- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-695-430/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20518-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- T. Š.
- Ieškovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. T.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo D. T.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo D. T..
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones :1) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų - sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir dukters A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 388,00 Eur kiekvienam vaikui laikiną materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną nepilnamečių vaikų M. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą su motina iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 300,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. lapkričio 19 d., iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai M. Š. ir A. Š. gyvena su ieškove, kuri rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų savo, kaip motinos, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove darytų vaikams neigiamą įtaką, byloje nėra. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, tikslinga būtų iki bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
5. Iš ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nustatė, kad atsakovas neteikia reguliaraus išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teismo vertinimu, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad, neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių šalių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi pareigą abu tėvai, todėl atsakovas įpareigojamas mokėti savo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 388,00 Eur kas mėnesį, tačiau priteisus tokį išlaikymo dydį būtų preliminariai patenkintas ieškinio reikalavimas šioje dalyje. Teismas sprendė, kad 300,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų užtikrinti būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius, taigi ieškovės prašymas dalyje dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams tenkinamas iš dalies. Laikino išlaikymo dydžio klausimą teismas sprendė, atsižvelgdamas į CK 3.192 straipsnio nuostatas bei tai, kad vaiko būtini poreikiai turi būti tenkinami nedelsiant. Teismas pažymėjo, jog neturi duomenų apie atsakovo nedarbingumą ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti savo nepilnamečiams vaikams. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra duomenų, jog atsakovas turi įmonę, yra atidaręs įmonės filialą (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad iš atsakovo priteisiamas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir išspręsti klausimą iš esmės nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Panaikinus nutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, panaikinti nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir išspręsti klausimą iš esmės priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo atskirojo skundo padavimo dienos iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą. Nepanaikinus 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties dalyje dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, pakeisti nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo M. Š. ieškinio teismui padavimo dienos iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas nesutinka, kad nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pažymi, kad ieškovė manipuliuoja nepilnamečiais vaikais ir nuteikinėja juos prieš atsakovą, nepilnamečiams vaikams neigiamai atsiliepia apie atsakovą, tokiu būdu darydama didelę žalą vaikams ir jų psichologinei būsenai bei atsakovo kaip tėvo ryšiui su vaikais, vaikų požiūriui į atsakovą kaip tėvą. Aplinkybes apie ieškovės daromą spaudimą vaikams ir vaikų nuteikinėjimą patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kai šaliu nepilnamečiai vaikai nurodo kaip neigiamai apie atsakovą vaikams kalba ieškovė. Ieškovės elgesys yra stipriai paveikęs ir pačius nepilnamečius vaikus. Atsakovui pasiteiravus apie nepilnametę dukrą pas jos darželio auklėtoją buvo nurodyta, kad vaikas „išėjęs iš ritmo“, atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu vaikas leido laiką su ieškove.
6.2. Ieškovė teikdama ieškinį nutylėjo aplinkybę, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja 50:50 principu, t.y. šalys nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja su nepilnamečiais vaikais po savaitę laiko – vieną savaitę viena iš šalių pirmadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos ir bendrauja su vaikais iki kitos savaitės pirmadienio pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigas, tokiu būdu keisdamiesi kas savaitę laiko. Tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę laiką leidžia vaikai, rūpindavosi jų išlaikymu. 2025 m. rugsėjo 26 d. susirašinėjimas ir 2025 m. lapkričio 19 d. susirašinėjimas patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendravimo su vaikais po savaitę laiko, t.y. 50:50 principu, kuris vyko iki 2025 m. gruodžio 1 d., kai ieškovė nurodė, kad atsakovas neturi teisės bendrauti su vaikais. Pateiktuose susirašinėjimuose ieškovė pati nurodo „nuo pirmadienio tu vežioji“ ir pripažįsta, kad vaikai yra pas tėvą visą savaitę.
6.3. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktinę situaciją, kad šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja po savaitę laiko, atsakovas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam kiekvieną mėnesį. Priteisus iš atsakovo po 300 Eur kiekvienam vaikui (iš viso 600 Eur per mėnesį) laikiną išlaikymą, kartu ignoruojant faktą, kad atsakovas natūra dengia didelę dalį vaikų išlaidų, susidaro situacija, kai atsakovas už tą patį laikotarpį iš esmės išlaiko vaikus du kartus – tiesiogiai, kai vaikai su juo, ir dar 600 Eur per mėnesį ieškovei, todėl tokia situacija pažeidžia šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Nesutiktina su atsakovo nurodytomis skunde aplinkybėmis, jog ieškovė neleidžia bendrauti atsakovui su vaikais. Atsakovas nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes, tuo klaidindamas teismą. Atsakovas, blogėjant santykiams, ir atsakovui nuolat būnant neištikimam, ieškovę gąsdindavo, kad paims vaikus, atims turtą. Atsakovas naudojo ir naudoja psichologinį smurtą, santuokos metu man buvo nuolat neištikimas, nelojalus. Atsakovo siekis paimti vaikus yra akivaizdžiai susijęs su išlaikymo vaikams mokėjimu, kas matyti iš atskirojo skundo turinio arba prašymo sumažinti išlaikymo dydį iki 150 eurų. Nors atsakovas prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tačiau skunde kalba apie 50:50 bendravimą, tokiu būdu siekdamas išvengti išlaikymo teikimo vaikams, kurio ir taip neteikia. Atsakovas tik imituoja siekį maksimaliai bendrauti su vaikais, bet šio siekio neįgyvendina.
7.2. Atsakovui nėra daromos kliūtys bendravimui, tačiau kiek yra pasakoję vaikai, atsakovas jais tinkamai nepasirūpina, negamina maisto, nesirūpina higiena, su sūnumi nepilnai atlieka arba visai neatlieka namų darbų, nenuveža vaikų į būrelius, yra leidžiama ilgai sūnui žaisti „playstation“ ir naudotis telefonu ir kt. Taigi, ieškovė netrukdo atsakovo ir vaikų bendravimui, tačiau neleidžia, kad atsakovo bendravimas su vaikais pažeistų jų interesus ir traumuotų.
7.3. Abu vaikai gyvena su ieškove namuose, iš kurių atsakovas yra išėjęs. Vaikai turi savo kambarį, nuolatinę savo gyvenamąją vietą, prie kurios yra pripratę, čia yra jų daiktai, žaislai, gyvūnai (žuvytės, katė, du šunys), šalia gyvena vaikų draugai, šalia yra ugdymo įstaigos, todėl atsakovo siekis paimti vaikus iš šios aplinkos pažeistų jų interesus, išderintų jų dienotvarkę. Iš esmės ieškovė viena rūpinosi ir rūpinasi vaikais, daro jiems maistą, ruošia mokyklai/darželiui, rūpinasi jų higiena, miegu su jais. Vaikai yra prie ieškovės prisirišę, jiems reikalinga nuolatinė motiniška globa. Vaikai yra dar labai maži, todėl jiems reikalinga turėti stabilią aplinką, žinoti savo režimą, jais tinkamai pasirūpinti. Tuo tarpu atsakovas vaikais tinkamai nesirūpina, neužtikrina jų tinkamo maitinimosi, rėžimo ir pan.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė nuteikinėja prieš jį vaikus neatitinka tiesos. Be abejonės ieškovė išgyvena dėl iširusios santuokos, atsakovo smurtinio elgesio, tačiau rūpinasi savo vaikais, namais, gyvūnais. Tuo tarpu atsakovo elgesys yra ne tik smurtinis, bet ir itin nesąžiningas. Pvz., atsakovas pasisavino ieškovės įgytą 2024m. nešiojamą kompiuterį, kuris reikalingas darbui bei asmeniniams poreikiams ir jo negrąžina, tokiu būdu tikėdamasis, kad ieškovę priversti žemintis. Atsakovas pats neužtikrina tinkamo vaikų rėžimo, kas yra aktualu ir svarbu jų amžiuje. Po vaikų bendravimo su atsakovu būna sunku vaikus grąžinti į rėžimą dėl maitinimosi, miego ir kt.. Pats atsakovas išbalansuoja vaikus, o šią atsakomybę bando perkelti ieškovei. Tai patvirtina ir jo paties pateiktas susirašinėjimas, kuriuo jis įrodinėja tariamą susitarimą dėl bendravimo su vaikais. Tačiau šiame susirašinėjime matyti, kad jis neparengia su sūnumi namų darbų, mokyklai nepateikia reikiamų dokumentų.
7.5. Visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, kad šalys neva buvo sutarę dėl vaikų gyvenamosios vietos po savaitę laiko. Tokio susitarimo niekada nebuvo. Dar atsakovui gyvenant kartu ir blogėjant santykiams, atsakovas pareikalavo, kad abu vežtų vaikus į ugdymo įstaigas kas savaitę, ką darė keletą mėnesių. Taigi ta aplinkybė, kad atsakovas kelias savaites vaikus vežė į ugdymo įstaigas, jokiu būdu nereiškia susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos po savaitę. Galiausiai atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur.
7.6. Atsakovo pateiktos žinutės turinį atsakovas aiškina netinkamai. Būtent 2025 m. rugsėjo 26 d. ( žinutės rašymo metu) ieškovė buvo išvykusi 3 d. kelionei į Lenkiją (Zakopanę , ir tą savaitę į ugdymo įstaigas atsakovas vaikus turėjo vežioti pats pagal jo paties nustatytą tvarką. Jokių kitų susitarimų nebuvo. Kita vertus, išlaikymą turi teikti abu tėvai, todėl šis susirašinėjimas tik patvirtina, kad atsakovui reikia priminti, jog jis turi padengti ½ dalį vaikų išlaikymui, kadangi gera valia atsakovas išlaikymo nemoka.
7.7. Atsakovas skunde teigdamas, jog teikia išlaikymą, privalėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jokie įrodymai, susijęs su vaikų išlaikymu, nėra pateikti. Atsakovas nurodo, kad natūra realiai dengia didelę dalį vaikų išlaidų, tačiau, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Taip pat nepateikė duomenų patvirtinančių jo finansinę būklę, dėl ko reikėtų sumažinti jau priteistą laikiną išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė po 300 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iš atsakovo.
6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
7. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. Todėl šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
8. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
9. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, kadangi ieškovė manipuliuoja nepilnamečiais vaikais ir nuteikinėja juos prieš atsakovą, nepilnamečiams vaikams neigiamai atsiliepia apie atsakovą, tokiu būdu darydama didelę žalą vaikams ir jų psichologinei būsenai bei atsakovo kaip tėvo ryšiui su vaikais. Teigia, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja 50:50 principu, todėl tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę laiką leidžia vaikai, rūpindavosi jų išlaikymu, taigi priteisus išlaikymą iš atsakovo susidaro situacija, kai atsakovas už tą patį laikotarpį iš esmės išlaiko vaikus du kartus – tiesiogiai, kai vaikai su juo, ir dar 600 Eur per mėnesį ieškovei.
Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos
10. Pažymėtina, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė, kad vaikai gyvena su ieškove, kuri rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais. Atsakovas šios aplinkybės atskirajame skunde neneigia. Pažymėtina, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, todėl vienintelė apelianto nurodoma aplinkybė apie vaikų nuteikinėjimą prieš atsakovą, kuria jis grindžia reikalavimą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo, nėra savarankiškas ir pakankamas pagrindas spręsti, kad gyvenamoji vieta su motina vaikams tapo nesaugi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, jog vaikų gyvenimas su ieškove, jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje keltų grėsmę šalių nepilnamečių vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo.
Dėl laikino išlaikymo dydžio
12. Abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Atmetus atskirąjį skundą dalyje dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikams. Tačiau apeliantas yra pareiškęs alternatyvų reikalavimą sumažinti pirmosios instancijos teismo iš jo priteistą laikiną išlaikymą vaikams iki 150 Eur kiekvienam vaikui.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė abiem vaikams po 300 Eur laikino išlaikymo iš atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas atskirajame skunde iš esmės nepateikia argumentų ar įrodymų paneigiančių, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis yra netinkamas. Esminis atskirojo argumentas, kuriuo remiantis prašoma sumažinti iš atsakovo priteistiną laikiną išlaikymą, yra tai, kad šalys yra susitarę dėl bendravimo su vaikais tvarkos 50/50 principu, todėl jis bendravimo su juo laiku rūpinasi vaikų poreikių užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydį.
15. Minėta, kad išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau bylose dėl vaikų išlaikymo kartais keliami klausimai dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgiant į faktiškai vaikų praleidžiamą laiką su vienu ar kitu iš tėvų. Jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį, tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal 50:50 procentų laiko modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 53)).
16. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto dėstomas aplinkybes apie šalių susitarimą dėl 50:50 procentų laiko modelio taikymo vaikų priežiūros klausimu. Priešingai nei teigia apeliantas, jo pateiktas šalių susirašinėjimas šios aplinkybės nepatvirtina. Minėtame susirašinėjime dažnu atveju ieškovė teigia nesuprantanti apie kokią „savaitę su tėčiu“ atsakovas kalba, nurodo, kad vaikai visuomet miega su ja, o atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškina, kad tarp šalių buvo susitarimas tik dėl vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tokios pačios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartyje byloje Nr. e2S-413-459/2026, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovo atskirasis skundas dėl nutarties, kur nustatyta laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad vien šalių susirašinėjimo žinutėse aptariami praktiniai vaikų priežiūros ar kasdienio gyvenimo organizavimo klausimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti, kad tarp tėvų buvo susiformavusi stabili ir abiejų šalių suderinta vaikų gyvenimo organizavimo tvarka pagal 50/50 modelį. Pažymėtina ir tai, kad minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, ir vieną vakarą viduryje savaitės. Taigi, jau vien šiuo pagrindu atskirojo skundo argumentai, jog priteistas laikinas išlaikymas turėtų būti mažinamas per pusę, kadangi atsakovas pusę laiko praleidžia su vaikais, negali būti tenkinamas. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad apeliantas akcentuodamas, kad rūpinasi vaikų poreikiais tiesiogiai, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir užtikrinanti geriausius šalių nepilnamečių vaikų interesus, tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Remiantis išdėstytu, atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.