Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šios bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeistos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. B. ir V. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su V. S. ir A. B., 2021 m. sausio 25 d. apie 15.10 val. atėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę, (duomenys neskelbtini), paėmė prie sienos sudėtas dvi pakuotes alaus ir išbėgo iš parduotuvės, o pardavėjai R. S. pradėjus šaukti, kad reikia susimokėti, jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir atimta galimybė priešintis – V. S. nuo prekystalio paimtu kasos aparatu prispaudė R. S. prie sienos ir laikė ją prispaudęs, o A. B., užsimojęs ranka, liepė jai nerėkti, jei ši nori gyventi, grasindamas ją papjauti. V. S. išbėgus iš parduotuvės su kasos aparatu, A. B. pastūmė R. S., dėl ko ši nugriuvo ant grindų, ir tokiu būdu bendrais veiksmais iš parduotuvės pagrobė dvi alaus pakuotes, kuriose iš viso buvo 12 vnt. plastikinių 1 litro talpos alaus butelių ,,Ledo“, bendros 15,60 Eur vertės, kasos aparatą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 188,40 Eur, tuo padarydami UAB (duomenys neskelbtini) Eur turtinę žalą;

1.2. 2021 m. vasario 22 d. apie 19.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, mesdamas stiklinę į plyteles, ją sudaužė, tuomet vieną kartą rankos kumščiu sudavė O. A. į kairį skruostą ir, suėmęs už kaklo, įstūmė į vonią, kurioje buvo stiklo šukių, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei O. A. padarė poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimus dešinio žasto srityje, dešinio peties srityje, kairio dilbio srityje, kairėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, skirdamas D. R. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai baigti, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos turtinės žalos dydį (204 Eur), jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas, konstatavęs, kad D. R. padaryti du nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, skiriasi pagal pavojingumą, už šiuos nusikaltimus paskirtų bausmių bendrinimui taikė bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Alius Juodviršis (toliau – prokuroras) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamo BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo bendrinant D. R. paskirtas bausmes.

3.1. Skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo pripažintas kaltu D. R., nesudaro nei idealios sutapties, nei labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, nei už vieną nusikalstamą veiką nepaskirta 20 metų laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Todėl BK 63 straipsnio 5 dalies taikymas, apimant bausmes, yra nepagrįstas. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, o BK 180 straipsnio 1 dalyje – apysunkis. Bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 5 dalies tvarka, nusikaltimo kategorizavimas remiasi BK 10 ir 11 straipsniais, o šiuose straipsniuose nusikaltimo kategorijas nusako nusikaltimo pavojingumo laipsnis, bet ne rūšinė prigimtis pagal dalyką. Teismas turėjo svarstyti tik nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bet ne tai, kad panašaus pavojingumo nusikaltimai skiriasi savo rūšine prigimtimi pagal BK specialiosios dalies skyrius. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme.

3.2. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas bausmių apėmimo būdą, padarė įstatymo taikymo klaidą. BK 63 straipsnio 5 dalis buvo pritaikyta netinkamai ir tai sudaro pagrindą Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinant dalinio sudėjimo būdu ir paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ją BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeičiant į 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, D. R. paskirti subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL dydžio baudą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dėl neteisingo BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo skundžia prokuroras, prašydamas nuteistajam paskirtas bausmes bendrinti jas iš dalies sudedant, kadangi bausmių bendrinimui apėmimo būdu nėra pagrindo.

6. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, padarymo. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismas D. R. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu konstatavęs, kad padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, prokuroro skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas D. R. paskirtų bausmių bendrinimui nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytą apėmimo būdą.

7. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės paprastai bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2011 ir kt.). Pagal BK 11 straipsnio nuostatas, nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taigi, D. R. padaryti nusikaltimai pagal pavojingumą labai nesiskiria, pagal BK 11 straipsnį yra priskiriami gretimoms kategorijoms ir yra tos pačios rūšies pagal BK 10 straipsnį, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos sudėjimo būdu, kurį skunde ir prašo taikyti prokuroras.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl veikų pavojingumo BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto kontekste, yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti ne tik į formalųjį kriterijų, kaip priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, tačiau ir įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2013 ir kt.). Remiantis šia kasacine praktika, net ir gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį priskirtos nusikalstamos veikos gali būti vertinamos kaip labai skirtingos jų pavojingumo aspektu, tačiau toks vertinimas turi būti pagrįstas aplinkybių, susijusių padarytomis nusikalstamomis veikomis, vertinimu ir motyvuotas.

9. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad D. R. padaryti nusikaltimai skiriasi pagal pavojingumą, tačiau šios išvados niekaip nemotyvavo, nenurodė, kokios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos, nors ir priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pagal pavojingumą labai skiriasi. Aplinkybių, sudarančių pagrindą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus vertinti kaip labai skirtingus pagal pavojingumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nors D. R. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeistos skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – nuosavybė ir žmogaus sveikata, nusikalstamos veikos įtvirtintos skirtinguose BK skyriuose, vertinti jas kaip labai skirtingas pagal savo pavojingumą nėra pagrindo. D. R. iš parduotuvės pagrobė turtą, kurio bendra vertė 204 Eur, plėšimo metu buvo panaudotas fizinis smurtas – kartu su D. R. veikę asmenys laikė prispaudę pardavėją, grasino, ją pastūmė, dėl to ši griuvo ant grindų. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nuteistojo veiksmai, kai jis kumščiu sudavė į skruostą nukentėjusiajai (sugyventinei) suėmė už kaklo, įstūmė į vonią, kurioje buvo stiklo, dėl sužalojimų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi, abi nusikalstamos veikos smurtinės, tyčinės, kaip minėta – pagal BK 10 straipsnį yra tos pačios rūšies. Įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytos veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas bausmių apėmimo būdą, baudžiamąjį įstatymą taikė neteisingai ir tai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Kaip minėta, kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nuskalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis). D. R. pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių, nesunkaus ir apysunkio, nusikaltimų padarymo, už abi nusikalstamas veikas jam paskirta laisvės atėmimo bausmė: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. D. R. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. bausmės bendrinamos taip, kaip to skunde prašo prokuroras. Prie griežtesnės bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis atitinka minimalų šios rūšies bausmės dydį, nurodytą BK 50 straipsnio 2 dalyje (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kadangi D. R. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeistos bausmės, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė pagal BK 64 straipsnio nuostatas bendrinama su nuteistojo neatlikta 90 parų arešto bausme ir 50 MGL dydžio bauda, pridedant neatliktos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausmė į laisvės atėmimo bausmę keičiama pagal BK 65 straipsnio taisykles, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Nuteistajam paskirta 50 MGL bauda, bendrinant bausmes, nekeičiama ir skiriama kartu su subendrinta bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

11. Prokuroras skunde prašo D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę bendrinti su bausme, skirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu. Tačiau kaip nurodyta šio nuosprendžio 10 punkte, minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) baudą, ši nutartis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėjusi (iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 7 d.), todėl būtent su šia nutartimi ir bendrinama D. R. nauju nuosprendžiu paskirta bausmė.

12. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam D. R., kurias sudaro 152 Eur (5 t., b. l. 142). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

13. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, nuteistasis D. R. nuosprendžio neskundė. Nors prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba (2 t., b. l. 63, 64), duomenų apie jo turimą turtą, iš kitų šaltinių gaunamas pajamas byloje nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeistos bausmės dalis ir skirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo ir 50 MGL (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šiuo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeistos 90 parų arešto ir 50 MGL (2 500 Eur) baudos bausmės dalį – 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo ir 50 MGL (2 500 Eur) baudą ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. R. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 152 Eur, neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.