Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-602/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-12
Bylos Nr.: 2A-602/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Atsakovas: J. M.

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-602/2013Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 50.10. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5306-115/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas ieškinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mano tikslas“ dėl skolos, palūkanų ir papildomų išlaidų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Swedbank lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos, palūkanų ir papildomų išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. M. 775 524,95 Lt skolos; 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. lapkričio 30 d. ieškovas, kurio buvęs pavadinimas UAB „Hansa Lizingas“ ir UAB „Mano tikslas“ pasirašė lizingo sutartį Nr. LT025867, kuria ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą - administracines patalpas nuo 3-1 iki 3-12, esančias (duomenys neskelbtini), ir perduoti šį turtą naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas teigė, jog savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai: 2005 m. gruodžio 6 d. sudarė turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įgijęs turtą nuosavybės teise, 2005 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktu perdavė jį klientui UAB „Mano tikslas“ valdyti ir naudotis Lizingo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat nurodė, kad 2006 m. birželio 28 d. tarp ieškovo ir kliento UAB „Mano tikslas“ kaip priedas prie Lizingo sutarties buvo pasirašyta sutartis dėl papildomo finansavimo Nr. LT035177, pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Mano tikslas“ 101 367,00 EUR dydžio paskolą. 2006 m. spalio 16 d. tarp šalių kaip priedas prie Lizingo sutarties buvo pasirašyta sutartis dėl papildomo finansavimo Nr. LT040268, pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Mano tikslas“ 57 924,00 EUR dydžio paskolą. Įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2008 m. gegužės 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės J. M. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LT025867/L/1, LT035177/L/2 ir LT040268/L/3, kuriomis laiduotoja įsipareigojo įvykdyti UAB „Mano tikslas“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas UAB „Mano tikslas“ pagal lizingo sutartį Nr. LT025867, papildomo finansavimo sutartį Nr. LT035177 ir papildomo finansavimo sutartį Nr. LT040268.

UAB „Mano tikslas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2009 m. balandžio 1 d. išsiuntė klientui pretenziją Nr. 01-20-18746, reikalaudamas per 14 dienų sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo klientą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. 2009 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 01-30-4348 ieškovas vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Turtas buvo grąžintas ieškovui 2009 m. rugpjūčio 13 d. turto grąžinimo-priėmimo aktu. 2009 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu Nr. 4004 apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuota ir laiduotoja J. M. - iš jos buvo pareikalauta iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. įvykdyti UAB „Mano tikslas“ įsipareigojimus. Atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi UAB „Mano tikslas“ buvo iškelta bankroto byla.

Taip pat nurodė, jog pagal sutartį Nr. LT025867 naudotas turtas perduotas ir parduotas tretiesiems asmenims, ieškovui patiriant nuostolį iš pardavimo – 227 711,01 Lt - ši suma apskaičiuojama iš likusios UAB „Mano tikslas“ sutarties Nr. LT025867 nepadengtos turto vertės, t. y. iš 727 711.01 Lt (be PVM) atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, t. y. 500 000,00 Lt (be PVM). Teigia, kad pagal papildomo finansavimo sutartį Nr. LT035177 neapmokėtas skolos likutis yra 299 605,38 Lt; pagal papildomo finansavimo sutartį Nr. LT040268 – 191 735,71 Lt. Ieškovas pagal lizingo sutartį Nr. LT025867 patyrė papildomas išlaidas – 30 257,90 Lt (išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu, pardavimu) - bendra prašoma priteisti skola yra 775 524,95 Lt.

Atsakovė J. M. pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gegužės 26 d. tarp ieškovo ir jos sudarytas laidavimo sutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė teigė, kad visas sutartis su ieškovu ji pasirašė trečiojo asmens UAB „Mano tikslas“ vardu, nes tuo metu buvo UAB „Mano tikslas“ vadovė. Atsakovė pažymėjo, kad visos UAB „Mano tikslas“ prievolės ieškovui pagal lizingo ir papildomo finansavimo sutartis buvo užtikrintos patalpomis bei (vėliau) hipoteka, kuria ieškovui buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, prievolių užtikrinimo priemonės buvo pernelyg pakankamos, kad ieškovas net dalies jų atsisakė – 2008 m. gegužės 10 d. išregistravo hipoteką butui Neringoje. Išregistravus hipoteką, 2008 m. gegužės 26 d. atsakovė, kaip bendrovės vadovė, buvo paprašyta atvykti į ieškovo patalpas pasirašyti iš anksto aptartų ir suderintų eilinių lizingo ir papildomo finansavimo sutarčių pakeitimų: tą dieną atsakovė, kaip UAB „Mano tikslas“ vadovė, pasirašė ir įmonės antspaudu patvirtino 2008 m. gegužės 26 d. priedą Nr. 11 prie lizingo sutarties Nr. LT025867 bei juo patvirtintus naujus įmokų grafikus; 2008 m. gegužės 26 d. susitarimą dėl 2006 m. birželio 28 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Mokėjimo grafiko pakeitimo - priedą Nr. 11 prie lizingo sutarties Nr. LT025867 ir juo patvirtintus naujus mokėjimo grafikus; 2008 m. gegužės 26 d. susitarimą dėl 2006 m. spalio 16 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Mokėjimo grafiko pakeitimo - priedą Nr. 13 prie lizingo sutarties Nr. LT025867 ir juo patvirtintus naujus mokėjimo grafikus.

