Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės Parex banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-798-260/2011 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovui S. C. ir pagal atsakovo S. C. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas S. C. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti minėtą laidavimo sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl suklydimo. Nurodė, kad sudarydamas šią sutartį manė, jog T. U. yra finansiškai pajėgus grąžinti kreditą.

Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas S. C. pareiškė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-00004-10, pradėtas pagal jo pareiškimą dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų T. U. veiksmų, gaunant iš ieškovo kreditą, arba iki bus gauta specialisto išvada apie UAB „Krejas“ ūkinę finansinę veiklą. Tvirtino, kad šio tyrimo metu bus nustatyta, ar UAB „Krejas“ buvo pajėgi mokėti T. U. 5 531 Lt dydžio darbo užmokestį, todėl yra netikslinga tokią ekspertizę atlikti civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Teismas formaliai taikė CPK 164 straipsnio 4 punktą, nes neišanalizavo konkrečios situacijos ir atsižvelgė tik į atsakovo interesą išsiaiškinti galimai nusikalstamus trečiojo asmens T. U. veiksmus, netyrė, ar tai turės įtakos laidavimo sutarties galiojimui. Teismas nemotyvavo sprendimo stabdyti šią bylą, nenurodė, kokios aplinkybės ir kokią reikšmę turės nagrinėjamai bylai.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią bylos sustabdymas pateisinamas tuomet, jei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka. Be to, teismo motyvai turi būti teisiškai ir faktiškai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Tuo tarpu šioje byloje procesas tęsiasi jau 2 metus, o iš teismo motyvų neaišku, kodėl teismas pats negali nustatyti tam tikrų aplinkybių. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese, nesukuria jokių civilinių pasekmių, t. y. dėl to laidavimo sutartis netaps negaliojanti. Be to pažymėjo, kad UAB „Krejas“ finansinės ūkinės veiklos tyrimas ikiteisminio tyrimo metu neturi ir negali turėti jokios įtakos laidavimo sutarčiai, sudarytai tarp ieškovo ir atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje spręstinas klausimas, ar yra pagrįsta ir teisėta nutartis, kuria teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu (CPK 320, 338 str.).

Kaip yra žinoma, civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Galiojantis CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą tais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 d.). Visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).

Kaip nustatyta aukščiau, teismas sprendimą sustabdyti šią civilinę bylą motyvavo tuo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų trečiojo asmens T. U. veiksmų (sukčiavimo ir kredito panaudojimo ne pagal paskirtį) ir UAB „Krejas“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, todėl nuo šio tyrimo baigties priklausys ir nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje pareikštas atsakovo S. C. priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, eiga. Taigi teismas sprendė, kad jeigu baudžiamojoje byloje būtų nustatyta, kad T. U. veikloje yra nusikaltimo požymių, tai gali turėti reikšmės vertinant atsakovo veiksmus ir sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegijos manymu, šie teismo motyvai neduoda pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą.

Visų pirma, iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliantas teisus teigdamas, jog teismas, taikydamas CPK 164 straipsnio 4 punktą, nenurodė, kokios konkrečios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, tiriami klausimai ir gautini įrodymai turės įtakos nagrinėjamam reikalavimui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Antra, kaip matyti iš atsakovo priešieškinio bei atsiliepimo į ieškovo AB Parex banko atskirąjį skundą, ikiteisminio tyrimo svarba yra akcentuojama dėl to, kad T. U., būdamas UAB „Krejas“ akcininkas ir direktorius vienašališkai sprendė savo darbo užmokesčio nustatymo klausimą ir nesant tam realių ekonominių galimybių nusistatė sau 5 531,07 Lt atlyginimą, dėl ko atsakovas, kaip laiduotojas, buvo suklaidintas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, nes pagal bylos medžiagą T. U., kaip fizinis asmuo, yra ieškovo AB Parex banko skolininkas pagal kredito sutartį, o sutartis, pagal kurią atsakovas S. C. bankui laidavo už T. U., kaip fizinį asmenį, sudaryta tarp šių dviejų asmenų. Taigi kilęs ginčas pagal priešieškinį dėl atsakovo S. C. bei banko sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, spręstinas vadovaujantis materialiosios ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis tokius teisinius santykius, bei gausia teismų praktika (CK 1.90, 6.76-6.89 str., CPK 3, 4 str. ir kt.).

Trečia, pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką vien ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuriame būtų grindžiamas kaltinimas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui, kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, nesuteikia pagrindo privalomam civilinės bylos sustabdymui CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Be to, apeliantas teisus teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje ir yra tik vieni iš įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Dėl to, kaip jau buvo minėta, teismo nurodytas abstraktus argumentas, kad sprendžiant dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų gali turėti įtakos ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog T. U. veikoje yra nusikaltimo požymių, negali būti pripažintas būtinu ir pakankamu stabdyti šią bylą fakultatyviuoju pagrindu.

Ketvirta, nagrinėjamos bylos procesas teisme jau yra užsitęsęs, nes ieškinys teismui pateiktas 2009-07-14, tačiau iki šiol neišspręstas (1 t., 22 b. l.). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, sustabdžius šią bylą jos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęstų.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai taikė bylos sustabdymo institutą, nesiėmė priemonių užtikrinti proceso koncentruotumo, todėl panaikina skundžiamą nutartį, atmeta atsakovo prašymą sustabdyti šią bylą ir perduoda ją tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 185, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Netenkinti atsakovo S. C. prašymo sustabdyti šią civilinę bylą.

Perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.