- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2-363/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KLG Lietuva“
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
- 113.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KLG Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KLG Lietuva“ ieškinį atsakovui T. R. dėl nuostolių atlyginimo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, o perdavus baudžiamąją bylą į teismą – iki įsiteisės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „KLG Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. R. , prašydamas priteisti iš atsakovo 121 348,62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovo vienasmeniu valdymo organu (direktoriumi), turėdamas galimybę disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais bei bendrovėje esančiomis materialinėmis vertybėmis, panaudojo ieškovo turtą asmeninei naudai gauti, jį pasisavino (CK 2.87 str. 4 d.), veikė ne išimtinai bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.). Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 121 348,62 Lt nuostolių, kurią šis privalo atlyginti CK 2.87 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
Atsakovas T. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepasisavino ieškovo turto, o lėšas, kuriomis disponavo, naudojo išimtinai bendrovės reikmėms ir interesams tenkinti, t.y. mokėjo darbuotojams neoficialius atlyginimus.
Atsakovas T. R. bei jo atstovas teismo posėdžio bei baigiamųjų kalbų metu prašė šią civilinę bylą stabdyti, motyvuojant tuo, kad Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kur T. R. yra pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., tai yra T. R. yra įtariamas tuo, kad būdamas UAB „KLG Svorita“ (dabartinis pavadinimas – UAB „KLG Lietuva“) direktoriumi išmokėjo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 9 338 Lt darbo užmokesčio UAB „KLG Svorita“ darbuotojams, ir tokiu būdu tyčia per šį laikotarpį nesumokėjo nuo šios sumos mokėtinų mokesčių valstybei. Atsakovas ir jo atstovas nurodo, jog šiame ikiteisminiame tyrime nustatyta aplinkybė, kokio dydžio suma buvo panaudota neoficialiam atlyginimui ieškovo darbuotojams išmokėti, bus laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ši suma, nors ir pažeidžiant teisės aktus, buvo panaudota įmonės reikmėms, o ne pasisavinta atsakovo, kaip teigia ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1150-560/09 pagal ieškovo UAB „KLG Lietuva“ ieškinį atsakovui T. R. dėl nuostolių atlyginimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-120-07, atliekamas Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, kur T. R. yra pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., o perdavus baudžiamąją bylą į teismą – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, nurodė, jog tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovas, neviršydamas savo kompetencijos, išgrynintus pinigus panaudojo ieškovo reikmėms, t.y. tuos pinigus sumokėjo ieškovo darbuotojams kaip neoficialius atlyginimus, atitinkamai būtų įrodyta, jog atsakovas žalos ieškovui nepadarė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-120-07, kur T. R. yra pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., tai yra T. R. yra įtariamas tuo, kad būdamas UAB „KLG Svorita“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. tiesiogiai pats ar per kitus asmenis išmokėjo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio UAB „KLG Svorita“ darbuotojams, iš viso bendrą 9 338 Lt sumą, tokiu būdu tyčia per šį laikotarpį nesumokėjo 3 757,11 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4 483,18 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 433,83 Lt apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, 29,45 Lt mokesčių į Garantinį fondą, iš viso nesumokėjo 8 703,57 Lt privalomų mokesčių ir Valstybinio socialinio draudimo įmokų. Kadangi pinigų suma, kurią atsakovas, būdamas ieškovo direktoriumi, išmokėjo kaip neoficialius atlyginimus ieškovo darbuotojams, būtų reikšmingas įrodymas šioje civilinėje byloje, o ieškovas šios aplinkybės neįrodinėja, ši aplinkybė gali būti nustatyta tik ikiteisminio tyrimu metu. Priešingu atveju, siekiant ištirti šią aplinkybę, reikėtų apklausti eilę liudytojų (buvusių bei esamų ieškovo darbuotojų) bei ištirti didelį kiekį finansinių dokumentų, kas jau yra daroma ikiteisminiame tyrime, kurį numatoma baigti 2010 m. sausio 29 d. Teismas pabrėžė, jog tuo atveju, jei pasibaigus ikiteisminiam tyrimui būtų pradėta baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu, būtų pagrindas šią civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės galutinis sprendimas toje baudžiamojoje byloje (CPK 163 str. 3 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „KLG Lietuva“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Tuo atveju, kai byla turi būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, negalimumas išnagrinėti civilinę bylą turi pasireikšti tuo, kad teismas negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Be to, kitoje byloje nustatytini faktai turi turėti įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Mano, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą būtų galima išspręsti savarankiškai, nelaukiant, kol bus baigtas pradėtas ikiteisminis tyrimas ar įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje.
