Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. S.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 14 d. veika) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 14 d. veika) ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio 21 d. veika) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 18 d. veika) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. S. paskirtos bausmės už 2019 m. birželio 14 d. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, subendrintos jas apimant ir E. S. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė su E. S. paskirtomis bausmėmis už 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, subendrinta bausmes visiškai sudedant ir E. S. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – 1 (vieneriais) metais 6 (šešiais) mėnesiais, ir E. S. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, E. S. paskirta 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – penkios paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, E. S. paskirtos bausmės atlikta dalis ir minėtu nuosprendžiu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistojo E. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme ir jos bendrinimu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirta trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat nesutinkama su nuteistojo atžvilgiu taikomu BK 27 straipsniu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pažeidė bausmių bendrinimo taisykles ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendis keistinas.

8. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl kaltinimo keitimo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo teiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, kuriame nurodoma, jog E. S. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 260 straipsnio 1 dalį – su šiuo kaltinimo pakeitimu nuteistasis E. S. buvo supažindintas teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 5 d., metu (5 t., b. l. 15). Pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir 260 straipsnio 1 dalį – konstatuota, kad E. S. neteisėtai disponavo sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB- BINACA (2019 m. birželio 14 d. veika) turėdamas du tikslus – dalį šių medžiagų suvartoti pats, o kitą dalį parduoti ar kitaip platinti, todėl kaltinimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalies buvo papildytas BK 259 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad dėl šio kaltinimo keitimo nuteistajam nebuvo pranešta, todėl tai yra laikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Vis tik, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nustatyta veikų kvalifikacija atitinka nuteistojo parodymus. E. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę ir parodė, kad turėjo psichotropinių medžiagų ir asmeniniam vartojimui, ir pardavimui, taigi, kaltinimo pakeitimas jo gynybai įtakos neturėjo. Be to, bausmės, paskirtos už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, buvo subendrintos apėmimo būdu, laikant, kad veikos buvo padarytos idealia sutaptimi.

Dėl bausmės

9. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

10. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 14 d. veika), paskyrus vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. birželio 14 d. veika) – trejų metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. spalio 21 d. veika) – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. gruodžio 18 d. veika) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018), o bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. S. bausmes ir nustatydamas jų terminus, 11 pastraipoje išvardintų reikalavimų nepažeidė, paskirtos bausmės yra proporcingos nusikaltimų bei nuteistojo pavojingumui ir teisingos. Paskirdamas nuteistajam bausmes, teismas visapusiškai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog E. S. tyčia padarė nusikaltimus, priskiriamus sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, yra teistas (4 t., b. l. 98-107), daugiausia už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, medžiagomis. Be to, pagrįstai buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti apelianto atžvilgiu taikomas BK 27 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jo teisinę padėtį – teisminio proceso metu prokuroras jį minėjo kaip asmenį, kuris daro pakartotinai nusikaltimus ir tokia kaltintojo formuluotė proceso dalyviams leido suprasti, kad apeliantas yra recidyvistas, o ne visuomenei pavojingas asmuo, kaip tai nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Be to, prokuroras neprašė teismo taikyti BK 27 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra laikomas recidyvistu.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. S., be kita ko, nuteistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį septynių mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio taisyklėmis, laikoma, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. spalio 18-19 d., 2019 m. gruodžio 18 d., turėjo neišnykusį teistumą. Be to, nors nuteistasis nurodo, kad prokuroras neprašė teismo taikyti BK 27 straipsnio nuostatas, tačiau pastebėtina, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvo nurodyta kaltinamajame akte, vadinasi nebuvo siurprizinė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir BK 260 straipsnio 1 dalį, pagrįstai nustatė E. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – recidyvą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. S. sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kriminalinių polinkių neatsisakė, jie atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Taigi, anksčiau skirtos bausmės jam jokios įtakos nepadarė. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo dar labiau mažinti E. S. paskirtų bausmių dydžius už atskiras nusikalstamas veikas.

