Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atstovei Indrei Šalvaitienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. D. ir G. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) „Raseinių socialinių paslaugų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Renata Kizienė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 1998 metų, dvidešimt ketverius metus. Skyriaus turimais duomenimis laikinai apribojus tėvų valdžią teigiamų pokyčių atsakovų elgesyje nebuvo. Atsakovai dėl savo kaltės abejingumo, aplaidumo neatlieka tėvų pareigų.

4. Atsakovai V. D. ir G. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai, gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant, kadangi su vyru išvyksta dirbti į užsienį, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

4.1. Atsakovų atstovė advokatė Raimonda Klimienė prašė sprendimą priimti atsižvelgiant į atsakovų nepilnametės dukros interesus. Nurodė, kad su atstovaujamaisiais susisiekti nepavyko. Sprendžiamas svarbus klausimas, tačiau atsakovams atrodo, kad darbas yra svarbiau. Atsakovų santykiai su dukra galutinai nėra nutrūkę, naštą jie perkelia pilnametei dukrai, tačiau bendrauja. Praeitais metais atsakovai domėjosi bylos eiga, šiuo atveju ji pati turėjo ieškoti atsakovų. Vis dėlto, yra kraujo ryšis, bendravimas telefonu, kartais ir gyvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių įrodymų bei proceso šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra V. D., tėvas G. D.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3512-674/2021 nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią V. D. dukros G. D. atžvilgiu ir laikinai apriboti tėvo valdžią G. D. dukros G. D. atžvilgiu, priteisti iš V. D. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. D. po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 20 d. iki jos pilnametystės, priteisti iš G. D. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. D. po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki jos pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5793-674/2021 nuspręsta nustatyti G. D. nuolatinę globą, skirti G. D. nuolatine globėja ir turto administratore D. R., nustatyti G. D. globos ir gyvenamąją vietą paskirtos globėjos gyvenamojoje vietoje.

7. Iš antstolio A. L. 2022 m. birželio 1 d. suteiktos informacijos matyti, kad iš G. D. vykdomas priverstinis išlaikymo skolos išieškojimas. Iš viso išieškota 262,06 Eur išlaikymo, skolos likutis 2022 m. birželio mėn. yra 1 849,94 Eur. Iš antstolio R. K. 2022 m. gegužės 17 d. pažymos matyti, kad iš V. D. taip pat vykdomas priverstinis išlaikymo skolos išieškojimas, išlaikymo įsiskolinimą 2022 m. gegužės 17 d. sudaro 1 165,17 Eur. Raseinių vaikų globos namų 2022 m. gegužės 17 d. rašte nurodyta, kad atsakovai su Raseinių pagalbos šeimai namų globos centro specialistais nebendradarbiauja, nesidomi dukters poreikiais, ugdymu, elgesiu. Globėjos teigimu, tėvai ryšį su dukra dažniausiai palaiko telefonu, nes tėvai dažnai išvyksta dirbti į užsienį. Grįžę tėvai aplanko dukterį, kartais duoda pinigų pirkiniams. Atsakovai turi priklausomybių, kartais bando paskambinti dukrai būdami neblaivūs, tuomet mergaitė pokalbį nutraukia. G. D. supranta tėvų situaciją, tačiau norėtų, kad tėvai nevartotų alkoholio ir ji galėtų grįžti į šeimą. 2022 m. gegužės 9 d. vaiko globos peržiūros akte Nr. 4GPA-228 užfiksuota vaiko nuomonė apie globą, kurioje nurodyta, kad mergaitė jaučiasi gerai, nori gyventi su seserimi, pasiilgsta tėvų, jei jie negertų, norėtų gyventi su jais. Su abiem tėvais bendrauja. Kartais ilgisi tėvų, savo senų namų, bet supranta, kad grįžti negali, nes tėvai, kaip ir ankščiau, kai turi pinigų – geria, kai nebeturi – negeria. Globėja nurodo, kad G. D. bendrauja su tėvais, tėvai domisi dukra, nori su ja bendrauti. Ne visada bendravimas su tėvais teigiamai veikia mergaitę, po pokalbių su tėvais jos elgesys pasikeičia: ji tampa priešiška, nenori klausyti globėjos. Globėjos žiniomis, tėvai elgesio nepakeitė, buvo išvykę dirbti į (duomenys neskelbtini), tik grįžo ir vėl geria. Nemano, kad tėvai pakeis savo elgesį, deklaruoja, kad nori patys auginti dukrą, bet nieko dėl to nedaro. Akte taip pat nurodyta, kad tėvų ryšiai su nepilnamete dukra nėra nutrūkę, palaikomas kontaktas. Šeimoje socialinis darbas nevyksta, kadangi tėvai daugiausia laiko praleido (duomenys neskelbtini). Nesprendžiamos problemos, patys tėvai nesikreipė jokios pagalbos dėl problemų sprendimo būdų, specialistų siūlomos pagalbos ar prisiimtų įsipareigojimų šeima nevykdė motyvuodama tuo, kad patys savarankiškai gali išspręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Tėvai teigia, kad nori auginti dukrą patys, bet jų veiksmai greičiau deklaratyvaus pobūdžio, o jų realios ir ilgalaikės galimybės rūpintis dukra yra nepakankamos. G. D. nuo 2020 m. kovo 23 d. nustatyta laikinoji globa, nuo 2021 m. birželio 9 d. nuolatinė globa. Tėvai savanoriškai jokių teigiamų pokyčių nedaro, nepriima specialistų pagalbos, nevykdė pagalbos plane numatytų priemonių. Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 13 d. rašto matyti, kad atsakovai dukros G. D. sveikata nesidomėjo, su šeimos gydytojais nebendradarbiauja, mergaitė į gydymo įstaigą atvyksta su globėja. 2022 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) rašte užfiksuota, kad visais ugdymo klausimais bendraujama su mergaitės globėja. Atsakovai V. D. ir G. D. nuo 2021 m. rugsėjo mėn. nei karto nėra paskambinę klasės vadovei pasiteirauti apie dukters pasiekimus bei elgesį. Mokyklos socialiniam pedagogui neteko bendrauti su G. D. tėvais. 2022 m. gegužės 30 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad atsakovai nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo jų grįžimo sutuoktiniai nebuvo pastebėti neblaivūs, tačiau vietos kaimo gyventojų teigimu, socialinės darbuotojos gaunama informacija patvirtina, kad atsakovai neveda tinkamo gyvenimo būdo. Atsakovė nuo 2022 m. balandžio mėn. įsidarbino, atsakovas dirba pavienius darbus (duomenys neskelbtini) srityje, jam nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis. Kai buvo nustatyta laikinoji globa dukrai, alkoholio atvejų šeimoje padažnėjo. Iš BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centro“ 2022 m. gegužės 18 d. rašto matyti, kad teikiant socialines paslaugas pastebimas šeimos nenoras keisti savo gyvenimo būdą, jaučiamas priešiškumas. Pagrindinė šeimos problema – alkoholio vartojimas. Paskutinį kartą V. D. galimai neblaivi buvo pastebėta 2022 m. gegužės 12 d. Tėvai nėra pasiruošę užtikrinti dukrai G. D. saugios aplinkos augti ir vystytis bei užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, nepripažįsta turintys alkoholio vartojimo ir kitų problemų, jų nesprendžia.

8. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.) Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

9. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. D.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas G. D., net ir laikinai apribojus tėvo valdžią, savo elgesio nekeičia, vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina dukros priežiūra, ugdymu, sveikata. G. D. materialinio išlaikymo nemoka, yra susidaręs įsiskolinimas, kurio atsakovas nesistengia padengti, pastovaus darbo neieško, nėra duomenų, ar registruojasi Užimtumo tarnyboje. Buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, ar atsakovas užsienyje pagerino savo materialinę padėtį, kadangi grįžęs į Lietuvą dukrai išlaikymo ir toliau nemoka, išlaikymas išskaitomas tik antstolio. Atsakovas nededa pastangų ir nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad galėtų susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovas G. D. tiek ir iki laikino tėvo valdžios apribojimo nustatymo, tiek ir apribojus tėvo valdžią, specialistų pagalbos nepriėmė, su jais nebendradarbiavo. Atsakovas nepripažįsta ir problemos dėl alkoholio vartojimo. Sprendžiant dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, atsakovas žadėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau realių pastangų nedėjo, laikosi nuomonės, kad su šia problema gali susitvarkyti pats. G. D. teismo pranešimas buvo įteiktas jo žmonai V. D., šaukimas dėl atvykimo į teismo posėdį įteiktas atsakovui asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko savo noru, su jam paskirta atstove nesusisiekė, tai rodo atsakovo abejingumą ir nenorą dėti pastangų dukros susigrąžinimui.

10. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. D.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė V. D. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti ir išlaikyti savo dukrą G. D., nesirūpina jos priežiūra, ugdymu, sveikata, išlaikymu, turi susidariusią materialinio išlaikymo skolą. Išlaikymas dukrai išskaitomas tik antstolio. Atsakovė nepripažįsta problemos dėl alkoholio vartojimo, dėl priklausomybės nuo alkoholio vartojimo paskutinį kartą gydėsi 2019 metais, daugiau pas psichologus ir gydytojus nesilanko, atsisako gydytis, laikosi pozicijos, kad alkoholio vartojimo problemą gali išspręsti savarankiškai. Net ir laikinai apribojus motinos valdžią, atsakovė V. D. nedėjo pastangų dėl dukros susigrąžinimo, su specialistais nebendradarbiavo, pagalbos nepriėmė. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė nesistengė pakeisti esamos situacijos, sukurti saugios ir vaiko interesus tenkinančios aplinkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku.

11. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

13. Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovai nevykdo savo pareigos auginti dukrą, ja nesirūpina, nesiekia jos susigrąžinti, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą išvadų nepadarė, nekeitė savo elgesio ir požiūrio apie dukros priežiūrą, nedėjo pastangų susigrąžinti dukros į šeimą, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovai dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nesiekia bendrauti su dukra, rūpintis tiek fiziniais, tiek emociniais vaiko poreikiais, nėra tikimybės, jog atsakovai pakeis savo elgesį. Atsakovai atsiliepimo teismui nepateikė, nors ieškinys jiems buvo įteiktas tinkamai, bylos eiga nesidomėjo, tai rodo jų abejingumą ir nenorą dėti pastangų dukros susigrąžinimui. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių apie vaiko ir atsakovų ryšius, atsakovai, kaip ir saugios bei stabilios aplinkos, užtikrinti negali, todėl ieškovės prašymas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovų G. D. ir V. D. dukros atžvilgiu tenkintinas.

14. Teismas pabrėžia, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią dukros atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Be to, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

15. Teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas ar laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

16. Sprendimas dėl tėvų valdžios ribojimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

17. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio. Atsakovams 2022 m. liepos 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, atstovai paskirti teismo iniciatyva, todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nustatančiu, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 402 straipsniu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas dėl tėvų valdžios ribojimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją ieškovei.