Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Adverna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gilius ir Ko“ ieškinį atsakovei UAB „Adverna“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės 3866,81 Eur skolos, 915,61 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad remiantis tarp šalių sudaryta Įrangos tiekimo sutartimi, ji perdavė atsakovei prekes, išrašė bei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė sąskaitų neapmokėjo, skola yra 3866,81 Eur. Pagal sutarties 4.2 p. atsakovė privalo sumokėti 915,61 Eur delspinigių dėl netinkamo prievolės vykdymo. 2015-09-22 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovės UAB „Adverna“ 3866,81 Eur skolos, 915,61 Eur delspinigių, 72 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentai metinių palūkanų už priteistą 4782,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Gilius ir Ko“ naudai (b.l. 22).2015-10-27 gauti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo (b.l. 28-29). Atsakovė prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad pagal Įrangos teikimo sutartį ieškovė įsipareigojo pateikti medžiagas atsakovės renovuojamiems namams Molėtų mieste. Nurodė, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su objekto projektiniais sprendiniais bei juose esančiais medžiagų kiekių žiniaraščiais. Tačiau ieškovė vietoj termostatinio elemento su dujiniu užpildu ir Min/Max temperatūros ribojimo funkcija (kurių temperatūros nustatymo ribos nuo 5-22 °C) 152 vnt. patiekė tokį pat kiekį termostatinių elementų su dujiniu užpildu ir Min/Max temperatūros ribojimo funkcija (kurių temperatūros nustatymo ribos nuo 5-26 °C). Pastarųjų objekte turėjo būti sumontuota tik 11 vnt. (iš viso - 163 vnt.). Atsakovei, kaip rangovui sumontavus objekte netinkamus termostatinius elementus su dujiniu užpildu, buvo gautos pretenzijos ir objekto užsakovo UAB „Molėtų švara", dėl ko atsakovė privalėjo juos demontuoti, grąžinti ieškovei ir iš naujo sumontuoti pakeistus tinkamus termostatinius elementus. 152 vienetų termostatinių elementų vienkartinio sumontavimo darbų kaina yra 1112,34 Eur, tuo tarpu atsakovei dėl ieškovės kaltės teko papildomai vieną sykį medžiagas demontuoti ir papildomai vieną sykį jas sumontuoti, t.y. atsakovė patyrė 2224,68 Eur nuostolių. Ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl patiekdama netinkamas ir techniniame darbo projekte nenumatytas medžiagas, yra atsakinga ir už to pasėkoje atsiradusius nuostolius. Prieštaravimuose nurodė, kad nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais, iš atsakovės priteistina netesybų norma yra neprotinga ir turėtų būti mažintina nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. Prašė delspinigiams taikyti senatį.2015-11-12 gautas ieškovės atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame nurodyta, kad nesutinka su prieštaravimais, prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 60-63). Atsiliepime nurodė, kad prieštaravimuose nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovė tik siekia vilkinti atsiskaitymą su ieškove. Tarp šalių civiliniai santykiai susiklostė pagal sudarytą sutartį bei konkrečias sąskaitas, aktus ir kitus į bylą pateiktus dokumentus. Pagal ieškovės ir atsakovės 2014-08-25 sudarytos Įrangos teikimo sutarties Nr. IS-V-14/009 ir jos priedo Nr. 1 ieškovė teikė atsakovei medžiagas objektams, esantiems Liepų g. 7,8,9, Molėtuose. Pažymėjo, kad ieškovė nebuvo supažindinta su atsakovės objekto projekto sprendiniais, medžiagų kiekių žiniaraščiais, ar kita informacija, esančia techniniame darbo projekte, ir atsakovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių ieškovės supažindinimą su atsakovės nurodytas dokumentais. Pažymėjo, kad nei 2014-08-25 įrangos teikimo sutartyje, nei jos prieduose nėra numatyta sąlyga, kad ieškovė įsipareigoja atsakovei teikti medžiagas pagal darbo techninius projektus ar kitą atsakovės nurodomą dokumentaciją. Ieškovė neteikė medžiagų objektui, esančiam Liepų g. 21, Molėtuose, pagal 2014-08-25 sutartį, kurios pagrindu atsirado atsakovės įsiskolinimas. Medžiagos objektui, esančiam Liepų g. 21, Molėtuose, buvo teikiamos pagal visiškai kitą sutartį, t.y. 2014-07-31 Įrangos teikimo sutartį Nr. IS-V 14/007. Atsakovė prieštaraudama dėl įsiskolinimo ieškovei, prieštaravimuose nurodė aplinkybes apie kitos sutarties (2014-07-31) vykdymą, kuri nėra susijusi su 2014-08-25 sutartimi, kurios pagrindu yra susidaręs atsakovės įsiskolinimas. Atsakovės nurodyti 152 vnt. termostatiniai elementai niekaip nėra susiję su ginčo sutarties vykdymu. Šią aplinkybę patvirtina ir 2014-07-31 įrangos teikimo sutarties priede Nr. 1 nurodytos UAB „Adverna“ užsakytos medžiagos, teiktinos objektui, esančiam Liepų g. 21, Molėtuose, tarp kurių nėra 152 vnt. termostatinių elementų. Todėl atsakovės argumentas dėl neva jam kilusių nuostolių neatitinka tikrovės. Ieškovė nėra net diskutavusi apie atsakovės neva patirtų nuostolių kompensavimą ar teikiamų medžiagų kainų sumažinimą. Atsakovės pateiktas 2015-10-02 elektroninis laiškas, kuris neva įrodo, jog buvo pateiktos netinkamos medžiagos, patvirtina tik tai, kad pati atsakovė keitė teiktinų medžiagų modelius savo objektams. Tačiau tai jokiu būdu neįrodo ieškovės netinkamo medžiagų tiekimo ar atsakovės patirtų nuostolių. Nurodė, kad nesutinka su prieštaravimo argumentu dėl netesybų mažinimo bei dėl senaties taikymo. Atsakovė sudarydamas sutartį, sutiko mokėti 0,1 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kuomet už teiktas medžiagas nebus atsiskaityta per 2014-08-25 sutartyje nustatytą laikotarpį, taip pat sutiko, kad minėti delspinigiai būtų skaičiuojami iki galutinio atsiskaitymo. Atsakovė laiku nesumokėjo 3866,81 Eur sumos už teiktas medžiagas, ši suma iki šios dienos nėra grąžinta. Pridedami atsakovės siųsti elektroniniai laiškai bei 2015-03-30 prašymas patvirtina, kad atsakovė visą laiką žadėjo grąžinti skolą, kas be abejonės įtakojo aplinkybę, jog ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, tikėdamasi, kad atsakovė įvykdys savo pažadus. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovė laisva valia sutiko sudaryti 2014-08-25 sutartį, tuo pačiu sutikdama su sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis numatytomis minėtoje sutartyje, 2014-08-25 sutarties 4.2 p. nustatyta delspinigių 0.1 % dydžio norma nelaikytina neprotinga. Be to atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su ieškove, o 2014-08-25 sutarties 4.2 punkte nustatytas delspinigių skaičiavimas iki galutinio atsiskaitymo su ieškove, šiuo atveju senaties terminas delspinigiams netaikytinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės UAB „Adverna“ 3866,81 Eur skolos, 915,61 Eur delspinigių, 1072 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Gilius ir Ko“ naudai; priteisė iš atsakovės UAB „Adverna“ valstybės naudai 7,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; grąžino ieškovei UAB „Gilius ir Ko“ 78 eurus žyminio mokesčio.Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:Atsakovės pateikti prieštaravimai, kad ji patyrė nuostolių dėl ieškovės ne tos komplektacijos prekių perdavimo laikytini nepagrįstais ir neturinčiu ryšio su šioje byloje nagrinėjamu dalyku. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė buvo supažindinta su atsakovės objekto projekto sprendiniais, medžiagų kiekių žiniaraščiais, ar kita informacija, esančia techniniame darbo projekte. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad su atsakove 2014-07-31 buvo sudaryta Įrangos tiekimo sutartis Nr. IS-V 14/007, kurios pagrindu medžiagos buvo teikiamos objektui Liepų 21, Molėtai. Pateiktų į bylą įrodymų analizė nesudaro pagrindo teigti, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovė įsipareigoja atsakovei teikti medžiagas pagal darbo techninius projektus ar kitą atsakovės nurodomą dokumentaciją. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovė būtų patyrusi nuostolių. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovei nėra pateikusi jokių pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė su ieškove pagal Įrangos tiekimo sutartį bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė, todėl laikytina pažeidusia prievolę ir ieškovei iš atsakovės priteistina 3866,81 Eur skolos už parduotas prekes.Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad 0,1 procento delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl turi būti mažintini iki 0,02 procento. Šalių susitarimu nustatytų delspinigių tikslas atsižvelgiant į LR CK 6.71 str. yra kompensuoti minimalius ieškovės praradimus tuo atveju, kai atsakovė neįvykdo prievolės arba netinkamai vykdo prievoles pagal sutartis. Šalys susitardamos dėl tokių delspinigių dydžio, pripažino, kad būtent tokio dydžio delspinigiai atitinka minimalius būsimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei atsakovė neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Sutartyje nustatyti ir ieškovės paskaičiuoti 0,1 procento delspinigiai negalėtų būti pripažinti nepagrįstai dideliais ir prieštaraujančiais teisingumo bei protingumo, sąžiningumo principams, įvertinus pažeidimo terminą, be to, aplinkybę, kad abi šalys yra verslo subjektai, todėl prieš sudarydamos susitarimą, jos galėjo įvertinti delspinigių dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Adverna“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovės priteistos 3 866,81 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių terminui, skaičiuojamam nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, nurodant, kad ši suma išmokama lygiomis dalimis, o priteistas netesybas sumažinti iki 139,97 Eur (b. l. 106-108). Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl skolos sumokėjimo išdėstymo, nors tam buvo visos sąlygos. Sprendimo vykdymas be jo išdėstymo atsakovei sudarytų ypatingai sunkią situaciją – atsakovės bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir bet koks priverstinis išieškojimas sudarytų prielaidas įmonės bankroto paskelbimui. Atsakovė neišsižada įsipareigojimų ieškovei įvykdymo, mano, jog skolos išdėstymas atitiks ir ieškovės interesus; Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, sutarties, pasirašytos su ieškove, nuostata, kad delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį iki galutinio atsiskaitymo, neeliminuoja sutrumpinto ieškini senaties termino taikymo;Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog netesybų norma yra sąžininga, protinga, atskirai aptarta ir nemažintina. Tai, jog prašomos priteisti netesybos sudaro beveik ¼ dalį visos skolos, rodo, kad netesybų norma yra aiškiai per didelė ir suteikianti teisę ieškovei piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė UAB „Gilius ir Ko“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 118-121). Nurodė šiuos atsikirtimus į skundą: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, teismas objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą; Atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja teise ir elgiasi nesąžiningai. Iš esmės atsakovė pateikė apeliacinį skundą tik dėl palūkanų sumažinimo, nesąžiningai pareikšdama apeliaciniu skundu naują reikalavimą dėl sprendimo išdėstymo; Reikalavimas dėl sprendimo išdėstymo nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovas turi teikti atskirą prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau neturėtų būti galima teikti apeliacinio skundo dėl prašymo, kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme; Atsakovė neteisėtai aiškina CPK 284 straipsnio nuostatas, kadangi tokio prašymo pateikimas nestabdo sprendimo vykdymo, nebent teismas tai išspręstų atskira nutartimi; Neatsiskaitymas su darbuotojais negali būti pagrindinė aplinkybė, įrodanti sunkią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovė ypatingai sunkios finansinės būklės nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais; Visiškai nepagrįsti atsakovės skundo argumentai dėl neva nepagrįstai per didelių priteistų delspinigių ir reikalavimų juos sumažinti bei taikyti delspinigių skaičiavimo senaties terminą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su ieškove, o 2014-08-25 sutarties 4.2. p. nustatytas delspinigių skaičiavimas iki galutinio atsiskaitymo, šiuo atveju senaties terminas delspinigiams netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Gilius ir Ko“ ir atsakovė UAB „Adverna“ 2014-08-24 sudarė Įrangos tiekimo sutartį Nr. IS-V-14/009, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei sutarties priede Nr. 1 numatytą įrangą per 14 dienų po raštiško užsakymo patvirtinimo, o atsakovė įsipareigojo priimti įrangą, atsiimant ją iš ieškovės prekybos salono, ir už ją sumokėti pagal sutartyje numatytus terminus ir tvarką (T. 1, b.l. 2-5). Ieškovė šios sutarties pagrindu perdavė prekes atsakovei ir išrašė sąskaitas faktūras – 2014-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą GIV Nr. 05-30892 15,21 Eur sumai, 2014-11-21 PVM sąskaitą-faktūrą GIV Nr. 05-30422 182,23 Eur sumai, 2014-11-20 PVM sąskaitą-faktūrą GIV Nr. 05-30394 210,26 Eur sumai, 2014-11-05 PVM sąskaitą-faktūrą GIV Nr. 05-30225 220,07 Eur sumai, 2014-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą GIV Nr. 05-30123 53,22 Eur sumai, 2014-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą GIV Nr. 05-30111 1576,43 Eur sumai, 2014-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą GIV Nr. 05-30074 1803,79 Eur sumai (b.l. 6-12). Iš byloje pateiktos 2015-07-27 pretenzijos nustatyta, kad ieškovė ne kartą yra raginusi atsakovę sumokėti pradelstą 3866,81 Eur skolą, tačiau skola nebuvo padengta. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės 3866,81 Eur skolos, 915,61 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2015-09-22 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovės UAB „Adverna“ 3866,81 Eur skolos, 915,61 Eur delspinigių, 72 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentai metinių palūkanų už priteistą 4782,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Gilius ir Ko“ naudai (b.l. 22).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės UAB „Adverna“ 3866,81 Eur skolos, 915,61 Eur delspinigių, 1072 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Gilius ir Ko“ naudai; priteisė iš atsakovės UAB „Adverna“ valstybės naudai 7,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; grąžino ieškovei UAB „Gilius ir Ko“ 78 eurus žyminio mokesčio. Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė buvo supažindinta su atsakovės objekto projekto sprendiniais, medžiagų kiekių žiniaraščiais, ar kita informacija, esančia techniniame darbo projekte. Teismo nuomone, į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovė būtų patyrusi nuostolių. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad 0,1 procento delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl turi būti mažintini iki 0,02 procento. Teismo teigimu, sutartyje nustatyti ir ieškovės paskaičiuoti 0,1 procento delspinigiai negalėtų būti pripažinti nepagrįstai dideliais ir prieštaraujančiais teisingumo bei protingumo, sąžiningumo principams, įvertinus pažeidimo terminą, be to, aplinkybę, kad abi šalys yra verslo subjektai, todėl prieš sudarydamos susitarimą, jos galėjo įvertinti delspinigių dydį. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gilius ir Ko“ iš esmės neginčijo priteistos skolos, tačiau prašė priteistos 3 866,81 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių terminui, skaičiuojamam nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, nurodant, kad ši suma išmokama lygiomis dalimis, o priteistas netesybas sumažinti iki 139,97 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako tik dėl apskųstosiosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.Skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl skolos sumokėjimo išdėstymo, nors tam buvo visos sąlygos. Pasak apeliantės, sprendimo vykdymas be jo išdėstymo atsakovei sudarytų ypatingai sunkią situaciją – atsakovės bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir bet koks priverstinis išieškojimas sudarytų prielaidas įmonės bankroto paskelbimui. Atsakovė nurodė, jog neišsižada įsipareigojimų ieškovei įvykdymo, mano, jog skolos išdėstymas atitiks ir ieškovės interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.Pažymėtina, jog CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmaneų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tada, kai jų taikymo reikalauja tam tikros socialiai reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, negali būti paneigtos išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Proceso įstatymas aiškiai nustato, jog, sprendžiant aptariamą klausimą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių turtinę padėtį. Taigi asmens, privalančio vykdyti teismo procesinį sprendimą, interesai negali būti suabsoliutinti ir iškelti aukščiau asmens, turinčio tokiu sprendimu patvirtintą reikalavimo teisę, interesų. Net ir pasitvirtinus aukščiau įvardytoms sąlygoms, turi būti papildomai sprendžiama, ar teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas neiškreips šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Todėl, tik įsitikinus, jog bus užtikrinta protinga ir teisinga abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, galima išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl skolos sumokėjimo išdėstymo, nors tam buvo visos sąlygos, apeliantė nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, kad toks prašymas pirmosios instancijos teismui apskritai buvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog prašymas išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą yra keliamas tik apeliaciniame skunde, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė tokį prašymą būtų pateikusi bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme.Atsižvelgiant į tai, kad CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas apeliantės skundo reikalavimą dėl priteistos skolos išdėstymo 6 mėnesiams palieka nenagrinėtą. Skunde apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistais delspinigiais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog netesybų norma yra sąžininga, protinga, atskirai aptarta ir nemažintina. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad prašomos priteisti netesybos sudaro beveik ¼ dalį visos skolos, rodo, kad netesybų norma yra aiškiai per didelė ir suteikianti teisę ieškovei piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.Pažymėtina, jog CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o to paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei pagal Įrangos tiekimo sutartį Nr. IS-V-14/009, to apeliaciniame skunde nenurodė ir pati apeliantė.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Įrangos tiekimo sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad už prekes atsakovė apmoka per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu atsakovė nesumoka už prekes pagal sutarties 4.1.1. punkte nustatytą terminą, ieškovė turi teisę skaičiuoti, o atsakovė įsipareigoja sumokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną po 0,1 procentų nuo laiku neapmokėtos sumos. Delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį iki galutinio atsiskaitymo su vykdytoju. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad 0,1 procento delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl turi būti mažintini iki 0,02 procento. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju šalys susitardamos dėl tokių delspinigių dydžio, pripažino, kad būtent tokio dydžio delspinigiai atitinka minimalius būsimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei atsakovė neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad abi ginčo šalys yra verslo subjektai, todėl prieš sudarydamos susitarimą, jos turėjo įvertinti delspinigių dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad iki ieškovės pasikreipimo į teismą su ieškiniu, atsakovė būtų ginčijusi delspinigių normą, todėl manytina, jog su ja sutiko (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, nes sudaro beveik ¼ dalį visos skolos, kadangi tiek skolos dydį, tiek ir priskaičiuotų delspinigių sumą iš esmės lėmė pačios atsakovės elgesys, nevykdant pagal sutartį prisiimtų prievolių. Skunde apeliantė pažymėjo, jog ieškovės reikalavimui dėl delspinigių turi būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Apeliantės teigimu, pasirašytos sutarties nuostata, kad delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį iki galutinio atsiskaitymo, neeliminuoja sutrumpinto ieškini senaties termino taikymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.Nurodytina, jog pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatos, nustatančios konkretaus dydžio netesybas už termino įvykdyti turtinę prievolę praleidimą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Kaip jau minėta, Įrangos tiekimo sutartimi šalys nustatė, kad delspinigiai bus skaičiuojami už visą laikotarpį iki galutinio atsiskaitymo su ieškove. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė 2015-03-30 prašymu pripažino savo skolą ieškovei ir prašė pratęsti skolos apmokėjimo terminą iki 2015-05-25, todėl vadovaujantis CK 1.130 str. 2 dalimi laikytina, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, kadangi atsakovė pripažino prievolę (T. 1, b. l. 73). Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad priteista delspinigių suma kompensuoja minimalius ieškovės nuostolius už atsakovės piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė ieškinio senaties reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktą apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė UAB „Gilius ir Ko“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (T.1, b. l. 122-123). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės UAB „Gilius ir Ko“, į.k. 134506482, naudai iš atsakovės UAB „Adverna“, į.k. 302784618, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.