Dėl bausmių bendrinimo

16. Iš apeliacinio skundo turinio matoma, kad nuteistasis E. S. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, kuri buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, ir buvo paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija patikrina tiek skundžiamu nuosprendžiu nustatytą skirtų bausmių bendrinimą, tiek ir paskirtos galutinės bausmės subendrinimą su ankstesniu nuosprendžiu.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. birželio 14 d. veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, už 2019 m. birželio 14 d. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, E. S. skirtos bausmės subendrintinos jas apimant ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė su bausmėmis, skirtomis už 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, subendrinta bausmes visiškai sudedant ir E. S. paskirta subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai už 2019 m. birželio 14 d. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos jas apimant, tačiau ši bausmė su likusiomis bausmėmis, skirtomis už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, padarytus 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d., visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta nepagrįstai.

18. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

19. Pagal formuojamą teismų praktiką, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.).

20. Atsižvelgiant į įstatyme numatytas bausmių bendrinimo taisykles, tai, kad pagal BK 11 straipsnį nesunkūs ir sunkūs nusikaltimai priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota veika (nesunkus nusikaltimas) labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas). Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas už 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, su 2019 m. birželio 14 d. padarytomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Tarpusavyje šios bausmės, net ir skirtos už skirtingo laikotarpio nusikaltimus, vis viena turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu (griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę). Apylinkės teismas, taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai lėmė neteisingos ir per griežtos subendrintos bausmės paskyrimą nuteistajam. Dėl nurodytų priežasčių ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirtai trejų metų laisvės atėmimo bausmei (apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, padarytas 2019 m. birželio 14 d.) apimant švelnesnes: pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (2019 m. spalio 21 d.) ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2019 m. gruodžio 18 d.), ir E. S. skirtina galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, E. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. S. skirtinos trejų metų laisvės atėmimo bausmės terminas sumažintinas vienu trečdaliu – vieneriais metais, paskiriant galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu taip pat konstatuota, jog dėl to, kad nusikalstamos veikos, už kurias E. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarytos prieš priimant ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

23. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė pasirinkti bausmių bendrinimo būdą, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl pasirinkdamas vieną iš minėtų bausmių bendrinimo būdų teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir įvertinęs šių aplinkybių visumą parenka tokį bausmių bendrinimo būdą, kuris labiausiai tinkamas bausmei individualizuoti.

24. BK 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Visiškas bausmių sudėjimas yra griežčiausias bausmių bendrinimo būdas, todėl, nors BK 63 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai ir nėra numatyta, kaip tai nurodyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, teismo sprendimas prie griežčiausios bausmės pridėti ne dalį, o visą švelnesnę bausmę, neabejotinai taip pat turi būti motyvuotas.

25. Šiuo atveju pritaikydamas dvejais nuosprendžiais paskirtų bausmių visiško sudėjimo būdą apylinkės teismas savo sprendimo nemotyvavo – iš bendrai išdėstytų bausmės rūšies ir termino parinkimo argumentų nėra galimybės nustatyti, kodėl bendrinant skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes buvo taikytas visiško bausmių sudėjimo būdas.

26. Apygardos teismas BK 54 straipsnio kontekste dar kartą įvertinęs padarytų nusikaltimų, už kuriuos E. S. nuteistas šiuo nuosprendžiu, kiekį ir pavojingumą, taip pat nuteistojo asmenybę, tai, kad dar iki aptariamų nusikalstamų veikų jis jau buvo įvykdęs analogiškus nusikaltimus, kad skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas recidyvistu, o taip pat ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailėjosi, pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat ir tai, kad E. S. nėra teistas už vėliau nei 2019 m. disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o nuo 2019 m. jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant griežčiausio bausmių bendrinimo būdo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir šiuo nuosprendžiu pakeista subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirta trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bendrinama iš dalies bausmes sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

27. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmes sudedant iš dalies, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamu atveju įvertinus šio nuosprendžio 12 ir 26 pastraipose išdėstytus argumentus, taip pat ir tai, kad E. S. jau 3 kartus yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirtos 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina daugiau nei pusė šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų bausmės – 1 metai 6 mėnesiai, ir E. S. skirtina galutinė 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

28. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. pirminė pažyma Nr. APD-2023-17070, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo E. S. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 56,67 EUR.

29. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

30. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta analogiška bausmė, taigi nuteistojo finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas yra apsunkintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo E. S. išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 56,67 EUR išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo E. S. (E. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, E. S. bausmes, skirtas už 2019 m. birželio 14 d. padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir subendrintas jas apimant, subendrinti su bausmėmis, skirtomis už 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, apėmimo būdu ir E. S. skirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti E. S. bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir nustatyti E. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo E. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.