Atsakovės teigimu, tik kartu su ieškiniu gavusi ir laidavimo sutarčių kopijas, ji suprato, kad 2008 m. gegužės 26 d. ji, klaidingai manydama, kad kaip juridinio asmens UAB „Mano tikslas“ vadovė šio asmens vardu pasirašo šalių iš anksto aptartus ir suderintus dokumentus, kaip fizinis asmuo savo vardu pasirašė ir tris laidavimo sutartis, kuriomis už UAB „Mano tikslas“ prievoles pagal lizingo ir papildomo finansavimo sutartis laidavo visu savo turtu. Atsakovė įsitikinusi, kad laidavimo sutartis ji pasirašė būtent tą kartą, nes tuo metu ji pasirašinėjo ir UAB „Mano tikslas“ antspaudu tvirtino labai daug dokumentų lapų. Teigė, kad laidavimo sutartis pasirašė būdama tyčia suklaidinta ieškovo, t. y. apgauta (tarp dokumentų buvo įdėtos iš anksto be jos žinios parengtos laidavimo sutartys, apie kurias atsakovei nebuvo žinoma). Nurodė, jog laidavimo sutartys pasirašytos tarp ieškovo ir fizinio asmens – atsakovės iš laiduotojo pusės patvirtintos visiškai kito juridinio asmens UAB „Mano tikslas“ antspaudu. Tai, atsakovės teigimu, įrodo faktą, kad ginčo sutartis atsakovė pasirašė suklydusi, t.y. nesupratusi, kad su ieškovu pasirašo laidavimo sutartį, o ne UAB „Mano tikslas“ vardu lizingo sutarties pakeitimą, ir faktą, kad ieškovas tyčia suklaidino, t. y. apgavo atsakovę – tyčia neužsiminė apie pasirašytas laidavimo sutartis. Tai, kad laidavimo sutartys ieškovo parengtos be atsakovės žinios ir su ja nesiderant, įrodo ir jose įrašytas atsakovės, kaip fizinio asmens adresas Šeimyniškių g. 3, Vilnius - tai buvęs UAB „Mano tikslas“ adresas, o ne atsakovės adresas. Pasak atsakovės, ji nuo 1980 m. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškinį grindė CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu, taip pat teigdama, kad paaiškėjus, jog ieškovas ją suklaidino ne tyčia, t. y. neturėdamas tikslo apgauti, o atsakovės suklydimas dėl ginčo sutarčių yra esminis, ginčo sutartys pripažintinos negaliojančiomis kaip sudarytos dėl atsakovės suklydimo (CK 1.90 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės J. M. ieškovui UAB ,,Swedbank lizingas“ 775 524,95 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 768 Lt žyminio mokesčio, bei ir 35,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui UAB Swedbank lizingas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė.

Spręsdamas klausimą dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas nustatė, kad tiek lizingo, tiek papildomo finansavimo ir kitas sutartis, jų priedus ir susitarimus atsakovė pasirašė kaip juridinio asmens UAB „Mano tikslas“ vadovė bei nurodė, kad ji neginčija laidavimo sutarčių pasirašymo fakto. Teismas nurodė, jog atsakovė pripažino, kad 2008 m. gegužės 26 d. jai atvykus pas ieškovą buvo pateikti jau paruošti dokumentai, kuriuos ji ir pasirašė. Todėl, teismo vertinimu, prieš pasirašant pakeitimus ir laidavimo sutartis, atsakovei faktiškai buvo sudarytos visos sąlygos su pateiktais dokumentais susipažinti ir atsisakyti pasirašyti tuos, dėl kurių nebuvo tartasi. Teismas pažymėjo, kad pakeitimuose atsakovė pasirašė kaip ieškovo klientas - UAB „Mano tikslas“ atstovė, o laidavimo sutartyse - kaip laiduotoja J. M.. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi, negalėjo nepastebėti, kad pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis garantavo ieškovui įmonės prievolių įvykdymą savo turtu ir prisiėmė kitus įsipareigojimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad laidavimo sutarčių 22 p. pagrindu jos buvo sudarytos 2 egzemplioriais, iš kurių vienas turėjo atitekti atsakovei. Tikėti atsakove, kad ji laidavimo sutarčių negavo, teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes visi dokumentai buvo pasirašyti vienu metu. Taip pat teismas pažymėjo, kad iki pat kreipimosi į teismą dienos atsakovė laidavimo sutarčių neginčijo, pakeisti sąlygų neprašė. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės įrodo, jog laidavimo sutartis atsakovė sudarė laisva valia, o jų sudarymas atitinka įprastinę verslo praktiką, kadangi J. M. suteikiant laidavimą, kaip vieną iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, 6 mėnesių laikotarpiui buvo atidėtas įmokų mokėjimas, be to, 2008 m. lapkričio 19 d. susitarimu lizingo gavėjui 12 mėnesių buvo pratęstas papildomo finansavimo terminas. Todėl laidavimo sutartys, teismo vertinimu, negali būti laikomos nesąžiningomis ar labai nelygiomis, nes lizingo gavėjui atsiradus finansiniams sunkumams, sutarčių sąlygų pakeitimas, išlaikant pusiausvyrą, faktiškai buvo galimas tik ieškovui gavus papildomas prievolių užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė dėl įmonės antspaudo uždėjimo ant laidavimo sutarčių esminės reikšmės neturi, ir sprendė, kad ginčijamos laidavimo sutartys atitinka joms keliamus reikalavimus, numatytus CK 6.76 - 6.79 straipsniuose, o atsakovė neįrodė ieškovo darbuotojų apgaulės jas sudarant (CK 1.91 str.) ar pačios laiduotojos esminio suklydimo (CK 1.90 str.), todėl priešieškinio dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis netenkino.

Spręsdamas klausimą dėl atsakovės atsakomybės ribų, teismas pažymėjo, kad dėl to, jog BUAB „Mano tikslas“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal lizingo ir papildomo finansavimo sutartis, už kurių įvykdymą atsakovė laidavo, ginčo nėra. Iš laidavimo sutarčių nuostatų aišku, kad atsakovė laidavo už visą BUAB „Mano tikslas“ skolą, atsiradusią netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal pagrindines sutartis. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra nustatyta nei vienos įstatyme numatytos sąlygos, kuriai esant būtų galima laikyti, kad BUAB „Mano tikslas“ prisiimtos prievolės, pagal lizingo ir papildomo finansavimo sutartis, pasibaigė įmonės bankroto bylos iškėlimo ar ieškovo vienašalio sutarčių nutraukimo dieną (2011 m. birželio 2 d.). Teismas nurodė, jog nors lizingo ir papildomo finansavimo sutartyse numatyta, kad sutarčių galiojimo pabaiga yra 2015 m. lapkričio 30 d., tačiau laidavimo sutartimis ieškovas su atsakove aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galios iki visiško skolininkės BUAB „Mano tikslas“ prievolių įvykdymo (CPK 185 str.). Teismas sprendė, jog CK 6.88 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra taikomas, o laidavimo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės galios tol, kol atsakovė įvykdys visus BUAB „Mano tikslas“ prisiimtus įsipareigojimus pagal lizingo ir papildomo finansavimo sutartis (CK 6.76 str., 6.81 str., 6.123 str.). Teismas taip pat nurodė, kad pagal laidavimo sutarčių Nr. LT035177/L/2 ir Nr. LT040268/L/3 3 ir 4 p. atsakovė įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas už BUAB „Mano tikslas“ įsipareigojimus pagal papildomo finansavimo sutartis Nr. LT035177 ir Nr. LT040268. Byloje nustatyta, kad pagal papildomo finansavimo sutartis BUAB „Mano tikslas“ ieškovui UAB Swedbank lizingas liko skolingas atitinkamai 299 605,38 Lt ir 191 735,71 Lt. Esminė papildomo finansavimo sutarčių sąlyga – paskolos suteikimas BUAB „Mano tikslas“ ir jo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui (ieškovui UAB ,,Swedbank lizingas“) sutartyje numatytą pinigų sumą (1.1 p.) (CK 6.193 str.). Teismas, atsižvelgęs į atsakovės J. M. atsakomybės ribas, numatytas laidavimo sutartyse, minėtas sumas iš jos priteisė ieškovo naudai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas be kita ko prašo iš atsakovės priteisti BUAB „Mano tikslas“ įsiskolinimą pagal lizingo sutartį Nr. LT025867, kurį sudaro 227 711,01 Lt nuostolis iš turto pardavimo, BUAB „Mano tikslas“ 29 214,95 Lt įsiskolinimas pagal neapmokėtas sąskaitas, 30 257,90 Lt papildomų išlaidų, susijusių su lizinguoto turto atsiėmimu, pardavimu. Teismas nustatė, kad nutraukus lizingo sutartį, BUAB „Mano tikslas“ dar buvo nepadengęs 727 711,01 Lt lizinguoto turto vertės. Šį turtą grąžinus ieškovui, pastarasis įgijo teisę lizinguotą turtą parduoti ir už parduotą turtą gautą sumą užskaityti BUAB „Mano tikslas“ nepadengtą turto vertę. Teismas taip pat nustatė, kad lizinguotas turtas buvo parduotas už 500 000 Lt be PVM. Abejoti tuo, jog turtas buvo parduotas už neprotingai mažą kainą, teigti, kad ieškovas nedėjo visų įmanomų pastangų parduoti turtą už didesnę kainą, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad yra visos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala/nuostoliai, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys), todėl visus ieškovo patirtus nuostolius, BUAB „Mano tikslas“ netinkamai vykdant sutartines prievoles, teismas priteisė iš BUAB „Mano tikslas“ laiduotojos, t. y. atsakovės. Nustatęs, kad pagal laidavimo sutarties Nr. LT025867/L/1 4 p. atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovui tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimis, kaip ir BUAB „Mano tikslas“, 11 p. įsipareigojo sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį ir įvykdyti kitus BUAB „Mano tikslas“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, teismas ieškovo reikalavimus dėl 227 711,01 Lt nuostolio iš lizinguoto turto pardavimo bei 30 257,90 Lt papildomų išlaidų, susijusių su lizinguoto turto atsiėmimu, pardavimu ir kt., priteisimo patenkino, taip pat patenkino ir ieškovo reikalavimą dėl 29 214,95 Lt priteisimo, nurodęs, kad minėta suma yra BUAB „Mano tikslas“ įsiskolinimas pagal ieškovo UAB Swedbank lizingas iki lizingo sutarties nutraukimo dienos išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas, t. y. nesumokėtos palūkanų įmokos, kurios nepatenka į išperkamo turto vertę. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti 29 214,95 Lt suma yra ieškovo nuostoliai negautų įmokų forma, todėl, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, šią sumą teismas taip pat priteisė iš BUAB „Mano tikslas“ laiduotojos – atsakovės J. M..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti liudytojus: P. Č. bei G. M..

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas sąmoningai nepranešė atsakovei apie pateikiamų dokumentų pluošte esančias laidavimo sutartis, kurias ji, būdama suklaidinta, pasirašė. Tokiu būdu atsakovė iki pat ieškinio pateikimo dienos nežinojo, kad ginčijamos laidavimo sutartys apskritai egzistuoja. Apeliantės teigimu, laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis dėl atsakovės valios trūkumų – kaip sudarytos dėl ieškovo apgaulės arba dėl atsakovės suklydimo.

2. Atsakovė, pasirašydama jai ieškovo pateiktą dokumentų pluoštą, buvo įsitikinusi, kad visi jai pateikti dokumentai yra sudaromi juridinio asmens - UAB „Mano tikslas“ vardu. Tai, apsak atsakovės, papildomai pagrindžia, kad ji nežinojo ir neturėjo jokio pagrindo manyti, jog tarp ieškovo pateiktų dokumentų bus įdėtos ir laidavimo sutartys, kurias ji, ieškovo pageidavimu, turėtų pasirašyti ne kaip juridinio asmens atstovė, o kaip fizinis asmuo. Pasak apeliantės, ieškovas neabejotinai žinojo ir turėjo žinoti apie tai, kad laidavimo sutartys, kurios, ieškovo vertinimu, turėjo būti sudarytos fizinio asmens vardu, buvo pasirašytos juridinio asmens – patvirtintos juridinio asmens antspaudu.

3. Laidavimo sutarčių tekste klaidinamai nurodytas ir sutartis sudarančios šalies (atsakovės) adresas: sutartyse nurodytas ne atsakovės gyvenamosios vietos adresas, kuris privalo būti nurodomas, sudarant sandorį su fiziniu asmeniu, o trečiojo asmens buveinės adresas - Šeimyniškių g. 3, Vilnius.

4. Laidavimo sutartys sudarytos, nesilaikant imperatyvaus reikalavimo gauti turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrasavininkio – atsakovės sutuoktinio G. M. leidimą/sutikimą sudaryti tokias sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Šioje civilinėje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4291-585/2009 UAB „Mano tikslas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo – 2009 m. birželio 21 d. Anot apeliantės, ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio pateikimo terminą, todėl jai nekyla ir negali kilti atsakomybė pagal laidavimo sutartis už trečiojo asmens prievoles.

6. Ieškovo reikalavimas priteisti 775 524,95 Lt susideda iš: (a) 227 711,01 Lt nuostolių - atsiimto lizinguoto turto nepadengtos vertės ir jo pardavimo kainos skirtumą; (b) 299 605,38 Lt neapmokėtos skolos pagal papildomo finansavimo sutartį Nr. LT035177; (c) 191 735,71 Lt neapmokėtos skolos pagal papildomo finansavimo sutartį Nr. LT040268; (d) 26 214,95 Lt UAB „Mano tikslas“ bendrojo debitorinio įsiskolinimo pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas; (e) 30 257,90 Lt papildomų išlaidų (nuostolių). Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje UAB „Mano tikslas“ bankroto byloje patvirtino bankrutuojančios UAB „Mano tikslas“ (pagrindinio skolininko) kreditorių reikalavimus, inter alia ieškovo reikalavimą, kurio dydis – 30 586,47 Lt. Ieškovas nepagrįstai reikalauja 20 kartų didesnės sumos, nei jo reikalavimai trečiojo asmens atžvilgiu – tokiu atveju pažeidžiamos CK 6.78 straipsnio 2 dalies nuostatos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad netrukus po patalpų įsigijimo (lizingo sutarties sudarymo) jų vertė buvo 1 539 000,00 Lt, po patalpų pagerinimo jų vertė 2008 metais jau buvo apie 1 900 000,00 Lt, o ieškovas turtą pardavė už 500 000,00 Lt. Atsakovės vertinimu, parduodant turtą, UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, kuris priklauso Swedbank grupei, galimai buvo dirbtinai sumažinta parduodamo turto kaina – tokiu būdu nepagrįstai padidinant trečiojo asmens ir/ar atsakovės įsipareigojimų dydį.

7. Priimdamas sprendimą, teismas grubiai pažeidė procesines teisės aktų nuostatas - sprendimu iš atsakovės priteisus ieškovo reikalaujamas sumas, minėtos sumos bus išieškomos iš viso atsakovės turto, kurio bendraturtis yra ir trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje neįtrauktas G. M.. Neabejotina, kad šiuo sprendimu yra daroma įtaka minėto asmens teisėms ir pareigoms, o todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo minėtą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB Swedbank lizingas prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo atmesti apeliantės prašymą dėl liudytojų apklausos.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantė neginčijo laidavimo sutarčių pasirašymo fakto, t. y. fakto, kad sutartys pasirašytos pačios apeliantės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai, kaip UAB „Mano tikslas“ vadovei ir kaip fiziniam asmeniui, buvo apribotos galimybės susipažinti su pasirašomų sutarčių turiniu ar šios sutartys iki pasirašymo ar pasirašymo metu buvo kaip kitaip slepiamos.

2. Laidavimo sutartis apeliantė sudarė laisva valia. Dėl prievolių užtikrinimo reikalingumo ir jų rūšies kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgdamas į prievolės dydį, kliento riziką ir kitus veiksnius, sprendžia kreditorius.

3. Laidavimo sutartyse buvo nurodyti apeliantės, kaip fizinio asmens, duomenys, taigi nėra pagrindo teigti, kad pasirašomos laidavimo sutartys galėjo būti suprantamos kaip juridinio asmens vardu pasirašomos sutartys. Apeliantė įmonės antspaudo ant laidavimo sutarčių uždėjimą nepagrįstai traktuoja kaip esminį jos suklydimą patvirtinantį įrodymą.

4. Laidavimo sutarčių sąlygos atitinka ir neprieštarauja CK nuostatoms, kurios reglamentuoja kreditoriaus ir laiduotojo teises ir pareigas bei laidavimo sutarčių turinį.

5. Laidavimo sutarčiai nėra reikalingas laiduotojo sutuoktinio sutikimas. Laidavimo sutartis nėra sutartis dėl disponavimo turtu, nėra daiktinė prievolė, ji nepatenka į CK 3.92 straipsnio reglamentuojamų sandorių ratą.

6. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

7. Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus lizingo sutartis ar lizingo gavėjui iškėlus bankroto bylą, prievolė įvykdyti lizingo sutarčių pagrindu kylančius įsipareigojimus išlieka, todėl laidavimo sutarčių 21 p. šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl neterminuoto laidavimo ir tokiu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

8. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek pareikšti reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Lizinguotas turtas buvo parduotas viešo aukciono būdu.

Atsiliepimas

9. Negalima sutikti su apeliantės nuomone, kad teismas grubiai pažeidė procesinės teisės normas, nes priimtu sprendimu pasisakė dėl į bylą neįtraukto atsakovės sutuoktinio teisių ir pareigų Priimtas teismo sprendimas neturi įtakos apeliantės sutuoktinio teisėms ir pareigoms. Kita vertus, pati atsakovė nepateikė prašymo įtraukti sutuoktinį trečiuoju asmeniu, todėl teismas pagrįstai tokio klausimo nesprendė.

Šalies argumentai

10. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo dėl liudytojų apklausos, nors buvo teikiamas prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš ieškovo ir byla nebuvo išnagrinėta pirmojo teismo posėdžio metu. Taip pat apeliantė neargumentuoja būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojos atsakovės J. M. atsakomybės už pagrindinio skolininko UAB „Mano tikslas“ prievolę.

Atsakovė J. M. savo apeliaciniu skundu, be kita ko, pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prašo teismo posėdžio metu liudytojais apklausti P. Č., kuris, jos teigimu, galėtų patvirtinti su ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymu susijusias faktines aplinkybes, kurių nustatymas šioje civilinėje byloje turi esminę reikšmę, ir G. M., kuris, jos teigimu, galėtų patvirtinti visas su ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymu susijusias faktines aplinkybes, derybų eigą, o taip pat patvirtinti svarbias faktines aplinkybes dėl sutikimo disponuoti turtu, valdomu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, davimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovė tokio motyvuoto prašymo nepareiškė. Prašymo dėl liudytojų apklausos pirmosios instancijos teisme apeliantė taip pat nereiškė ir aplinkybėmis, kurias, jos teigimu, turėtų patvirtinti liudytojai, nesirėmė. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi, apeliantės prašymas dėl liudytojų P. Č. ir G. M. apklausos negali būti patenkintas.

Ieškovo UAB Swedbank lizingas ieškinį atsakovės J. M. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas patenkino, nustatęs, kad trečiasis asmuo UAB „Mano tikslas“ lizingo sutartimi ir papildomais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. laiku nemokėjo mokėjimų, ir tuo pagrindu padaręs išvadą, kad ginčijamos laidavimo sutartys atitinka joms keliamus reikalavimus, numatytus CK 6.76 - 6.79 straipsniuose, o atsakovė neįrodė ieškovo darbuotojų apgaulės, jas sudarant (CK 1.91 str.), ar pačios laiduotojos esminio suklydimo (CK 1.90 str.), todėl atsakovė J. M., kaip laiduotoja, privalo atsakyti visu savo turtu ieškovui UAB Swedbank lizingas už neįvykdytas prievoles.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovės J. M. priteista 775 524,95 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 768 Lt žyminio mokesčio ir 35,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą bei atmestas atsakovės J. M. priešieškinys dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atsakovė J. M. savo apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas sąmoningai nepranešė jai apie pateikiamų dokumentų pluošte esančias laidavimo sutartis, kurias ji, būdama suklaidinta, pasirašė, tokiu būdu atsakovė iki pat ieškinio pateikimo dienos nežinojusi, kad ginčijamos laidavimo sutartys apskritai egzistuoja. Apeliantės teigimu, laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis dėl jos valios trūkumų, kaip sudarytos dėl ieškovo apgaulės arba sudarytos dėl atsakovės suklydimo. Anot apeliantės, pasirašydama jai ieškovo pateiktą dokumentų pluoštą, ji buvo įsitikinusi, kad visi jai pateikti dokumentai yra sudaromi juridinio asmens - UAB „Mano tikslas“ vardu. Tai, pasak apeliantės, papildomai pagrindžia, kad ji nežinojo ir neturėjo jokio pagrindo manyti, jog tarp ieškovo pateiktų dokumentų bus įdėtos ir laidavimo sutartys, kurias ji, ieškovo pageidavimu, turėtų pasirašyti ne kaip juridinio asmens atstovė, o kaip fizinis asmuo. Pasak apeliantės, ieškovas neabejotinai žinojo ir turėjo žinoti apie tai, kad laidavimo sutartys, kurios, ieškovo vertinimu, turėjo būti sudarytos fizinio asmens vardu, buvo pasirašytos juridinio asmens – patvirtintos juridinio asmens antspaudu.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog šalies elgesys kaip suklydimas gali būti kvalifikuojamas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378, 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514, ir kt.).

Kalbant apie CK 1.90 straipsnio taikymą, t. y. ginčijant sandorį, kaip sudarytą dėl apgaulės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 30 d. ieškovas UAB Hansa lizingas (pavadinimas pakeistas į UAB Swedbank lizingas) ir trečiasis asmuo UAB „Mano tikslas“ pasirašė lizingo sutartį Nr. LT025867, kuria ieškovas įsipareigojo iš kliento (UAB „Mano tikslas“) nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – administracines patalpas nuo 3-1 iki 3-12 (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį naudoti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas (9-18 b.l., 1 t.). Turto (patalpų) vertė lizingo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta 254 865,62 EUR. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2005 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo aktu lizingo sutartyje numatytas patalpas perdavė trečiajam asmeniui UAB „Mano tikslas“ (33-34 b.l., 1 t.).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. birželio 28 d. UAB Swedbank lizingas ir UAB „Mano tikslas“ kaip priedą prie lizingo sutarties pasirašė sutartį dėl papildomo finansavimo Nr. LT035177, pagal kurią ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 101 367 EUR dydžio paskolą (35-40 b.l., 1 t.). 2006 m. spalio 16 d. kaip priedas prie lizingo sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo pasirašyta sutartis dėl papildomo finansavimo Nr. LT040268, pagal kurią UAB Swedbank lizingas suteikė UAB „Mano tikslas“ 57 924 EUR paskolą (55-60 b.l., 1 t.).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. gegužės 26 d. ieškovas UAB Swedbank lizingas ir atsakovė J. M. pasirašė laidavimo sutartis Nr. LT025867/L/1, Nr. LT035177/L/2 ir Nr. LT040268/L/3 (92-93, 94-95, 96-97 b.l., 1 t.). Tą pačią dieną, t.y. 2008 m. gegužės 26 d. ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Mano tikslas“, atstovaujama direktorės J. M., pasirašė priedą Nr. 11 prie lizingo sutarties Nr. LT025867, susitarimą dėl 2006 m. birželio 28 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Mokėjimų grafiko pakeitimus (23-27, 45-49 b.l., 1 t.). Šiais dokumentais buvo atidėti ir pakeisti mokėjimų grafikai pagal anksčiau pasirašytas sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Suklydimą, pasirašant laidavimo sutartis, atsakovė iš esmės įrodinėja tuo, kad ji maniusi, jog pasirašo priedą Nr. 11 prie lizingo sutarties Nr. LT025867, susitarimą dėl 2006 m. birželio 28 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Mokėjimų grafiko pakeitimus ir kad pasirašo kaip UAB „Mano tikslas“ vadovė, o ne, kaip fizinis asmuo, ir tai, pasak apeliantės, patvirtina ir juridinio asmens antspaudas.

Pažymėtina, jog tiek savo procesiniuose dokumentuose (1 b. l., 2 t.), tiek teismo posėdžio metu duodama parodymus (86 b. l., 2 t.) atsakovė pripažino, kad 2008 m. gegužės 26 d. jai atvykus pas ieškovą, jai buvo pateikti jau paruošti dokumentai, kuriuos ji ir pasirašė. Taigi, darytina išvada, kad prieš pasirašant pakeitimus ir laidavimo sutartis, atsakovei faktiškai buvo sudarytos visos sąlygos su pateiktais dokumentais susipažinti ir atsisakyti pasirašyti tuos, dėl kurių nebuvo tartasi. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė 2011 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad prieš pasirašydama dokumentus ji visada visus dokumentus peržiūri atidžiai (86 b. l., 2 t.). Šio teismo posėdžio metu atsakovė taip pat teigė, kad dokumentus ji pasirašė, greitai versdama ir dėdama antspaudą. Pažymėtina ir tai, kad tiek sutartis dėl papildomo finansavimo (35-40, 55-59 b. l., 1 t.), tiek priedą Nr. 11 prie lizingo sutarties Nr. LT025867 (23 b. l., 1 t.), tiek susitarimą dėl 2006 m. birželio 28 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Mokėjimų grafiko pakeitimo (45 b. l., 1 t.) atsakovė pasirašė kaip ieškovo klientė, t. y. UAB „Mano tikslas“ vadovė. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose dokumentuos yra aiškiai nurodyti šalių rekvizitai: tiek ieškovo, tiek ir kliento (UAB „Mano tikslas“) juridinio asmens kodas, adresas, atstovavimas. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ji, pasirašydama laidavimo sutartis Nr. LT025867/L/1, Nr. LT035177/L/2 ir Nr. LT040268/L/3 nesuprato, jog jas pasirašo kaip fizinis asmuo. Apeliantės teiginius paneigia tai, kad laidavimo sutartyse laiduotoju buvo nurodyta ne įmonė (CK 2.44 str. 1 d.), o būtent ji, kaip fizinis asmuo, nurodant jos asmens kodą, taip pat nebuvo nurodyta, kad ji laidavimo sutartimis atstovauja kurią nors įmonę. Priešingai, laidavimo sutartyse nurodyta, kad ji laiduoja už UAB „Mano tikslas“ prievolių ieškovui tinkamą įvykdymą, laidavimo sutartis ji taip pat pasirašė ne kaip klientė, o kaip laiduotojas. Vien tik aplinkybė, kad ant laidavimo sutarčių yra UAB „Mano tikslas“ spaudas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos šios bendrovės vardu, nes tai prieštarautų pačios laidavimo sutarties prasmei, tikslui bei turiniui (CK 6.76 str. 1 d.): UAB „Mano tikslas“ negali laiduoti už save, toks laidavimas neturėtų jokios prasmės. Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi, negalėjo nepastebėti, kad pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis laidavo už ieškovui savo vadovaujamos įmonės prievolių įvykdymą savo turtu ir prisiėmė kitus įsipareigojimus.

Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad laidavimo sutartys sudarytos, nesilaikant imperatyvaus reikalavimo gauti turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrasavininkio – jos sutuoktinio G. M. leidimą/sutikimą sudaryti tokias sutartis. Pasak jos, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė proceso teisės aktų nuostatas - sprendimu iš jos priteisus ieškovo reikalaujamas sumas, minėtos sumos bus išieškomos iš viso jos turto, kurio bendraturtis yra ir trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje neįtrauktas G. M.. Atsakovės teigimu, šiuo sprendimu yra daroma įtaka minėto asmens teisėms ir pareigoms, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo minėtą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, 2008 m. gegužės 26 d. ieškovas UAB Swedbank lizingas ir atsakovė J. M. pasirašė laidavimo sutartis Nr. LT025867/L/1, Nr. LT035177/L/2 ir Nr. LT040268/L/3 (92-93, 94-95, 96-97 b.l., 1 t.). Laidavimo sutartimis ji, kaip laiduotoja, įsipareigojo įvykdyti UAB „Mano tikslas“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas UAB „Mano tikslas“ pagal lizingo sutartį Nr. LT025867 su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Taip pat minėtomis laidavimo sutartimis atsakovė už kliento įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip ir klientas (turto išpirkimo įmokos, palūkanų įmokos ir PVM nuo aukščiau nurodytų mokėjimų bei baudos ir delspinigiai, pažeidus lizingo sutarties sąlygas) (laidavimo sutarčių 4 punktai - 92, 94, 96 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2013). Skirtingai, negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Atsižvelgęs į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant su sutuoktinių prievoles reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu susijusius klausimus, yra pažymėta, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje išieškojimas negali būti nukreipiamas.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė J. M. laidavo lizingo bendrovei visu savo turtu. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė laidavimo sutartis sudarė be sutuoktinio sutikimo juridinio asmens interesais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ieškovo UAB Swedbank lizingas ir atsakovės sudarytos laidavimo sutartys kvalifikuotinos kaip asmeninė J. M. prievolė, todėl jos sutuoktinio sutikimas laidavimo sutartims sudaryti nebuvo reikalingas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė proceso teisės aktų nuostatas – neva šiuo sprendimu yra daroma įtaka apelianto sutuoktinio teisėms ir pareigoms, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjęs minėtą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, priimtas teismo sprendimas apeliantės sutuoktinio teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Kita vertus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pati atsakovė nepateikė prašymo įtraukti sutuoktinį trečiuoju asmeniu, todėl teismas pagrįstai tokio klausimo nesprendė.

Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio pateikimo terminą - kadangi 2009 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4291-585/2009 UAB „Mano tikslas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo – 2009 m. birželio 21 d., todėl jai nekylanti ir negalinti kilti atsakomybė pagal laidavimo sutartis už trečiojo asmens prievoles.

Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą, prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, pagal CK 6.76 ir 6.81 straipsnių nuostatas, tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios atsakomybės esmė yra ta, kad visi bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė J. M., kaip laiduotoja, turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 str. 1 d. – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (CK 6.88, 6.89 str.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės J. M. sudarytų laidavimo sutarčių 21 punktuose nedviprasmiškai ir aiškiai buvo nustatyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad lizingo sutarties dalyje Turto išpirkimo sąlygos yra nurodytas lizingo terminas – 120 mėnesių (9 b. l., 1 t.), o lizingo sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki visiško joje numatytų sąlygų įvykdymo arba jos nutraukimo sutartyje numatyta tvarka (10 b. l., 1 t.).

Taip pat byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi UAB „Mano tikslas“ iškelta bankroto byla (50-51 b. l., 2 t.), ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 21 d. Pažymėtina, kad įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, jog iškėlus skolininkui bankroto bylą, visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 16 str.), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų plenarinė sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu.

Taigi, teigti, kad nagrinėjamu atveju, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl skolininkui UAB „Mano tikslas“ bankroto bylos iškėlimo, atsakomybė pagal laidavimo sutartį atsakovei nekyla ir negali kilti, nes ieškovas praleido CK 6.88 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą pareikšti laiduotojai ieškinį, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis terminas ieškiniui pareikšti taikomas tik tuo atveju, jeigu buvo laiduota tam tikram laikui arba laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, CK 6.88 straipsnis negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, laidavimo terminas yra apibrėžtas visų laidavimo sutartyje nurodytų skolininko ir laiduotojo įsipareigojimų įvykdymu. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas tokių teisinių padarinių siekė laisva valia. Susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, yra išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, taigi, apeliantės argumentas, kad jos prievolė pagal laidavimo sutartis pasibaigė, yra nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, netenkinamas jos prašymas priteisti jai iš ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas