282, išieškoti solidariai iš UAB „E.“ ir K. L. vekselio turėtojos UAB „S. P. G.“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta vekselio sumą – 15 000,00 Eur.

Dėl žalos atlyginimo

Nagrinėjamu atveju yra pareikštas tiesioginis kreditorės ieškinys dėl jai padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio pagrindu. Individualiam kreditorės ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 - 6.249 straipsniuose.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, tačiau ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtais veiksmais pripažįstami įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų. Be to, be atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, turi būti nustatyta ir dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu / neveikimu), nulėmusiais atsakovų civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovų veiksmų (veikimo / neveikimo) rezultatu.

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala.

Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

Ieškovė nurodo, kad byloje egzistuoja abiejų atsakovų visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, pasireiškusios atsakovų nesąžiningų veiksmų atlikimu ieškovės atžvilgiu, nes atsakovė, pasirašant ginčo sandorius, veikė kaip de jure vadovė, o atsakovas, priimdamas sprendimus dėl sandorių sudarymo ir vykdymo, – kaip de fakto vadovas. Nurodo, kad atsakovai pažeidė vekselių pasirašymo tvarką, dėl ko ieškovė liko be prievolės užtikrinimo, kuris buvo viena esminių sąlygų sudarant susitarimus dėl įsiskolinimo grąžinimo. Paskolų grąžinimas buvo užtikrintas vekselių laidavimu, tačiau atsakovei K. L. nuginčijus vekselių galiojimą, dėl vekselių formos trūkumų, atsiradusių būtent dėl nesąžiningai pasirinkto neleistino vekselio pasirašymo būdo (vietoj parašo naudojant faksimilę), ieškovė savo reikalavimo teisių į atsakovę, kaip laiduotoją, pagal ginčo vekselius nebegali realizuoti. Kadangi žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, jiems kyla solidari atsakomybė. Atsakovų teigimu jie neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomos žalos, nes apie sandorių su ieškove sudarymą ir vekselių pasirašymą jiems nebuvo žinoma, o atsakovė K. L. niekada nebuvo išreiškusi valios laiduoti už juridinį asmenį.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė K. L. buvo UAB „E.“, kuri šiuo metu yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, direktorė, o jos sutuoktinis E. L. – minėtos įmonės vienintelis akcininkas. Iš atsakovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad įmonės faktinis vadovas buvo E. L., tačiau dėl to, kad jis dažnai būdavo išvykęs į komandiruotes, nes dėl įmonės vykdomos veiklos ir sunkios padėties jam pačiam tekdavo vairuoti sunkiasvores transporto priemones, įmonės vadove buvo įregistruota K. L.. Liudytoja R. M., buvusi UAB „E.“ buhalterė, teismo posėdžio metu nurodė, kad K. L. įmonei nevadovavo, o visus sprendimus priimdavo akcininkas E. L., tačiau nurodė, kad K. L. įmonės veikla buvo žinoma, ji žinojo apie išrašomus vekselius, juos yra pildžiusi ir savo ranka, ji atveždavo laiškus įmonės buhalterei, kuri visada parodydavo kokios yra einamosios skolos. Atsakovė K. L. teismo posėdžio metu duodama parodymus taip pat nurodė, kad būdavo atvejų, kai reikėdavo jai atvažiuoti ir pasirašyti ant sutarčių, važiuoti į bakus, tvarkyti lizingus, faktoringą, tai visus šiuos dalykus ji tvarkydavo su sutuoktiniu, tačiau nurodė, kad šis verslas buvo tik jos sutuoktinio E. L.. Atsakovas E. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kalbėdavosi su K. L. apie įmonės skolas, nors K. L. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad kalbų apie įmonės skolas nebuvo. Tai gi, šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad faktinis įmonės vadovas buvo E. L., o jo sutuoktinė K. L., nors ir būdama įmonės direktorė, įmonei vadovavo tik tiek, kiek būdavo būtina tvarkant ir pasirašant tam tikrus dokumentus, tačiau pagrindinių sprendimų įmonės veikloje ji nepriimdavo. Nors atsakovė K. L. nurodė, kad tai buvo jos sutuoktinio verslas, tačiau iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir liudytojos parodymų matyti, kad tai iš esmės buvo šeimos verslas ir abu sutuoktiniai jame dalyvavo, todėl konstatuotina, kad atsakovė K. L. veikė kaip de jure vadovė, o atsakovas E. L. kaip de facto vadovas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp UAB „S. P. G.“ ir UAB „E.“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „E.“, tarpininkaujant UAB „S. P. G.“, išduotomis kortelėmis galėjo atsiskaityti už kurą kitose valstybėse UAB „S. P. G.“ partnerių degalinėse. UAB „S. P. G.“ išrašydavo UAB „E.“ sąskaitas faktūras apmokėjimui už kurą, tačiau UAB „E.“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, UAB „E.“ išrašė UAB „S. P. G.“ naudai 2018-05-10 paprastą neprotestuotiną vekselį 40 000,00 Eur sumai, šią prievolę asmeniškai laidavo UAB „E.“ direktorė - atsakovė K. L., ir nustatyta, kad už UAB „E.“ šią prievolę įvykdė N. L.. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovai teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus.

