- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-844-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04188-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- S. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei S. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintos 2018 m. sausio 16 d. taikos sutarties 1 punktą, sumažinant iš ieškovo priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B. (toliau – ir nepilnametis vaikas), gim. (duomenys neskelbtini), po 225,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties matyti, kad šalys 1 punktu susitarė dėl 200,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Todėl teismo vertinimu iš ieškovo suformuluoto prašymo nebuvo aišku kokia konkrečia suma ieškovas siekia sumažinti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, t. y. šiuo atveju susiklostė situacija, jog ieškovas formuluoja reikalavimą sumažinti priteistą 200,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, priteisiant iš ieškovo po 225,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų. Todėl atsižvelgęs į tai teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas turi būti tikslinamas.
3. 2023 m. liepos 19 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis patikslina, jog nors Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintos 2018 m. sausio 16 d. taikos sutartimi nepilnamečio vaiko naudai yra nustatytas 200,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas, tačiau šiam išlaikymui privalomai yra taikomas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nustatytas išlaikymo indeksavimas. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto „Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas), remiantis viešai skelbiamais vartotojų kainų indeksais, šiuo metu mokėtina suma pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintą 2018 m. sausio 16 d. taikos sutartį sudaro ne 200,00 Eur per mėn., bet 282,00 Eur per mėn. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė S. V. (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad iš ieškovo turi būti išieškota išlaikymo skola dėl jo mokėto neindeksuoto išlaikymo, ir teismas šį jos prašymą tenkino, priimdamas 2023 m. kovo 21 d. nutartį. Ieškovas teigė, kad atsakovė paskaičiavo, jog skolos suma yra 1 356,00 Eur. Teigė, kad jam neaišku, kaip išieškotoja (atsakovė) jį paskaičiavo, kadangi iš pridėtos išlaikymo indeksavimo apskaičiavimo lentelės matyti, kad tokią skolą (iki 2023 m. sausio 31 d.) sudaro 672,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Teismo motyvai:
4.1. Teismas susipažinęs su ieškovo paaiškinimais dėl ieškinio trūkumų konstatavo, jog ieškovo ieškinio dalykas (reikalavimas) prieštarauja ieškinio pagrindui, kadangi ieškovo reiškiamas reikalavimas esant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl 200,00 Eur išlaikymo dydžio priteisimo, ieškovui formuluojant reikalavimą sumažinti periodinį išlaikymą iki 225,00 Eur yra ydingas. Teismas pažymėjo, jog periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – vadovaujantis CK 3.208 straipsniu. Teismo teigimu, ieškovas nurodė, kad jis nežino kodėl yra susidaręs atitinkamas išlaikymo ar išlaikymo su indeksavimu įsiskolinimas, tačiau teismui priėmus 2023 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-677-838/2018 dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant taikos sutarties šios nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi 2023 m. birželio 3 d. esant nurodytoms aplinkybėms teismas pažymėjo, kad tarp šalių esant ginčui dėl išlaikymo indeksavimo sumų ir esant pradėtam vykdymo procesui visi duomenys apie išlaikymo dydžių sumokėjimą turėtų būti teikiami antstoliui.
4.2. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) priimtas nebuvo, civilinė byla neiškelta, ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nurodytų teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartyje nepašalino, todėl teismas pripažino, kad yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas ieškovui išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas procesinį dokumentą grąžinti, jis turi teisę vėl kreiptis teismą su ieškiniu atitinkančiu teisės aktų reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas D. B. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apelianto teigimu, kadangi šiuo metu pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintą 2018 m. sausio 16 d. taikos sutartį mokamas išlaikymas (po privalomos indeksacijos) yra ne 200,00 Eur per mėn., bet 282,00 Eur per mėn., todėl ieškovo suformuluotas reikalavimas sumažinti periodinį išlaikymą, mokamą nepilnamečio vaiko naudai iki 225,00 Eur nėra ir negali būti ydingas. Teigia, kad jei teismas tenkintų ieškovo reikalavimą ir nustatytų jam mokėtiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 225,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, tokiam teismo sprendimui indeksavimas būtų taikomas tik į ateitį. Teigia, kad jo reikalavimas yra logiškas, kadangi juo prašoma sumažinti šiuo metu mokėtino išlaikymo dydį nuo 282,00 Eur per mėn. iki 225,00 Eur per mėn.
5.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad esant ginčui tarp šalių dėl išlaikymo indeksavimo sumų, šie klausimai sprendžiami kita tvarka, yra nepagrįsti (nesusiję su nagrinėjamu klausimu), kadangi ieškovas nereiškia jokio reikalavimo dėl išlaikymo skolos dydžio nustatymo ar pan. Teigia, kad jo paaiškinimai apie vykdymo procesą buvo susiję tik su tuo, kad ši aplinkybė (vykdomojo rašto išdavimas) patvirtina indeksavimo taikymą, t. y. tai, kad ieškovas šiuo metu turi mokėti ne taikos sutartyje buvusią nustatytą 200,00 Eur sumą, o indeksuotą išlaikymą.
5.3. Apelianto vertinimu, iš skundžiamos teismo nutarties nesuprantama, kas konkrečiai neaišku pirmosios instancijos teismui, ir kaip sprendimas, kuriuo nepilnamečio vaiko po 225,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės būtų nustatytas 225,00 Eur per mėn. išlaikymas, neatitiktų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu, 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų „Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų standartų“. Teigia nesuprantantis kokiu būdu „nebūtų užtikrinama galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimo“ pirmosios instancijos teismas nepaaiškino. Ieškovo vertinimu, jo pareikštas ieškinys pirmosios instancijos teisme yra visiškai aiškus, todėl ieškovas nesupranta, kokiu būdu ir kaip jis turėtų tikslinti šį visiškai aiškų ieškinio reikalavimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys atsakovei dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi apeliantui taikė trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad apelianto ieškinyje formuluojami reikalavimai turi būti aiškūs ir konkretūs, t. y. įpareigojo ieškovą tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, iš kurio būtų aišku, kokio materialaus teisinio rezultato ieškovas siekia. Kadangi pirmosios instancijos teismo vertinimu 2023 m. liepos 17 d. nutartyje minėti trūkumai pašalinti nebuvo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto 2023 m. liepos 18 d. pateiktus paaiškinimus dėl teismo nurodytų ieškinio trūkumų laikė nepaduotus ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto 2023 m. liepos 18 d. paaiškinimus dėl teismo nurodytų ieškinio trūkumų nustatė, kad minėtuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta 2018 m. sausio 16 d. taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo nepilnamečio vaiko kasmėnesiniam išlaikymui skirti po 200,00 Eur. Minėtame procesiniame dokumente taip pat nurodoma, kad šiam išlaikymui, t. y. išlaikymui, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi privalomai yra taikomas CK 3.208 straipsnyje nustatytas išlaikymo indeksavimas. Todėl ieškovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto „Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu“, remiantis viešai skelbiamais vartotojų kainų indeksais minėtame procesiniame dokumente aiškiai nurodo, kad šiuo metu mokėtina suma pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintą 2018 m. sausio 16 d. taikos sutartį yra ne 200,00 Eur per mėn., bet 282,00 Eur per mėn. ir nurodo, kad tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo yra prašoma 282,00 Eur sumą po privalomos indeksacijos sumažinti iki 225,00 Eur per mėnesį.
15. Įvertinus ieškovo ieškinį atsakovei dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintos 2018 m. sausio 16 d. taikos sutarties 1 punktą, sumažinant iš atsakovo priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 225,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Taigi iš to seka, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintos 2018 m. sausio 16 d. taikos sutarties 1 punkte nurodytą 200,00 Eur sumą sumažinti iki 225,00 Eur. Esant nurodytai situacijai pritartina pirmosios instancijos teismui, kad toks ieškovo reiškiamas reikalavimas yra ydingas. Ieškovas 2023 m. liepos 18 d. paaiškinimuose dėl teismo nurodytų ieškinio trūkumų šalindamas trūkumus ieškinio dalyko (reikalavimų) nepatikslino. Iš anksčiau minėtų paaiškinimų nėra aišku kokio materialinio teisinio rezultato jis siekia, t. y. ar jis siekia, kad būtų sumažinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintos 2018 m. sausio 16 d. taikos sutarties 1 punkte nurodyta 200,00 Eur suma iki 225,00 Eur, kas turint omenyje sumos pokytį į didesnę yra ydinga pagal reiškiamą reikalavimą, ar siekia, kad būtų sumažinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintos 2018 m. sausio 16 d. taikos sutarties 1 punkte nurodyta suma po indeksacijos iki 225,00 Eur, kadangi minėtame procesiniame dokumente nurodoma tik tai, kas pirmosios instancijos teismo buvo prašoma pirminiu ieškiniu. Todėl akivaizdu, kad apeliantas po nutarties, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, 2023 m. liepos 18 d. paaiškinimuose dėl teismo nurodytų ieškinio trūkumų jam nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino.
16. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagal tokio turinio procesinius dokumentus (pradinį ieškinį ir 2023 m. liepos 18 d. paaiškinimai dėl teismo nurodytų ieškinio trūkumų), šiuo atveju civilinė byla negali būti pradėta, antraip nebūtų galima organizuoti ir užtikrinti tinkamo bylos proceso, pasiekti veiksmingos galbūt pažeistų teisių ar interesų gynimo apsaugos.
17. Atkreiptinas dėmesys į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nes pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Todėl teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas ir (ar) dalykas nėra tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai).
18. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškinys netinkamai parengtas ir nepašalinus tokio ieškinio trūkumų, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes toks ieškinys būtų neaiškus ne tik proceso šalims, tačiau ir bylą nagrinėjančiam teismui nebūtų aišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą ir pagrįstai ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų laikė jį nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.