Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2567-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
2S-2567-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00696-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
D. L., J. L., A. M., V. A.
Ieškovas
A. Š.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2567-413/2014Proceso Nr. 2-20-3-00696-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3;122.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs atsakovų D. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-886-548/2014 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. M., V. A., D. L. ir J. L. dėl sutarties pripažinimo pagrindine prikimo-pardavimo sutartimi ir sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti 2012 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės V. A. sudarytą preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,9900 ha), esančio (duomenys neskelbtini)pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi; pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 2-780), patvirtintą (duomenys neskelbtini)2 – ojo notaro biuro notarės V. B., sudarytą tarp D. L., J. L. ir atsakovės V. A., dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) bendras plotas 5,9900 ha), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,9900 ha), esantį (duomenys neskelbtini)ieškovui A. Š.; priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės V. A. atstovė prašė teismo stabdyti civilinę bylą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai pareikšti A. M. ir kuri yra Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštajame skyriuje, kadangi toje byloje yra pateiktas atsakovės V. A. civilinis ieškinys A. M.. Pažymėjo, jog užbaigus ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje paaiškės, kad tikrasis atsakovas šioje byloje turėtų būti A. M., taip pat kitos reikšmingos šiai bylai aplinkybės.

Šalies argumentai

Ieškovo A. Š. atstovė neprieštaravo bylos sustabdymui. Nurodė, jog tikėtina, kad paaiškėjus ikiteisminio tyrimo aplinkybėms, keistųsi ieškinio dalykas šioje byloje arba ieškinio iš viso būtų atsisakyta. Patikslino, jog bylą reikėtų stabdyti ne CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi vyksta tik ikiteisminis tyrimas, byla neperduota nagrinėti teismui, tačiau Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

A. D. L. ir J. L. atstovas prašymus dėl bylos sustabdymo paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau išreiškė nuomonę, jog ikiteisminio tyrimo metu ištirtos aplinkybės būtų neabejotinai svarbios nagrinėjamoje civilinėje byloje. Paminėjo, jog ilgas procesas suvaržytų jo atstovaujamųjų L. teises, kadangi jų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-886-548/2014 sustabdė iki Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00578-14. Teismas konstatavo, jog vykstantis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00578-14, atliekamas Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje ir jame atliekami proceso veiksmai bei atitinkamas procesinis sprendimas užbaigus ikiteisminį tyrimą bus reikšmingi sprendžiant šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, taip pat gali daryti įtaką ieškovo pozicijos pasikeitimui atsakovų atžvilgiu, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, teismas sprendė, jog tikslinga bylą sustabdyti Lietuvos Respublikos CPK 162³ straipsnio, 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai D. L. ir J. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantų nuomone, bylos sustabdymas pažeidžia jų teisėtus interesus. Pažymi, jog atsakovai D. L. ir J. L. yra vieninteliai asmenys, kurių atžvilgiu byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas jiems nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Ilgas bylinėjimosi procesas pažeistų jų turtinius interesus disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla teisme gali trukti keletą metų, vėliau atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimas tikėtinai truktų dar 1,5 – 2 metus. Todėl atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės butų taikomos nepagrįstai ilgą laikotarpį (4,5 – 7 m). Pažymi, jog po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovai savo atstovą informavo, kad žemės sklypo atžvilgiu yra sudarę preliminariąsias sutartis, kurių vykdymui iškilo reali grėsmė. Jeigu atsakovai negalės įvykdyti preliminarios sutarties sąlygų, jie patirs realią turtinę žalą, kurios atlyginimui reikės inicijuoti papildomus teisminius ginčus.

2. Atsakovų vertinimu, ieškinyje išdėstytos aplinkybės gali būti išsiaiškintos civilinėje byloje renkant įrodymus, apklausiant liudytojus, išklausant šalių paaiškinimų ar atliekant kitus CPK numatytus įrodinėjimo veiksmus. Ieškinio pagrįstumui/nepagrįstumui įvertinti nėra būtina laukti baudžiamosios bylos baigties. Be to, įrodinėjimo tikslas ir dalykas baudžiamojoje byloje skiriasi nuo įrodinėjimo tikslo ir dalyko civilinėje byloje. Apeliantų nuomone, civilinės bylos nesustabdymas neužkirstų kelio objektyvam visų aplinkybių ištyrimui, neapribotų visų proceso šalių (įskaitant iš atsakovų) siekio teisingai išnagrinėti civilinę bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. Š. prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą bei palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog sustabdžius bylą yra pažeidžiami atsakovų interesai bei teisės, kadangi jiems priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užsitęs neribotą laiką, bei atsižvelgiant į tai, kad dėl areštuoto nekilnojamojo turto yra sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kurios neįvykdžius, atsakovai patirs nuostolius. Ieškovas pažymi, jog atsakovai nepasinaudojo teise skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tikėtina, kad atsakovų minimą preliminarią sutartį dėl ginčo žemės sklypo perleidimo trečiųjų asmenų nuosavybėn atsakovai sudarė po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl atsakomybė už galimai sudarytų sutarčių nevykdymą tenka atsakovams. Be to, ieškovas abejoja, ar tokia sutartis apskritai buvo sudaryta, kadangi atsakovai nepateikė teismui tokios sutarties kopijos.

2. Nepagrįstas atsirojo skundo argumentas, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės gali būti išaiškintos civilinėje byloje ir ieškinio pagrįstumui/nepagrįstumui įvertinti nėra būtina laukti baudžiamosios bylos baigties. Ieškovas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu neišvengiamai turi būti išaiškintos aplinkybės, ar nusikalstamą sukčiavimo veiką atliko (jei atliko) tik A. M., ar atsakovai D. ir J. L., ar jų vardu pirkimo-pardavimo sutartį pasirašęs atstovas A. L. ir kokių tikslų jie siekė (kartu su A. M., ar atskirai), prašydami V. A. nurodyti sutartyje žemės pirkimo-pardavimo kainą 5 kartus didesnę nei nurodyta sutartyje. Be to, būtent nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų priklauso ir tai, ar ieškovui nereikėtų keisti bylos dalyvių procesinę padėtį, ieškinio pagrindą ir dalyką, o galbūt reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Jei ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, kad V. A. buvo A. M. apgauta, galimai keisis ieškinio dalykas – V. A. procesinė padėtis būtų pakeista, atsakovu liktų A. M., reikalaujant iš jo 60 000 Lt. Todėl, ieškovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad ikiteisminio tyrimo išvados baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00578-14 bus reikšmingos nagrinėjant ir civilinę bylą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, taip pat gali daryti įtaką ieškovo pozicijos pasikeitimui atsakovų atžvilgiu.

3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, sustabdęs bylą, vilkina jos nagrinėjimą bei nepaiso atsakovų teisių ir teisėtų interesų, pažeidžia proceso koncentracijos principą. Ieškovas pažymi, jog teismo nuoroda į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti panaudoti nagrinėjant civilinę bylą rodo, jog koncentracijos principo yra laikomasi. Be to, atsakovų atstovas dėl bylos sustabdymo paliko spręsti teismo nuožiūra, taip pat išreiškė nuomonę, kad vis tik ikiteisminio tyrimo metu ištirtos aplinkybės būtų neabejotinai svarbios nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vadinasi atsakovų atstovas neprieštaravo prašymui, jog byla būtų sustabdyta, todėl bylos sustabdymas nevaržo atsakovų teisių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. A. prašo teismo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsti ir neįrodyti atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovai dėl bylos sustabdymo patirs realią turtinę žalą, kadangi prie atskirojo skundo nėra pridėta preliminarioji sutartis, įrodanti tą aplinkybę, kad atsakovai turi įsipareigojimą parduoti žemės sklypą, dėl kurio kilo ginčas. Jei toks įsipareigojimas tikrai egzistuoja, atsakovei kyla klausimas, kodėl apeliantai neskundė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Be to, jie galėjo prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, tačiau tokio prašymo nereiškė.

2. Atsakovė pažymi, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 24 d. vykusio posėdžio metu atsakovų D. ir J. L. atstovas bylos sustabdymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ištirtos aplinkybės būtų neabejotinai svarbios nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tuo tarpu apeliantai, atskirajame skunde nurodydami, kad ieškinio pagrįstumui/nepagrįstumui įvertinti nėra būtina laukti baudžiamosios bylos baigties, prieštarauja patys sau. Nors įrodinėjimo tikslas ir dalykas baudžiamojoje byloje skiriasi nuo įrodinėjimo tikslo ir dalyko civilinėje byloje, tačiau šiuo atveju jie yra neatsiejamai susiję vienas su kitu. Civilinės bylos Nr. 2-886-548/2014 teisingam išsprendimui turės reikšmės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00578-14 rezultatas, todėl civilinė byla pagrįstai sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, pagrįstai sustabdė civilinę bylą iki Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00578-14.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). CPK 164 straipsnyje nustatyti fakultatyvūs bylos sustabdymo pagrindai, kurių taikymas priklauso teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ši teismo teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu byla stabdoma tuomet, kai nėra privalomųjų bei kitų fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų, tačiau bylą būtina sustabdyti iki tam tikrų teisinių faktų, kurių nenustačius negalima teisingai išspręsti bylos, atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Šie teisiniai faktai gali būti nustatyti ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo civilinė byla paprastai neturėtų būti stabdoma, nes jo metu nustatyti duomenys neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1188/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2084/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2155/2011). Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo gali būti svarbios atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus, jų civilines teisines pasekmes ir įrodomąją reikšmę konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo pagrindu civilinės bylos nagrinėjimą būtų galima sustabdyti tik pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės bei numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis, dėl ko civiliniame procese nebūtų ekonomiška atlikti tuos pačius veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-363/2010). Tai reiškia, kad vien ikiteisminio tyrimo sąsajos su civilinėje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis savaime nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti, t. y. būtina nustatyti ir tą faktą, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu renkamų įrodymų ypatumų ar kitų aplinkybių yra tikslinga palaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, užuot savarankiškai rinkus įrodymus civilinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00578-14. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog vykstantis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00578-14 ir jame atliekami proceso veiksmai bei atitinkamas procesinis sprendimas užbaigus ikiteisminį tyrimą bus reikšmingi sprendžiant nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, taip pat gali daryti įtaką ieškovo pozicijos pasikeitimui atsakovų atžvilgiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudaro 2012 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės V. A. įgalioto asmens – atsakovo A. M. sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. A. pasiūlė ieškovui pirkti jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sudaryti iki 2012 m. liepos 4 d. pagrindinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį už 60 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo minėtą turtą nupirkti bei pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure. Pasak ieškovo, visa sutarties kaina - 60 000 Lt, buvo sumokėta dar iki preliminarios sutarties sudarymo, tačiau tiek suėjus pirkimo-pardavimo sutarties terminui, tiek ir po jo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia, kad teismas preliminarią sutartį dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pripažintų pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, o 2013 m. kovo 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 2-780) dėl ginčo žemės, patvirtintą (duomenys neskelbtini)2 – ojo notaro biuro notarės V. B., sudarytą tarp atsakovės V. A. ir atsakovų D. L. bei J. L., pripažinti negaliojančia. Vadinasi, nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas turi nustatinėti minėtų sutarčių sudarymo teisėtumą. Tuo tarpu iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ikiteisminis tyrimas, iki kurio pabaigos buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, pradėtas pagal atsakovės V. A. skundą, kuriuo ji kaltina A. M. (įgaliotinį) padarius BK 182 straipsnyje numatytą nusikaltimą – sukčiavimą, nurodydama, kad A. M. neinformavo jos apie preliminarios sutarties sudarymą su ieškovu A. Š., neperdavė jai pagal preliminarią sutartimi iš ieškovo gautų 60 000 Lt. Taigi ikiteisminio tyrimo eigoje bus aiškinamasi, ar atsakovas A. M. atliko jam inkriminuojamą nusikaltimą – sukčiavimą, t. y. ar jis neperdavė V. A. gautų iš A. Š. pinigų, ar nusikalstamą sukčiavimo veiką atliko (jei atliko) tik A. M., ar galimai ir atsakovai D. ir J. L. bei jų vardu pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį atstovas A. L..

Paminėtų aplinkybių kontekste yra pagrindas daryti išvadą, kad įrodinėjimo tikslas ir dalykas ikiteisminio tyrimo byloje (atskirų asmenų galimai nusikalstami susitarimai) skiriasi nuo įrodinėjimo tikslo ir dalyko civilinėje byloje (sandorių sudarymo teisėtumo patikrinimo). Be to, netgi ir pripažinus, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, jog ikiteisminio tyrimo metu bus nustatytos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant ieškinio pagrįstumo kausimą šioje civilinėje byloje, nėra pagrindo išvadai, kad aplinkybės, liečiančios ginčo sandorius ir kurių tyrimas civilinėje byloje dar nepradėtas, negali būti nustatinėjamos ir nustatytos civilinėje byloje renkant įrodymus, apklausiant liudytojus, išklausant šalių paaiškinimus ir naudojantis kitomis CPK numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Minėta, kad sprendžiant bylos sustabdymo tikslingumo klausimą, svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo nustatytos aplinkybės ir išvados neturi prejudicinės galios. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais teismas gali vadovautis kaip papildomais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą, todėl dėl reikiamos medžiagos suteikimo teismas gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją. Taigi nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas nėra būtinas ir juo nebus pasiekti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų tikslai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovų atskirasis skundas tenkintinas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės V. A. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės V. A. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

Teisėjas Gintautas Koriaginas