Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui N. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių, susidariusių nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 215,23 kv. m. ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pagal bylos duomenis, už atsakovo valdomą nekilnojamąjį turto objektą jam buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Neapmokėta rinkliavos suma už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 26,14 Eur, taip pat neapmokėta rinkliavos dalis už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 14,53 Eur.

VASA 2019 m. spalio 2 d. informavo atsakovą raštu apie įsiskolinimą, neapmokėtą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą 40,55 Eur sumai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2789-872/2020 pareiškėjos prašymą visiškai patenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-781-629/2021 VAAT 2020 m. spalio 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad atsakovas iš esmės nesutinka su jam apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamąja dalimi. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog N. K. kreipėsi į VAAT su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 4E-3804 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2019 m. liepos 27 d. prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą perskaičiavimo; 3) įpareigoti Administraciją vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą ir perskaičiuoti kintamą įmokos dalį, nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio; 4) pripažinti, kad Administracija pažeidė pareiškėjo teisę laiku ir tinkamai gauti atsakymą į prašymą; 5) ištirti, ar Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atleisti atliekų turėtoją nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, jeigu atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama dėl VASA kaltės, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 13 punktams. VAAT 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu N. K. skundą atmetė, LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1411-662/2021 jo apeliacinį skundą taip pat atmetė. LVAT akcentavo, nors skundžiamas VAAT sprendimas priimtas anksčiau nei LVAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-1411-662/2021, tačiau VAAT 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas nurodytoje byloje jau buvo priimtas, todėl teismas turėjo įvertinti šios administracinės bylos teisinį ryšį su nagrinėjama byla. Taip pat LVAT konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto taikymas nagrinėjamoje byloje buvo vienas iš esminių argumentų, kuriuo buvo grindžiamas atsakovo nesutikimas su pareiškėjos reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Todėl VAAT turėjo pasisakyti dėl esminio atsakovo atsiliepimo į skundą argumento, susijusio su Vilniaus savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto taikymu.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus, kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-838-520/2018). Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).

Rinkliavų nuostatų 36 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal Rinkliavos nuostatų 37 punktą, atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 38 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1) elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2) vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 kv. m); 3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Minėtų Rinkliavos nuostatų 39 punktas reglamentuoja, kad nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo seka, jog kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 36 p.), t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (žr. LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1411-662/2021).

Ginčo byloje nekyla dėl to, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai lemia, kad atsakovas Rinkliavos nuostatų prasme yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas ginčija tai, jog jam apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamoji dalis. Tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje jis nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, jog būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar VASA ir informavęs, jog nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ar nesinaudos. Taip pat matyti, jog atsakovui mokėjimo pranešimai buvo siunčiami būtent adresu: (duomenys neskelbtini), dalis jų apmokėta, todėl, esant visoms šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teisėtai bei pagrįstai buvo apskaičiuota ir vietinės rinkliavos kintama dalis.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja turėjo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 „Dėl Tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu ir jam kas ketvirtį turėjo būti perskaičiuojama kintama įmokų dalis, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra išaiškinusi, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Tad net ir kas ketvirtį neperskaičiavus kintamosios įmokos dalies, priklausomai nuo faktiškai ankstesnių ketvirčių atiduotų komunalinių atliekų svorio, vadovaujantis teismų praktika, pareiškėjas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

Vertinant, ar pareiškėja teisėtai apskaičiavo sumas, kurias prašo priteisti, matyti, jog į bylą pateikė 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10064491, kuriame nurodoma, jog mokėtina rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 52 Eur. VASA 2018 m. gavo iš atsakovo šiuos mokėjimus: 2018 m. liepos 31 d. – 6,46 Eur, 2018 m. spalio 31 d. – 9,70 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 9,70 Eur, o likusi neapmokėta rinkliavos dalis už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 26,14 Eur. Taip pat į bylą pateiktas 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10657355, kuriame nurodoma, jog mokėtina rinkliava už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 78 Eur. VASA 2019 metais gavo iš atsakovo šiuos mokėjimus: 2019 m. balandžio 1 d. – 9,70 Eur, 2019 m. liepos 1 d. – 14,63 Eur, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 19,57 Eur, 2019 m. gruodžio 30 d. – 19,57 Eur, o likusi neapmokėta rinkliavos dalis už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 14,53 Eur. Taigi, bendrai likusi neapmokėta suma – 40,67 Eur (26,14 + 14,53). Taigi, įvertinus pareiškėjos prašomas priteisti sumas už vietinės rinkliavos pastoviąją dalį atskirais laikotarpiais ir ketvirčiais, darytina išvada, kad reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti.

Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021).

Šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu buvo negyvenamas. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad jis šiuo adresu neturėjo jokių mišrių atliekų, taigi, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo namu nebuvo galima naudotis ir komunalinės atliekos nebuvo ar negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidariusį rinkliavos įsiskolinimą 40,67 Eur – pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Šiuo atveju atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ) nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 62 punktas). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, jam buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. VASA atsakovui paskaičiavo 1,86 Eur delspinigių.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjos naudai 40,67 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 1,86 Eur delspinigių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 40,67 Eur (keturiasdešimt eurų ir 67 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei 1,86 Eur (vieną eurą ir 86 ct) delspinigių pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (juridinio asmens kodas: 304195262) naudai, sumokant nurodytas sumas į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT34 4010 0510 0422 7917 Luminor Bank, AB.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.