Taip pat nustatyta, kad atsakovė K. L. būdama UAB „E.“ vadove, UAB „E.“ vardu su ieškove sudarė 2018-11-19 ir 2019-03-15 susitarimus dėl 18 777,75 Eur ir 6 490,39 Eur įsiskolinimų padengimo. Byloje nėra ginčo, kad UAB „E.“ buvo skolinga UAB „S. P. G.“ už kurą PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu ir kad ieškovė perėmė reikalavimą iš UAB „S. P. G.“ į UAB „E.“ įsiskolinimą. 2018-11-19 ir 2019-03-15 susitarimų 2 punktuose numatyta įsiskolinimų sumokėjimo tvarka dalimis, o 6 punktuose numatyta, kad prievolės užtikrinimui pasirašomi paprastieji neprotestuotini vekseliai. Nustatyta, kad vykdant šių susitarimų 6 punktuose įtvirtintą sąlygą, piniginių prievolių užtikrinimui buvo pasirašyti 2018-11-20 ir 2019-03-15 paprastieji neprotestuoti vekseliai, kurie buvo užtikrinti K. L. laidavimu ir kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinti neturintys vekselio galios, kadangi buvo pasirašyti ne originaliu parašu, o atsakovės parašo faksimile, t. y. neatitinka formalių vekseliui keliamų reikalavimų.

