- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2-605-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00316-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Namus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Namus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“ dėl PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis ir permokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Namus“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis: 2023 m. sausio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TM234 dalį dėl nurodytos paslaugos Nr. 1 „Projekto paruošimas“ 5 350 Eur sumai (4 421,49 Eur + PVM), 2023 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TM233 84 700 Eur sumai ir 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TM235 54 320 Eur sumai, priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tomkara“ 132 486,95 Eur permoką, 10 693,33 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 143 180,28 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą ir iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu atliko nesąžiningus veiksmus, pareigą grąžinti permoką ieškovei pridengdama įskaitymu pagal nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės teigimu, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, atsakovė gali imtis priemonių turimam turtui paslėpti, gali jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį sumažinti, tokiu būdu apsunkindama būsimo teismo sprendimo realų įgyvendinimą. Aplinkybę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, ieškovės teigimu, patvirtina ir atsakovės finansinė situacija – atsakovės atžvilgiu yra pritaikyti šeši turto arešto aktai, be to, atsakovė nuolat vėluoja mokėti socialinio draudimo įmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, bei su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vienareikšmiškai spręsti, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
5. Remdamasis teismų praktika, teismas pažymėjo, kad vien ieškinio sumos dydis ir atsakovės turtinė padėtis neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač įvertinus tai, jog ieškinio sumos nurodymas ieškinyje yra ieškovės prerogatyva, o ieškinio sumos pagrįstumas bus vertinamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
6. Teismas nurodė, kad būtent prašymą pateikusiai ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą kaip sąlygą jos prašomiems ribojimams taikyti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas. Ieškinyje nurodomi atsakovės galbūt neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu, dėl kurių jai nebuvo grąžinta 132 486,95 Eur suma, nepagrindžia atsakovės sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi paminėtos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiais atsakovės veiksmais, siekiant paslėpti atsakovės turimą turtą ar jį apsunkinti. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su permokos įskaitymu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jos nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Nenustatęs atsakovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
8. Teismas pažymėjo, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien tik ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas neteikia jai pranašumo kitos ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą.
9. Kadangi ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė LUAB „Namus“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o ją pagrindžia ieškinyje nurodytos aplinkybės ir su juo pateikti įrodymai (ieškinio priedai Nr. 115-116).
10.2. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas dėl atsakovės blogos finansinės situacijos.
10.3. Iš ieškinio priedo Nr. 115 matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra pritaikyti šeši turto areštai. Atsakovė nesugeba įvykdyti kitų teismų sprendimų (turto arešto aktų registro įrašai Nr. 2-6 įrašyti teismo vykdomųjų dokumentų pagrindu), todėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo grėsmė yra akivaizdi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
10.4. Atsakovė nesąžiningai elgėsi jau iki bylos iškėlimo – ieškovei, esant nemokiai, atsakovė pareigą grąžinti permoką pridengė įskaitymu, išrašydama nepagrįstas PVM sąskaitas-faktūras.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų siekiant išvengti būsimo išieškojimo.
14. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nėra, todėl vertinama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
15. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
16. Teismų praktikoje grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
18. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
19. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti bent tikėtinų duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas ar pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikomas.
20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl netenkino jos prašymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė skundą grindžia iš esmės dviem argumentų grupėmis – būsimo teismo sprendimą įvykdymą gali apsunkinti sunki atsakovės finansinė situacija; atsakovė nesąžiningai elgėsi jau iki bylos iškėlimo, išrašydama nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su minėtais skundo argumentais.
21. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, teikiančių pagrindą nuspręsti, kad atsakovė sąmoningai vengia vykdyti prievoles ir (ar) atlieka veiksmus, siekdama sumažinti bendrovės turtą, taip siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Nepateikus jokių konkrečių duomenų (pav., išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido / perleidžia / ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., vien ta aplinkybė, jog atsakovės finansinė situacija galbūt nėra gera, pati savaime negali būti pagrindas išvadai, kad jos turto apimtis yra sąmoningai tyčia mažinama.
23. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos elgesys ieškovės atžvilgiu (ieškovei, esant nemokiai, atsakovė pareigą grąžinti permoką pridengė įskaitymu, išrašydama nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras) iki bylos iškėlimo, taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo, kadangi, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai (tikslingai) siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks, apeliantės vertinimu, nesąžiningas elgesys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visos aplinkybės, susijusios su permokos ieškovei grąžinimu ir ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, bus vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
24. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra galimas.
26. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.