- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- eTA-781-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00308-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- N. K.
- Pareiškėjas
- "Vilniaus atliekų sistemos administratorius"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui N. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovo N. K. 40,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) bei 1,86 Eur delspinigių.
2. VASA paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą. Atsakovas neįvykdė pareigos laiku apmokėti jam paskaičiuotą rinkliavos už atliekų tvarkymą sumą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, raginimas, tačiau atsakovas susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
3. VASA nurodė, kad, atsakovui neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam kiekvieną ketvirtį už pradelstą dieną buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), kurių suma yra 1,86 Eur.
4. Atsakovas N. K. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jo netenkinti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pažymėjo, kad VASA pateiktuose mokėjimo pranešimuose neaiškiai nurodė atsakovo duomenis. Atsakovas, nesutikdamas su pateiktais mokėjimo pranešimais, 2019 m. balandžio 22 d. kreipėsi į VASA, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto objektui priklausančiam atsakovui nėra teikiama mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga, todėl prašė patikslinti mokėjimo pranešimus, perskaičiuoti kintamąją dalį už laikotarpį, kai paslauga nebuvo teikiama, bei vietinės rinkliavos dydį (kintamąją dalį) skaičiuoti pagal susidarantį faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.
6. Atsakovas akcentavo, kad 2019 m. gegužės 14 d. jam priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo pastatytas atliekų konteineris ir pradėta teikti mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau skundas buvo persiųstas Administracijai. Administracija tik praėjus keturiems mėnesiams atsakė į atsakovo prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų perskaičiavimo, atsisakė tenkinti prašymą remdamasi 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai).
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 1-1450 numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant principą „teršėjas moka“, bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. VASA šios sprendimo dalies nevykdė, perskaičiavimų neatliko. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ši nuostata panaikinta, tačiau 2019 m. ji turėjo būti taikoma atsakovui. Komunalinių atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama pusę metų, todėl mokėjimo pranešimas turi būti perskaičiuotas.
8. Atsakovas pabrėžė, kad tiek VASA, tiek Administracija atsakovui atsakė pažeisdami teisės aktuose nustatytus terminus, todėl VASA neturi teisės reikalauti delspinigių. Atsakovas nurodė, kad patyrė psichologinį spaudimą ir grasinimą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo N. K. 40,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 1,86 Eur delspinigių.
10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos bei delspinigių, susidariusių nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo.
11. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 1996 m. kovo 13 d. priklauso 215,23 kv. m. ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Už atsakovo valdomą nekilnojamąjį turto objektą jam buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Neapmokėta rinkliavos suma už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 26,14 Eur. Likusi neapmokėta rinkliavos dalis už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 14,53 Eur. 2019 m. spalio 2 d. VASA informavo atsakovą „Priminimas dėl rinkliavos sumokėjimo“ Nr. 00183380 apie įsiskolinimą, neapmokėtą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą 40,55 Eur sumai.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog nėra ginčo dėl rinkliavos pastoviosios dalies, ji yra visiškai sumokėta nustatytais terminais, atsakovo teigimu, ginčas kilo dėl rinkliavos kintamosios dalies, kai VASA neatliko privalomų veiksmų ir skaičiuoja tariamą skolą.
13. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Teismas apžvelgė Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1–2 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymas 30¹ straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 7.5 punktą.
14. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Teismas apžvelgė Rinkliavos nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą (20 p., 21 p., 22 p., 23 p., 34 p., 35 p., 3 priedo 4 stulpelis, 3 priedo 5 stulpelis).
15. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
16. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodytu teisiniu reguliavimu ir bylos faktinėmis aplinkybėmis (atsakovui nuosavybės teise priklauso 215,23 kv. m. ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.), teismas padarė išvadą, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.
17. Teismas konstatavo, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui atskiru savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
18. Vadovaudamasis Rinkliavos nuostatų 53, 59 ir 60 punktais, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas sumokėjo už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą, todėl pareiškėjas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius.
19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjo prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 40,67 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 1,86 Eur delspinigių.
III.
20. Atsakovas N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą atmesti. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė nei vieno argumento kodėl gali būti nevykdomas Vilniaus savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl teisės akto nevykdymo, nepateikė jokio teisinio vertinimo, nepaisė jam numatytų įpareigojimų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti šį skundo reikalavimą, neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
21.2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kaip turi būti apskaičiuojama vietinė rinkliava (jos kintamoji dalis) ir kodėl gali būti nevykdomas Vilniaus savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas.
21.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atliekų turėtojas privalo atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Tam ir įvesta kintamoji vietinės rinkliavos dalis, tiesiogiai susijusi su konkrečių paslaugos teikimo kaštų padengimu, kuri remiasi patirtų sąnaudų pagrįstumo principu.
21.4. Susidaro situacija, kai pareiškėjas privalo vykdyti Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą, o VASA ne. Taip teisinėje valstybėje neturi būti, nes taip pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas ir tai ginčo esmė.
21.5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nevertino pareiškėjo išdėstytų argumentų, dėl jų savo sprendime nepasisakė, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Toks teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo nurodytas aplinkybes ir kartu su procesiniais dokumentais pateiktus dokumentus, kuriais grindžiama pareiškėjo pozicija nagrinėjamu klausimu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertinęs Rinkliavos nuostatuose įtvirtintą atsakovo pareigą mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
23.2. Rinkliavos nuostatuose numatyta galimybė neskaičiuoti rinkliavos kintamosios dalies tik tuo atveju, kai atliekų turėtojas deklaruoja nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą ir raštu patvirtina, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruojamą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruojamą laikotarpį nebus gyvenama ar vykdoma ūkinė veikla. Pareiškėjas tokios deklaracijos nepateikė, todėl pagrindų atsakovui neskaičiuoti rinkliavos kintamosios dalies nebuvo. Priešingai, atsakovas neneigia, jog komunalinės atliekos objekte susidarydavo, tačiau, pasak atsakovo, jam nebuvo suteiktas individualaus naudojimo komunalinių atliekų konteineris šioms atliekoms mesti.
23.3. Atsakovui buvo pakankamai aiškiai paaiškintas kintamosios įmokos dydis, pagrįstas galiojančiais teisės aktais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Pareiškėjas, priimdamas sprendimus, visiems vienodai taiko teisės aktų nuostatas ir įvertina konkrečią situaciją, taip užtikrindamas lygiateisiškumo principo laikymąsi.
23.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovui N. K. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei delspinigių priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris nesumokėjo jam apskaičiuotos vietinės rinkliavos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisė iš atsakovo N. K. pareiškėjo VASA naudai 40,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 1,86 Eur delspinigių.
26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą, išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nevertino pareiškėjo išdėstytų argumentų, dėl jų savo sprendime nepasisakė, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą
27. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota sumokėti 52 Eur vietinės rinkliavos, atsakovas sumokėjo 25,86 Eur, todėl liko nesumokėta 26,14 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo apskaičiuota sumokėti 78 Eur vietinės rinkliavos, atsakovas sumokėjo 63,47 Eur, todėl liko nesumokėta 14,53 Eur. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė priteisti 40,67 Eur vietinės rinkliavos ir 1,87 Eur delspinigių.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atsiliepimo į skundą, taip pat iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su jam apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamąja dalimi. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pagal Vilniaus savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą „<...> nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant principą „teršėjas moka“, bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio“, todėl turėjo būti įvertintas faktiškai atiduotų komunalinių atliekų svoris. Atsakovas taip pat ginčijo delspinigių priteisimą ir teigė, kad VASA ir Administracija nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl VASA neturi teisės reikalauti delspinigių.
29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Administracijos 2019 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 4E-3804 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2019 m. liepos 27 d. prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą perskaičiavimo; 3) įpareigoti Administraciją vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą ir perskaičiuoti kintamą įmokos dalį, nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio; 4) pripažinti, kad Administracija pažeidė pareiškėjo teisę laiku ir tinkamai gauti atsakymą į prašymą; 5) ištirti, ar Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atleisti atliekų turėtoją nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, jeigu atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama dėl VASA kaltės, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 13 punktams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo N. K. skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1411-662/2021 pareiškėjo skundą atmetė. Akcentuotina, kad, nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas anksčiau, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-1411-662/2021, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas) nurodytoje byloje jau buvo priimtas, todėl teismas turėjo įvertinti šios administracinės bylos teisinį ryšį su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad šią bylą atsakovas buvo nurodęs 2020 m. vasario 20 d. pateiktame rašte „Prieštaravimas“ ir teigė, kad abiejų bylų dalykai yra tapatūs.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
31. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
34. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) ir 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją (peticijos Nr. 204124/92)). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.
35. Ginčo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto taikymas nagrinėjamoje byloje buvo vienas iš esminių argumentų, kuriuo buvo grindžiamas atsakovo nesutikimas su pareiškėjo reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti esminių bylos šalių (šiuo atveju – atsakovo) argumentų, todėl toks teismo sprendimo argumentavimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, pripažintinas būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, turėjo pasisakyti dėl esminio atsakovo atsiliepimo į skundą argumento, susijusio su Vilniaus savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto taikymu, taip pat turėjo įvertinti šios nutarties 29 punkte nurodytos administracinės bylos teisinį ryšį su nagrinėjama byla, tačiau to nepadarė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
36. Įvertinusi tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, teisėjų kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo N. K. apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.