Atsakovas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su UAB „S. P. G.“ buvo pasirašytas vienas vekselis 40 000,00 Eur sumai, o aplinkybės dėl susitarimų su ieškove sudarymą ir vekselių ieškovei išdavimą jam nėra žinomos, galimai buhalterė savanaudiškais tikslais pasirašė vekselius su faksimile, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Į bylą rašytinių įrodymų dėl galimai neteisėtos buvusios įmonės buhalterės R. M. veiklos nėra pateikta. Aplinkybes, kad UAB „E.“ veikloje vekselių išdavimo praktika pasirašant juos faksimile bei užtikrinant juos laidavimu buvo įprasta, patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek UAB „S. P. G.“ atsiliepime nurodytos aplinkybės, tiek liudytojos R. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytoja R. M. nurodė, kad tokių vekselių buvo išsirašyta nemažai, juose taip pat būdavo parašyta, kad laiduoja asmeniškai direktorė. Taip pat nurodė, kad E. L. susitardavo su UAB „Inkaso aljansas“ dėl skolų perėmimo, nurodė, kad toks sandoris buvo ne vienas, panašiai 3-4 metus tai truko, pasirašoma būdavo su faksimile. Nurodė, kad faksimilė buvo naudojama įmonės veikloje, banko sutartyse buvo leidžiama pasirašyti faksimile, lizingo sutartis irgi pasirašinėdavo faksimile, sąskaitose pasirašydavo faksimile, reikėdavo pasirašyti ir ant sutarčių, E. L. eidavo pasirašyti su K. L. parašu. Tai gi, šios aplinkybės patvirtina, kad faksimilės naudojimas įmonės veikloje buvo įprasta veiklos praktika ir nors atsakovas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su UAB „Inkaso aljansas“ nei jis nei jo sutuoktinė klausimų dėl skolos refinansavimo nederino, tačiau teismas tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai, kaip atsakovo gynybinę poziciją, kurią iš esmės paneigia tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojos R. M. paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu liudytoja apklausta buvusi UAB „Inkaso aljansas“ projektų vadovė E. Z. taip pat patvirtino, kad UAB „Edenkara“ kreipėsi į ieškovę dėl refinansavimo, iš pradžių bendraudavo su K. L. ir E. L., suderindavo sąlygas, ir tada bendraudavo elektroniniu paštu, tokių susitarimų buvo ne vienas, pirmi susitarimai buvo vykdomi, dėl to ir buvo bendradarbiaujama, o be laidavimo vekseliai nebūdavo priimami. Pažymėtina ir tai, kad iš 2019-05-29 išduoto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 2242, išieškoti solidariai iš UAB „E.“ ir K. L. vekselio turėtojos UAB „Inkaso aljansas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtas vekselio sumas, t. y. 9 000,00 Eur, kuris teismo sprendimu yra panaikintas, darytina išvada, kad dalis įsiskolinimo pagal 2018-11-19 sudarytą susitarimą ir tuo pagrindu išduotą 2018-11-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (15 000,00 Eur sumai) buvo įvykdyta dar iki vykdomojo įrašo išdavimo momento. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad jiems nebuvo žinomos 2018-11-19 ir 2019-03-15 sudarytų susitarimų, jų pagrindu 2018-11-20 ir 2019-03-15 išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių aplinkybės, kurių mokėtinos sumos buvo užtikrintos atsakovės K. L. laidavimu, atmestini.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl 14 765,57 Eur žalos dydžio nėra. Nors ginčo vekseliai buvo užtikrinti tik K. L. laidavimu, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys yra sutuoktiniai, abu dalyvavę įmonės veikloje ir atsakovams buvo žinomos 2018-11-19 ir 2019-03-15 sudarytų susitarimų, jų pagrindu 2018-11-20 ir 2019-03-15 išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių aplinkybės, ir, nors jie šias aplinkybes neigė, tačiau teismui nekyla abejonių, kad atsakovė K. L. veikdama kaip de jure vadovė, o atsakovas E. L. kaip de facto vadovas bendrais veiksmais padarė žalą ieškovei. Teismo vertinimu, atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė specifiškai, tik ieškovės atžvilgiu ir atitinka bendrą civilinės atsakomybės teisės normose pripažįstamą neteisėtumo kriterijų, nes atsakovams pažeidus vekselių pasirašymo organizavimo tvarką, ieškovė savo reikalavimo teisių į atsakovę, kaip laiduotoją, pagal ginčo vekselius negali realizuoti tik dėl jų formos trūkumų, atsiradusių būtent dėl atsakovų nesąžiningai pasirinkto ir neleistino vekselių pasirašymo būdo, kurį atsakovė pati vėliau ir ginčijo teisme. Tai, kad ieškovė prieš priimdama vekselius, neįsitikino, kad vekseliai pasirašyti ne originaliu atsakovės parašu, o parašo faksimile, nešalina atsakovų pareigos organizuoti vekselių išdavimą ir juos pasirašyti taip, kaip to reikalauja vekselių išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai. Neabejotina, kad atsakovams buvo žinomos aplinkybės, kad jų valdomos įmonės prievolės nebus refinansuojamos be ginčo vekselių laidavimo, nes tokia asmeniniu laidavimu pagrįsta vekselių išdavimo praktika įmonės veikloje buvo taikyta ne kartą. Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad ji neišreiškė savo valios dėl šių vekselių ir laidavimo sudarymo, tačiau tokie argumentai, sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi ieškiniu ieškovė reikalavimus kildina ne iš reikalavimo teisės pagal vekselius, o iš deliktinių teisinių santykių, t. y. pažeistos vekselių pasirašymo organizavimo tvarkos, dėl ko kreditorius liko be prievolės užtikrinimo, kuris buvo viena esminių sąlygų sudarant susitarius dėl įsiskolinimų grąžinimo. Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė esant visas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų K. L. ir E. L. priteisiant 14 765,57 Eur žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kadangi atsakovai savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei, iš atsakovų K. L. ir E. L. ieškovės UAB „Inkaso aljansas“ naudai priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 14 765,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas priteisti ieškovei UAB „Inkaso aljansas“ iš atsakovų K. L. ir E. L. lygiomis dalimis, t. y. po 408,00 Eur, ieškovės patirtas 816,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 332,00 Eur žyminis mokestis ir 484,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad 2021-02-22 teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už šį prašymą ieškovės sumokėtas 38,00 Eur dydžio žyminis mokestis ieškovei iš atsakovų nepriteistinas.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. L. ir E. L. 14 765,57 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 57 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ naudai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso aljansas“ lygiomis dalimis iš atsakovų K. L. ir E. L. ieškovės patirtas 816,00 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė