Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DIZ Group“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „DIZ Group“ 119,26 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už 6 nekilnojamojo turto objektus: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.); 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.); 3) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.); 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.); 5) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.); 6) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. patikslintu prašymu prašė iš atsakovo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą 107,41 Eur už 3 nekilnojamojo turto objektus, esančius: 1) (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.); 2) (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.); 3) (duomenys neskelbtini) (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.). Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas dalį vietinės rinkliavos sumokėjo.Pareiškėjas paaiškino, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje www.klaipeda.lt.Atsakovas UAB „DIZ Group“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, jog objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamas. Atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už šį objektą, tačiau buvo atsakyta, jog praleistas terminas tokiam prašymui teikti. UAB „DIZ Group“ atkreipė dėmesį, kad už kitus turto objektus vietinė rinkliava yra sumokėta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė: 1) 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas informavo pareiškėją, jog turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nenaudojamas nuo 2010 m. lapkričio 2 d., ir kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ pažymų matyti, kad turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vanduo nebuvo vartojamas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iš AB Lesto pažymų matyti, kad tame objekte elektra nebuvo vartojama nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytą aplinkybę, jog nebuvo naudotasi turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtino AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB Lesto pažymos. Teismas sprendė, jog pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl atsakovo atliekų sukūrimo turto objekte (duomenys neskelbtini), jam nebuvo pagrindo vykdyti aptariamą pareigą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos 103,24 Eur priteisimo už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) teismas atmetė.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (1.10)-2R-3842 nurodė, jog nesumokėta 107,41 Eur vietinė rinkliava yra už turto objektus, esančius: (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas sumokėjo vietinę rinkliavą: 2016 m. lapkričio 5 d. – 13 Eur ir 12,92 Eur bei 2016 m. spalio 23 d. – 5,39 Eur, 3,24 Eur, 2,60 Eur, 2,46 Eur ir 2,13 Eur už kitus nekilnojamojo turto objektus, kurie nėra ginčo objektai šioje byloje. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie atsakovo sumokėtą vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui atsakovo mokėjimo kvitų (mokėjimo pavedimų) dėl sumokėtos vietinės rinkliavos, o tik nurodė vietinės rinkliavos mokėjimus 2016 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. spalio 23 d. Atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimą teisme, jog iškėlus teisme šią bylą, atsakovas sumokėjo vietinę rinkliavą už prašyme teismui nurodytus objektus (išskyrus (duomenys neskelbtini), nes atliekos tame objekte nesukurtos), o pareiškėjas pripažino vietinės rinkliavos mokėjimo faktus 2016 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. spalio 23 d., teismas konstatavo, jog atsakovas sumokėjo vietinę rinkliavą už pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytus turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini).

III.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują – priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.), (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.), (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.).Pareiškėjas neginčija, jog atsakovas įrodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011 iki 2012 metų buvo nenaudojamas. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas buvo reiškiamas ir dėl rinkliavos priteisimo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. turto nenaudojo, o teismas neanalizavo rinkliavos priteisimo galimybės už šį laikotarpį.Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas UAB „DIZ Group“ 2016 m. spalio 23 d. ir 2016 m. lapkričio 5 d. atliko mokėjimus, priskirtus tiems nekilnojamojo turto objektams ir tiems laikotarpiams, kuriuos nurodė pats mokėtojas savo pastabose, atlikdamas pavedimus. Jeigu mokėtojas, atlikęs pavedimą, suklydo ir sumokėjo ne už tuos objektus ir ne tą laikotarpį, turi teisę kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su rašytiniu prašymu tikslinti mokėjimus. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pats vienašališkai nusprendė, jog atsakovas sumokėjo už ginčo turto objektus. Galiojančiais teisės aktais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste administravimo funkcija yra pavesta pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“, bet ne teismui. Teismas, priimdamas sprendimą, perskaičiavo vietinę rinkliavą, nors tokios teisės neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ prašymas dėl 107,41 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo iš atsakovo UAB „DIZ Group“ priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Pareiškėjas šioje byloje siekė, kad iš atsakovo būtų priteista 107,41 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, apskaičiuotas pagal nekilnojamojo turto objektus: 1) (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.); 2) (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.); 3) (duomenys neskelbtini) (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.).Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, nustatęs, kad atsakovas įrodė, jog nebuvo naudotasi turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir kad atsakovas sumokėjo vietinę rinkliavą 2016 m. lapkričio 5 d. bei 2016 m. spalio 23 d. už kitus nekilnojamojo turto objektus, kurie nėra ginčo objektai šioje byloje. Teismas konstatavo, kad atsakovas sumokėjo vietinę rinkliavą už pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytus turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas neįrodė, jog nesinaudojo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, jog teismas savo nuožiūra negalėjo spręsti dėl vietinės rinkliavos įmokų perskaičiavimo.Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ginčas kilo dėl atsakovo įsiskolinimo, kuris buvo apskaičiuotas pagal nekilnojamojo turto objektus: 1) 2,33 Eur – (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.); 2) 4 Eur – (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.); 3) 103,24 Eur – (duomenys neskelbtini) (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.) (b. l. 57–58, 68–69, 78–79, 99–100).Atsakovas patikslintame prašyme nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas yra 107,41 Eur, tačiau remiantis bylos duomenimis, t. y. pareiškėjo nurodytais duomenimis apie nekilnojamojo turto objektus, mokėjimo laikotarpius ir atsakovo atliktus apmokėjimus, įsiskolinimas turėtų būti 109,57 Eur. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra detalizavęs apskaičiavimų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, kokius įsiskolinimus pagal konkrečius nekilnojamojo turto objektus pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti pareiškėjui iš atsakovo. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis, kurie patvirtino, kad jis nesinaudojo objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2011–2013 metais, tačiau nepateikė duomenų, kad šiuo objektu nebuvo naudojamasi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., todėl jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pareigą mokėti 15,60 Eur vietinę rinkliavą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. (b. l. 100). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjui turėjo būti priteista rinkliava už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva perskaičiavo vietinę rinkliavą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas sumokėjo 2,33 Eur vietinės rinkliavos dalį už objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 71–72, 89). Dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad sumokėjo už visus ginčo objektus, išskyrus objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo nesinaudojo. Kadangi pareiškėjas, net ir paragintas teismo, nepateikė mokėjimų kvitų dėl sumokėtos vietinės rinkliavos, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovas sumokėjo už pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytą turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių bylos įrodymais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo išvada turėtų būti pripažinta neteisinga. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos dalį už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., keičiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DIZ Group“ 15,60 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Kitus prašymo reikalavimus atmesti.“

Nutartis neskundžiama.