Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. L. dėl baudos ir pirkimo kainos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Teismas pažymi, jog preliminariosios sutarties nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios pardavėjui tvarkyti turto būtinus dokumentus ar kt. neribotą laiką, nes tuo neproporcingai būtų pažeisti pirkėjo interesai ir protingumo principas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės susiklostė taip, kad preliminariosios sutarties terminas iš esmės sutapo su įstatyme numatytu preliminariosios sutarties terminu, pagal kurį jeigu preliminariojoje sutartyje šalys nenurodo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, laikoma, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, iš pirkėjos pusės nebuvo jokio reikalavimo, pasirašant preliminarios sutarties priedą, pagrindinę sutartį sudaryti iki konkretaus, apibrėžto termino. Kaip paaiškino ieškovė ir jos (duomenys neskelbtini) A. M. teismo posėdžio metu, jie laukė galimybės sudaryti notarinį sandorį ir, kaip susitarė su pardavėju J., tvarkėsi name, kaip jau savame, laukdami tik nuosavybės teisės įsiforminimo, sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį.

16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2020).

17. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).

18. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti reikalingą pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

19. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad aptartos sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas).

20. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas).

21. Vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, tarpusavio įsipareigojimą 2022-01-26 papildomu susitarimu pratęsti preliminarų susitarimą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą neapibrėžtoje ateityje, esant galimybei pardavėjui J. K. parduoti turtą, susitvarkius paveldėjimą po sunkiai sergančios sutuoktinės mirties, teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovės reikalavimo priteisti netesybas ieškovės naudai pagrįstumą, būtina nustatyti kaltąją šalį dėl preliminarios sutarties pažeidimo.

22. Kaip išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, išklausius ieškovės ir liudytojų A. M., J. S., R. S. paaiškinimų, preliminarus susitarimas įsigyti sodo namelį su žemės sklypu, pardavėjo sutuoktinei mirus ir susitvarkius paveldėjimo klausimą, pasibaigė ieškovės iniciatyva 2022 m. gruodžio pabaigoje po susitikimo su pardavėjo įgaliotine J. S. ir, anot ieškovės, pasiūlius jai nuomotis norimą įsigyti sodo namelį. Kaip paaiškino įgaliotinė J. S. ir jos (duomenys neskelbtini) R. S., dalyvavusi susitikime su ieškove bei jos (duomenys neskelbtini), buvo siūlyta būsimai pirkėjai apsvarstyti galimą išperkamosios nuomos sandorio sudarymą, kadangi buvo abejojama 2022-01-26 pasirašyto susitarimo teisėtumu. Šios faktinės aplinkybės paaiškėjo tik teismo posėdžio metu, išklausius tiek ieškovės, tiek ir liudytojų paaiškinimų. Jokio įgaliotinės rašytinio siūlymo, jokio tarpusavio rašytinio susitarimo pateikta į bylą nebuvo. Rašytinės formos pasiūlymo, konkrečios sutarties teksto teikta nebuvo ir ieškovei, atvykus pardavėjo įgaliotinei į susitikimą su ieškove, kas leidžia spręsti buvus tik žodiniam dialogui, šalių pasvarstymams.

23. Teismas, vertindamas šalių ir liudytojų žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad labiau tikėtina, nei netikėtina (nesant rašytinių dokumentų), kad šalys, neturėdamos teisinio išsilavinimo, viena kitos nesuprato arba netinkamai interpretavo teiktus siūlymus, pasvarstymus žodžiu ir iki galo neišsiaiškino pardavėjo įgaliotos atstovės siūlymų esmės. Kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, pati sąvoka „nuoma“ ir kalba apie ją būsimus pirkėjus supykdė, nes ne nuomos tikslas, o įsigijimas asmeninėn nuosavybėn buvo pasirašant tiek 2021-12-22 preliminarią sutartį, tiek ir jos 2022-01-26 priedą. Teismas, įvertinęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad galimas šalių nesusikalbėjimas ir sąlygojo abipusį preliminaraus susitarimo užbaigimą, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Pats faktas, kad mirus pardavėjo sutuoktinei (duomenys neskelbtini), buvo dar siūloma ieškovei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį taip pat neleidžia teigti, buvus vienašališkai atsakovo kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti buvus abipusę šalių kaltę dėl preliminaraus susitarimo pažeidimo, nesulaukus pardavėjo turto paveldėjimo santykių užbaigimo. Buvus nežinomybei dėl turto paveldėjimo tvarkymosi termino ir būsimai pirkėjai neatlygintinai naudojantis turtu beveik metus laiko, natūralu, kad pardavėjo įgaliotinė galėjo siūlyti pirkėjai pasidomėti išperkamosios nuomos sutarties sudarymo galimybėmis ir tokiu būdu užsitikrinti savo kaip būsimos savininkės turtinių interesų apsaugą, juolab, kad įgaliotinė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad priedas prie preliminarios sutarties kėlė teisėtumo klausimą – naudotis turtu neatlygintinai neapibrėžtą terminą. Pirkėjos aiškus sutikimas laukti galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį neapibrėžtą terminą, neįvykus notariniam sandoriui dėl sutuoktinės valios nebuvimo bei atsakovo aiškus noras parduoti turtą neleidžia teismui konstatuoti vienos kurios nors šalies kaltę dėl neįvykusio pirkimo-pardavimo sandorio. Tad šioje susiklosčiusioje situacijoje spręsti dėl 2 000,00 Eur baudos pirkėjo naudai priteisimo, teismo vertinimu, būtų neteisinga ir nesąžininga (CK 1.5 straipsnis), juolab, kad pirkėja tik žodiniais savo paaiškinimais teigė apie turėtas 500,00 Eur išlaidas turto remontui, nepateikus tam jokių rašytinių įrodymų.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

24. Atsakovas ginasi nuo reikalavimo priteisti netesybas ir ieškinio senaties instituto nuostatomis.

25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

26. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė ieškinio senaties pradžią sieja su objektyviais kriterijais ir yra išimtis iš bendrosios taisyklės.

27. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reikalavimą dėl baudos (netesybų) kildina iš preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, ieškinio senaties terminas turi būti nustatomas remiantis objektyviais kriterijais ir CK 1.127 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

28. Teismui konstatavus, kad šalių pasirašytas 2022-01-26 priedas prie preliminarios sutarties pratęsė preliminarios sutarties terminą ir preliminarioji sutartis nutraukta tik 2023-01-14, atsakovui grąžinus avansą ieškovei, 6 mėnesių ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalis) nėra ieškovės praleista, ieškinį dėl baudos ir kainos priteisimo pateikus 2023-06-07 teismui.

Dėl 50,00 Eur kainos grąžinimo

30. Teismo posėdžio metu liudytoja J. S., įgaliota atsakovo atstovė, paaiškino, kad galimai atsakovas negrąžino 50,00 Eur pirkėjai dėl sumokėtų 87,00 Eur mokesčių notarui ir 5,00 Eur bankinių išlaidų, tačiau šios aplinkybės patikslinti negalėjo, apart atsakovo banko sąskaitos išrašų duomenimis remiantis, darė tokią prielaidą, kad nuo atsakovo banko sąskaitos yra nuskaičiuota – 87,00 Eur notarinių išlaidų ir 5,00 Eur bankinių mokesčių. Šie duomenys buvo parodyti šalims teismo posėdžio metu, prisijungus prie atsakovo banko sąskaitos.

31. Atsakovo atstovas advokatas baigiamojoje kalboje sutiko su šio reikalavimo pagrįstumu ir pripažino, kad neįvykus notariniam sandoriui dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, turto kainos dalis – 50,00 Eur turi būti grąžinta ieškovei.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pažymėtina, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tokio pobūdžio sutartyse avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, todėl avansas nebūdingas preliminariajai sutarčiai; tačiau avansas gali atlikti ir įrodomąją funkciją tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje (nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000).

33. Iš šalių 2021-12-22 pasirašytos preliminariosios sutarties matyti, kad šalys sulygo būtent dėl avanso, kuris pagal paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus atlieka mokėjimo funkciją. Preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26).

34. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), yra pagrindas teigti, kad šalims nepavykus įgyvendinti 2021-12-22 preliminariosios sutarties ir ieškovei neįgijus nuosavybės teisių į ginčo turtą, atsakovui sumokėta 50,00 Eur kainos dalis turi būti grąžinta ieškovei kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnis).

35. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo pripažintinas pagrįstu (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37. Byloje patenkinta 2 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta 98 proc. reikalavimų.

38. Ieškovė patyrė 1 047,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 47,00 Eur žyminis mokestis ir 1 000,00 Eur advokato išlaidų (DOK – 118911).

39. Atsakovas patyrė 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovo advokato teisines paslaugas (DOK – 167814).

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

41. Įvertinus susiklosčiusią situaciją byloje, kad buvo teikta ikiteisminė 2023-01-26 pretenzija atsakovui tiek dėl netesybų, tiek ir dėl teismo posėdžio pripažinto avanso (50,00 Eur) dalies grąžinimo, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio pateikimas teismui buvo sąlygotas atsakovo (pardavėjo) ir jo įgaliotinės veikimo, nesutinkant grąžinti tiek avanso dalį, tiek ir sumokėti sutartines netesybas.

42. Pažymėtina, kad nors vienas ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo teismo pripažintas nepagrįstu, tačiau pats ieškinio pareiškimas teismui buvo sąlygotas ne tik netesybų reikalavimo, bet ir negrąžinto avanso dalies grąžinimo pirkėjai. Šioje situacijoje, kai atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino prievolę grąžinti sumokėto avanso dalį (50 Eur), o bauda, teismo vertinimu, reikalauta iš pardavėjo nepagrįstai, pripažinus abipusę sutarties šalių kaltę, teismas sprendžia, kad abiejų šalių procesinis elgesys sąlygojo papildomas patirtas bylinėjimosi teisme išlaidas. Nors ginčas procentine išraiška išnagrinėtas ieškovės nenaudai, tačiau šalių veikimas ikiteisminėje stadijoje leidžia spręsti, kad teisinga, sąžininga ir protinga patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai šaliai, jų nepaskirstant, remiantis išimtinai ieškinio patenkinimo proporcija. Teismo vertinimu, vien avanso dalies geranoriškas negrąžinimas, suponavo ieškovės teisę ginti savo interesus teismine tvarka ir tokiu būdu patirti bylinėjimosi išlaidas, kreipiantis į teismą.

43. Remiantis išdėstytu, teismas neskirsto patirtų bylinėjimosi išlaidų šalims, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proporcija, paliekant patirtas bylinėjimosi išlaidas kiekvienai šaliai.

44. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) sumokėtos turto kainos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (50,00 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.