Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini), jos atstovei advokato padėjėjai Benitai Surgailytei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

10. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, gali nustatyti terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.64 straipsnis). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai tokio prašymo nepareiškė, ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veikų – nežymaus jos sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti, nusikalstamų veikų faktas nustatytas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, santuoka nutrauktina.

11. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakovo kaltės prezumpcija dėl santuokos iširimo: atsakovas 2023 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu yra nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už tyčinius nusikaltimus, t. y. dėl to, kad smaugdamas ir ne mažiau nei vieną kartą ranka smogdamas į galvos sritį nežymiai sutrikdė ieškovei sveikatą bei, laikydamas prispaudęs peilį, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

14. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovas nebuvo lojalus šeimai, šeimoje iš jo pusės nebuvo tarpusavio pagalbos, moralinės paramos, visiško rūpinimosi šeima ir atsakovas kaltas dėl šių santuokinių pareigų nevykdymo.

15. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų iš tikrųjų nebuvo, arba nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios atsakovo kaltę arba apskritai paneigia, arba rodo esant ir ieškovo kaltę.

17. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo žeminimo, ieškovės neištikimybės laikomos neįrodytomis bylos medžiaga (CPK 178 straipsnis), o atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija nepaneigta. Atsakovo kviestas liudytojas (duomenys neskelbtini), šalių kaimynas, patvirtino ieškovę pažįstantis kaip padorią, tvarkingą moterį. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė jo nepalaikydavo, jis negalėdavo pasikviesti draugų, draugai ieškovės bijodavo, tekdavo eiti į pavėsinę, tačiau jei draugai į namus kviečiami tikslu girtauti, visiškai suprantamas ieškovės nenoras juos priimti savo namuose. Ieškovė neprivalėjo morališkai palaikyti atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų matyti, kad pagarbos, palaikymo nebuvimo iš atsakovo pusės, jo alkoholio vartojimo problemos šalims gyvenant kartu buvo įsisenėjusios, todėl tiek dėl šių priežasčių, tiek dėl nurodytų smurto atvejų negalima kaltinti ieškovės dėl nenoro turėti intymių santykių su atsakovu, kadangi tai greičiau buvo atsakovo elgesio pasekmė, o ne priežastis.

18. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, jog būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tarpusavio išlaikymo

19. Šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

20. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ieškovei paliktina pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

21. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

22. VĮ Regitra pažymų duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, atsakovo vardu 2018 m. spalio 2 d. registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, ieškovės nurodymu, 1000 Eur.

23. VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu bendrąja sutuoktinių nuosavybės registruotas nekilnojamasis turtas:

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13 000 Eur;

- pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 38 500 Eur;

- pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 200 Eur;

- kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1300 Eur;

esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namų valda).

24. Atsakovo vardu registruota 127/254 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta vadovaujantis 2000 m. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko (duomenys neskelbtini) turtą laikytinas asmeniniu jo ir į dalintino bendro turto balansą neįtrauktinas, tarp šalių ginčo dėl to nekilo.

25. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės bei kad tai yra bendras sutuoktinių turtas. Ieškovės vertinimu žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 63 000 Eur, ieškovė teismui pateikė namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje namų valda įvertinta 63 000 Eur. Atsakovas priešingų duomenų į bylą neteikė, neginčijo ir ieškinyje nurodytos automobilio (duomenys neskelbtini) 1000 Eur rinkos vertės. Teismo nuomone šalių nurodyta turto vertė, dėl kurios tarp šalių ginčo nekilo, pagrįsta, panaši gyvenamojo namo vertė (statybinė - 72 695 Eur, atkuriamoji -52 421 Eur) nurodyta ir ieškovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše 2022 m. spalio 12 d. duomenimis.

26. Tokiu būdu, viso šalių santuokoje įgyto turto vertė – 64 000 Eur, todėl šalims po santuokos nutraukimo turėtų atitekti po 32 000 Eur vertės turto.

27. Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti namų valdą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ieškovei atitenkančio turto vertė 63 000 Eur; atsakovui nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) 1000 Eur rinkos vertės, tokiu būdu atsakovui atitenkančio turto vertė 1000 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, 3.123 straipsnio 4 dalimi, prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei atsakovui mokėtiną kompensaciją už ieškovei tenkančio turto didesnę dalį mažinti dėl atsakovo kaltės pastaraisiais 5 metais šeimos negautų pajamų suma - 5000 Eur, taip pat į išmokėtiną atsakovui kompensaciją įskaityti atsakovo įsiskolinimą ieškovei pagal 2023 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendį - 50 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 200 Eur atstovavimo išlaidų.

30. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Sprendžiant, kuriam sutuoktiniui priteisti turtą natūra, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, be kita ko, turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

32. Nors dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, tačiau nagrinėjamu atveju toks padalinimas teismo nuomone nebūtų tinkamas. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių gyvenamasis namas yra 139,19 kv.m bendro ploto, 85,02 kv.m naudingo ploto ir 54,90 kv.m gyvenamojo ploto. Teoriškai iš tokio gyvenamojo pastato būtų galima suformuoti du butus, atitinkančius Statybos techninių reglamentų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, tačiau nei viena iš šalių tam reikiamų lėšų neturi. Šalims priklausančio namo padalijimas į dvi izoliuotas gyvenamąsias patalpas (padalijimas natūra) pareikalautų: 1) įrengti atskirus įėjimus iš lauko 2) įrengti papildomas vonias, tualetus arba patalpas dušui ir tualetui; 3) įrengti atskiras šilumos, vandens, elektros energijos tiekimo ir apskaitos sistemas. Visi išvardinti pakeitimai – jeigu juos techniškai ir įmanoma įgyvendinti – neabejotinai pareikalautų neproporcingai didelių piniginių investicijų, kurias šalys turėtų dengti bendrai (išlaidų perkėlimas tik vienam iš sutuoktinių prieštarautų teisingumo principui). Teismo vertinimu, šalių gyvenimas kartu viename būste, naudojimasis bendro naudojimo patalpomis būtų komplikuotas dėl šalių tarpusavio santykių, dėl smurto šeimoje fakto, atsakovo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, t y. teistumo ne tik už fizinio smurto panaudojimą prieš ieškovę, grasinimą ją nužudyti, bet ir ankstesnių teistumų už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nors, atlikus realią laisvės atėmimo bausmę, atsakovas turėtų būti paveiktas laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, tačiau to ieškovei, kaip matyti iš jos pačios paaiškinimų, liudytojų parodymų, ilgą laiką kentėjusiai atsakovo agresyvų, smurtinį elgesį, gyvenimas viename būste, vienas greta kito neabejotinai keltų nesaugumo, grėsmės dėl savo sveikatos jausmą. Dėl visų šių pačių priežasčių negalimas ir realios naudojimosi namu tvarkos nustatymas.

33. Vertinant šalių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, matyti, kad atsakovas be bendro su sutuoktine turto turi nuosavybės teise dalį žemės sklypo, tačiau būnant bendraturčiu disponavimas juo apsunkintas. Atsakovas nurodė jog jį tenkintų, jei namas būtų paliktas jam, o kompensaciją ieškovei mokėtų jis, tačiau nepagrindė turintis realių finansinių galimybių išmokėti kompensaciją. Ieškovė šiuo metu dirba, gauna pajamas, nurodė galėsianti sumokėti kompensaciją, pateikė (duomenys neskelbtini) patvirtinimą apie galimybę gauti kreditą iki 20 000 Eur, nurodė, kad finansinę pagalbą išmokant kompensaciją pažadėjo ir šalių vaikai, tai teismo posėdžio metu paliudijo šalių dukros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvertinus, kad dalijamo namo kaina yra 63 000 Eur, pusė šio sumos nėra tokia didelė, kad ieškovė pagal pajamas, užsitikrinusi vaikų finansinę paramą bei turėdama galimybę gauti kreditą, negalėtų jos išmokėti bei, įvertinus ieškovės pateiktus duomenis apie skelbiamas būsto Utenos mieste pardavimo kainas (gali būti ir 18 300 Eur – 24 800 Eur), nėra per maža atsakovui įsigyti kitą būstą. Taigi vertintina, kad ieškovės galimybės sumokėti kompensaciją realios ir yra geresnės nei atsakovo.

34. Remiantis išdėstytais motyvais, šalių įgyto žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais vertė nustatoma 63 000 Eur, žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais priteistini ieškovei. Nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu turtu, ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais.

35. Automobilis (duomenys neskelbtini) 1000 Eur rinkos vertės įtrauktinas į dalintino turto sąrašą, nes viešo registro duomenimis registruotas atsakovo vardu, atsakovas įrodymų, pagrindžiančių, kad ši transporto priemonė jam nepriklauso ar kad gautas pajamas iš jo pardavimo būtų panaudojęs šeimos reikmėms, nepateikė. Ieškovei pareiškus tokį reikalavimą, atsakovui neprieštaraujant, automobilis priteisiamas atsakovui.

Dėl reikalavimo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo

36. Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

37. Pasirinkimo teisė įvardinti faktinį pagrindą, sudarantį galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, priklauso ieškovui (CK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byla nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir jais prašomus taikyti teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

38. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

39. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje.

40. Reikalavimą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos ieškovė grindė CK 3.123 straipsnio 1 dalimi bei CK 3.123 straipsnio 4 dalyje reglamentuotomis aplinkybėmis. Byloje nėra nustatytas nei vienas CPK 376 straipsnyje numatytas pagrindas viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas).

41. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šias kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo būdo.

42. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį.

43. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi. Šalys neturi nepilnamečių vaikų, byloje nėra duomenų, kad nuo lygių dalių principo reikėtų nukrypti dėl ieškovės sveikatos būklės, ieškovė tokių aplinkybių ir neįrodinėjo. Nukrypimas nuo bendro turto lygių dalių principo nėra sankcija santuokinių pareigų iš esmės nevykdžiusiam sutuoktiniui (girtavusiam, smurtavusiam), o turi būti siejamas tik su turtinio pobūdžio sąlygomis, turtinių interesų užtikrinimu. Į aplinkybes dėl atsakovo smurtavimo, girtavimo ir dėl to kylančios grėsmės ieškovei atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl šalių gyvenamojo būsto padalijimo būdo bei šį turtą sprendžiant priteisti natūra ieškovei.

44. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.

45. Kasacinio teismo praktikoje, šios teisės normos taikymui turi būti nustatytas faktas, kad šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, t. y. arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Šioje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog vieno iš sutuoktinių dalis iš bendro turto būtų sumažinta CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą: konkrečią šeimos negautų pajamų sumą bei vieno iš sutuoktinių kaltus veiksmus arba neveikimą dėl šių pajamų negavimo.

46. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad prieš kokius ketverius metus supykęs ant ieškovės nebeduodavo jai pinigų, komunalinius mokesčius apmokėdavo ieškovė, iš VSDFV duomenų matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. dirbo tik trumpais laikotarpiais, nuo 2022 m. spalio mėn. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šalių bendras nekilnojamasis turtas – namų valda, kurią sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, pagal šalių paaiškinimus, šeimai buvo suteiktas dar tada, kai atsakovas pradėjo dirbti darbininku kolūkyje. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį pastatą su priklausiniais įregistruotos apylinkės (seniūnijos) 2006 m. (duomenys neskelbtini) pažymėjimo pagrindu. Ieškovė, liudytojos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad name buvo atlikti tik daliniai remontai (paklijuoti tapetai ir pan.), taigi kokių nors rimtesnių investicijų į namą neįdėjo nei ieškovė, nei atsakovas. Ieškovė patvirtino, kad ir jai pačiai būdavo sunku išlaikyti namą, todėl finansiškai padėdavo šalių vaikai. Įvertinus tai, kad šalių gyvenamasis būstas su žemės sklypu natūra priteisiamas ieškovei, iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad tarp sutuoktinių dalinamas jų bendras turtas, kurį jie įgijo dar santuokinio gyvenimo pradžioje, o ne per paskutinius penkerius metus iki turto padalijimo iškėlimo bylos įgytas ar sukurtas turtas, atsakovas 2024 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu per atstovą patvirtino, kad nereiškia savarankiško reikalavimo dėl gyvenamojo būsto padalijimo būdo bei dėl kito, nei nurodyta ieškinyje, šalių turto padalijimo (pvz., kilnojamųjų, buities apyvokos daiktų), vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, šalių turtas dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ kiekvienai šaliai, nes pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės.

47. Teismus nustačius, kad ieškovei ir atsakovui atitenka po ½ dalį santuokinio turto ir ieškovei priteisus žemės sklypą, gyvenamąjį pastatą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jai tenka turto už 63 000 Eur, atsakovui priteisus automobilį (duomenys neskelbtini), jam atitenka turto už 1000 Eur. Ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį turėtų kompensuoti atsakovui 31 000 Eur (63 000 Eur – (64 000 Eur/2)).

48. Atsakovui neprieštaraujant bei atsižvelgiant į CK 6.131 straipsnio nuostatas, į ieškovės mokėtiną kompensaciją įskaitomas atsakovo įsiskolinimas ieškovei pagal 2023 m. kovo 23 d. nuosprendį – 50 Eur turtinei, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 200 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1750 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 29 250 Eur (31 000 Eur – 1750 Eur) kompensacija už jai priteisto turto dalį, viršijančią jos dalį bendrame turte (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl kompensacijos išmokėjimo atidėjimo 24 mėnesiams

50. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad kai santuokos nutraukimo byloje kyla poreikis išspręsti klausimą dėl kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tekusią didesnę turto dalį sumokėjimo termino atidėjimo, turi būti taikoma ne bendroji CPK 284 straipsnyje išdėstyta nuostata, o būtent specialioji CK 3.117 straipsnio 3 dalies norma. Sprendžiant dėl galimybės atidėti terminą kompensacijai sumokėti turi būti paisoma šioje normoje nurodytų sąlygų dėl termino atidėjimo trukmės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023 37 punktas).

52. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra ginčo turto bendraturčiai, jiems priklausančios santuokoje įgyto turto dalys yra lygios (po 1/2 dalį), todėl sprendžiant turto padalijimo klausimą negali būti akcentuojami, ginami vieno iš bendraturčių interesai. Teismas, nuspręsdamas, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra yra negalimas, ir priteisdamas atsakovui piniginę kompensaciją, negali jos mokėjimo išdėstyti tokiam terminui, kad kompensacija prarastų savo kompensuojamąją vertę. Įvertintini abiejų šalių interesai ir atsižvelgtina į tai, kad dalintinas turtas yra šalių gyvenamasis būstas, atsakovas neturi kito būsto, jo turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovės. Atsakovui yra svarbu gauti priteistą kompensaciją, kad už ją galėtų įsigyti būstą, šie motyvai yra reikšmingi socialine prasme, į juos negali būti neatsižvelgiama, sprendžiant dėl sprendimo vykdymas išdėstymo, trukmės.

53. Atsižvelgtina į tai, prašymas atidėti kompensacijos sumokėjimą dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55. Ieškovė sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, 806 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, patyrė 750 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (DOK-6879).

56. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (DOK-39091). Į bylą pateikta pažyma, pagal kurią atsakovui suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 709,75 Eur (DOK-6989).

57. Ieškovė prašė priteisti turto, atskaičius kompensaciją, už 38 750 Eur (63 000 Eur – 24 250 Eur). Atsižvelgiant į pareikštų turtinių reikalavimų sumą, valstybei turėjo būti sumokėtas 806 Eur dydžio žyminis mokestis, iš viso su neturtiniu reikalavimu – 915 Eur žyminis mokestis.

58. Ieškovės neturtinis reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės patenkintas visiškai (100 proc.). Turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei turto, atskaičius kompensaciją, už 33 750 Eur, taigi patenkinta 87,10 procentų ieškovės turtinių reikalavimų. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovės reikalavimų patenkinta apie 93,55 proc.

59. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas turėtų ieškovei atlyginti 701,63 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei jos sumokėtą 109 Eur žyminį mokestį, likusi žyminio mokesčio dalis buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, o atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl valstybei nepriteistina.

60. Atitinkamai ieškovė valstybei turėtų kompensuoti 45,79 Eur (709,75 Eur x 6,45 proc.) atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

61. Valstybė byloje patyrė 7,93 Eur pagrįstų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), jos tarp šalių neskirstoma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalies.

Nutraukti ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 13 000 Eur;

2. pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 38 500 Eur;

3. pastatą – ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 10 200 Eur;

4. kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius U(duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1300 Eur,

iš viso turto už 63 000 Eur.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1000 Eur.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 29 250 Eur kompensaciją už ieškovei priteisto turto vertę, viršijančią jos dalį bendrame turte.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 810,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 45,79 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.