2. Net ir pasitvirtinus prielaidai, kad atsakovas išmokėjo darbuotojams oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, šis faktas neturėtų įrodomosios reikšmės bylos sprendimui, kadangi neteisėtas pinigų išmokėjimas kai kuriems darbuotojams nepanaikina atsakovo ieškovui padarytos žalos fakto. Ieškovas dėl tariamai nelegalių pajamų bendrovės darbuotojams mokėjimo negavo jokios naudos.
3. Pats atsakovas nurodo, kad iš ieškovo banko sąskaitos paimti pinigai buvo mokami ne tik darbuotojų „darbo užmokesčiui“, bet ir transporto paslaugoms apmokėti. Iš to darytina išvada, kad atsakovas už neapskaitytus vežimus bei atliktas paslaugas gaudavo neapskaitytą pelną, o ieškovui tekdavo išlaidos, kadangi pagrindinė ieškovo veikla – krovinių gabenimas ir valdymo paslaugos.
4. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, pažeidė savo pareigą veikti įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog atsakovas disponavo išgrynintais pinigais, tačiau nepateikė jokių apskaitos dokumentų, jog pinigai buvo panaudoti įmonės naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas T. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra aktualus atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų klausimas ir šis klausimas yra sprendžiamas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-120-07.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu klausimas, kai teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pripažinti, jog bylą sustabdyti yra būtina. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-120-07, atliekamas Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, kur T. R. yra pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., o perdavus baudžiamąją bylą į teismą – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje.
Civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl įmonės vadovo kaip vienasmenio valdymo organo atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą. Ieškovas UAB „KLG Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. R. , prašydamas priteisti iš jo 121 348,62 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, jog atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir turėdamas galimybę disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, paėmė iš bendrovės 100 631,82 Lt pinigų sumą, kurios negrąžino ir neapskaitė jos panaudojimo. Be to, į atsakovo asmeninę sąskaitą KLG Eesti AS kaip įmonei skirtą paskolą pervedė 6000 EUR (20 716,80 Lt) sumą, kurios atsakovas neperdavė įmonei ir nepateikė jos panaudojimą įmonės interesais patvirtinančių dokumentų.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) kaip civilinės atsakomybės sąlygas, kurias įrodžius atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas atsakovo neteisėtais veiksmais nelaiko neoficialaus atlyginimo darbuotojams mokėjimo ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tuo grindžia savo nesutikimą su ieškiniu, šią aplinkybę pripažino įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą. Tuo tarpu iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, kad ieškovas jam padarytą žalą grindžia piniginių lėšų trūkumu, t.y. neapskaitytu piniginių lėšų panaudojimu paties atsakovo ar trečiųjų asmenų naudai gauti. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyko ribas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas pripažįsta neoficialių atlyginimų mokėjimo įmonės darbuotojams faktą, šių aplinkybių teisinį vertinimą gali atlikti pats civilinę bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės atsakovui taikymo pagrįstumo klausimą. Šis vertinimas tiesiogiai nepriklauso nuo tų pačių aplinkybių vertinimo baudžiamosios teisės prasme.
CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Šis sąrašas neišsamus. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas konkrečiu atveju pripažįsta, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus, jų civilines teisines pasekmes ir įrodomąją reikšmę konkrečioje byloje civilinėje byloje. Šiuo pagrindu civilinės bylos nagrinėjimą būtų galima sustabdyti tik pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės bei numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis, dėl ko civiliniame procese nebūtų ekonomiška atlikti tuos pačius veiksmus.
Nustačius, jog ieškovas atsakovo prievolės atlyginti įmonei padarytą žalą atsiradimą grindžia tuo, jog atsakovas, panaudodamas įmonei priklausančias pinigines lėšas, jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atsakovo prievolės atlyginti ieškovui padarytą žalą atsiradimą ir atlygintinos žalos dydį sieti su ieškovo piniginių lėšų panaudojimo įmonės darbuotojų neoficialių atlyginimų mokėjimui faktu ir tuo pagrindu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-120-07, atliekamo Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, kur T. R. yra pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., t.y. kur T. R. įtariamas tuo, kad jis, būdamas UAB „KLG Lietuva“ (buvęs pavadinimas - UAB „KLG Svorita“) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. nefiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu, o būtent, tiesiogiai pats ar per kitus asmenims išmokėjo oficialioje įmonės UAB „KLG Svorita“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio UAB „KLG Svorita“ darbuotojams, iš viso bendrą 9 338 Lt sumą, tokiu būdu tyčia per šį laikotarpį nesumokėjus privalomųjų mokesčių valstybei ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Nustačius, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas neturi tiesioginio ryšio nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis naikintina, netinkamai nustačius įrodinėjimo dalyką ir civilinės bylos nagrinėjimo ribas, o klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant atsakovo T. R. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-120-07 (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmeti atsakovo T. R. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-1150-560/09 sustabdymo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-120-07, atliekamas Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, kur T. R. yra pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., o perdavus baudžiamąją bylą į teismą – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje.