- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-413-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20518-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- T. Š.
- Ieškovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo D. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su tuo susijusių reikalavimų.
2. 2025 m. gruodžio 8 d. atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:
2.1. Atsakovas nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja su vaikais nuo kas antros savaitės pirmadienio pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos iki kitos savaitės pirmadienio pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigas.
2.2. Neporiniais kalendoriniais metais vaikai šv. Kalėdų antrąją dieną praleidžia su atsakovu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną 17 val. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti antrą šv. Kalėdų dieną, nepriklausomai nuo to, kad tais metais keičiasi poriniai / neporiniai metai. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą.
2.3. Poriniais kalendoriniais metais vaikai šv. Kūčių vakarą ir pirmąją šv. Kalėdų dieną praleidžia su atsakovu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių vakarą 17 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną 12 val. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą.
2.4. Neporiniais metais antrą šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su atsakovu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos antrą šv. Velykų dieną 12 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą dieną 13 val. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą.
2.5. Poriniais metais pirmą šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su atsakovu, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šv. Velykų dieną 10 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną 12 val. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą.
2.6. ½ vaikų kasmetinių atostogų atsakovas praleidžia su vaikais nepertraukiamai (įskaitant nakvynes), apie atostogų pradžią ir pabaigą suderina su ieškove iki atostogų pradžios likus ne mažiau kaip 30 dienų. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą.
2.7. Atsakovas su vaikais nepertraukiamai (įskaitant nakvynes) bendrauja savo kasmetinių atostogų metu, apie atostogų pradžią ir pabaigą informuoja ieškovę likus ne mažiau kaip 30 dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Ši laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga turi pirmenybę prieš laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą.
2.8. Atsakovas bendravimo pradžioje pasiima vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jeigu ugdymas nevyksta arba vaikų ugdymo įstaigoje nėra, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios (ar buvimo) vietos. Pasibaigus nustatytam bendravimui grąžina vaikus ryte į jo ugdymo įstaigą, o jei ugdymas nevyksta (atostogos, epideminė situacija, šventinės nedarbo dienos ar kt.) ar vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių, grąžina vaikus 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą.
2.9. Ieškovė privalo atsakovui pranešti ne vėliau kaip prieš šešias valandas arba kaip galima greičiau SMS žinute, kai vaikų nėra galimybės pasiimti ugdymo įstaigoje, ir privalo nurodyti vaiko pasiėmimo vietą (adresą).
2.10. Kiekvienais metais vaikai Motinos dieną praleidžia su ieškove, o su atsakovu – Tėvo dieną. Jei bendravimo laikas nesutampa su vaikų buvimu kartu su atsakovu, atsakovas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9 val. ir tos pačios dienos 18 val. pristato atgal į jo gyvenamąją vietą.
2.11. Bendravimą su vaiku kitu vaiko vasaros, rudens, žiemos atostogų metu abi šalys (ieškovė ir atsakovas) derina tarpusavyje pagal tuometinę vaikų buvimo vietą ir šalių galimybes, atsižvelgdami į vaikų poreikius ir interesus.
2.12. Vaikų gimtadienius ieškovė ir atsakovas švenčia kartu su vaikais raštiškai suderinę savo pozicijas.
2.13. Jei bet kuri iš šalių negali išpildyti bendravimo sąlygos, privalo pranešti apie tai kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba kaip galima greičiau SMS žinute, o praleistas bendravimo laikas pagal galimybes gali būti keičiamas į kitą laiką šalių sutarimu.
2.14. Kai dėl tam tikrų priežasčių (ligos atveju, vaikui išvykus, tėvui išvykus) nėra galimybės susitikti gyvai, tėvas bendrauja su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
2.15. Abu tėvai privalo užtikrinti, kad vaikai galėtų netrukdomai pabendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su tėvu ar motina, pas kurį tuo metu nebūna vaikas, ne rečiau kaip kartą per dieną, nepažeidžiant vaiko dienos užsiėmimų ir poilsio režimo.
2.16. Ieškovė ir atsakovas privalo pakeitę savo gyvenamąją vietą nedelsiant informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu ar SMS žinute).
2.17. Šalių susitarimu atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais bet kuriuo kitu su ieškove suderintu laiku.
3. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad ieškovė pradėjo vienašališkai riboti atsakovo bendravimą su vaikais, nurodydama, kad vaikai „turi būti su ja iki tol, kol teismas nuspręs kitaip“ ir kad atsakovas „neturi jokio teisinio pagrindo pasiimti“ vaikų. Iki šiol tarp šalių buvo susitarimas dėl bendravimo su vaikais po savaitę laiko, t. y. 50/50 principu, kuris vyko iki 2025 m. gruodžio 1 d., kai ieškovė nurodė, kad atsakovas neturi teisės bendrauti su vaikais. Ieškovė draudžia atsakovui bendrauti ir leisti laiką su vaikais jiems įprasta tvarka net ir tais atvejais, kai vaikai patys nori bendrauti su atsakovu. Atsakovui grasinama kreiptis į teisėsaugą, ieškovė manipuliuoja vaikais.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašoma bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Vaikai turi turėti savo gyvenamąją vietą, kur yra jų daiktai, žaislai, kambariai, todėl bendravimas po savaitę išderintų jų dienotvarkę. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jie buvo sutarę dėl vaikų gyvenamosios vietos po savaitę laiko. Tokio susitarimo niekada nebuvo. Atsakovui gyvenant kartu ir blogėjant santykiams, atsakovas pareikalavo, kad jie vežtų vaikus į ugdymo įstaigas kas savaitę, tą darė keletą mėnesių. Tačiau tai nereiškia susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos po savaitę. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ji jam neleidžia bendrauti su vaikais, atsakovas nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes. Atsakovas tik imituoja siekį maksimaliai bendrauti su vaikais, bet šio siekio neįgyvendina. Jam nėra daromos jokios kliūtys bendravimui, tačiau, vaikų pasakojimu, atsakovas jais tinkamai nepasirūpina, negamina maisto, nesirūpina vaikų higiena, su sūnumi ne iki galo atlieka arba visai neatlieka namų darbų, nenuveža vaiko į būrelius, yra nuolat leidžiama sūnui žaisti kompiuterinius žaidimus, naudotis telefonu ir kt. Ieškovė netrukdo atsakovo ir vaikų bendravimui, tačiau neleidžia, kad atsakovo bendravimas su vaikais pažeistų jų interesus ir juos traumuotų. Ieškovė prašo nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką:
4.1. Atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiima vaikus penktadienį iš vaikų ugdymo įstaigų po užsiėmimų ir nuveža vaikus pirmadienį į ugdymo įstaigas.
4.2. Atsakovas nepertraukiamai bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiima vaikus trečiadienį iš vaikų ugdymo įstaigų po užsiėmimų ir nuveža vaikus ketvirtadienį į ugdymo įstaigas.
4.3. 2025 m. šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmą dieną bei 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. sausio pirmą dieną vaikai nepertraukiamai bendrauja su mama.
4.4. 2025 m. šv. Kalėdų antrą dieną vaikai nepertraukiamai bendrauja su tėvu. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. val. ir tą pačią dieną vaikus parveža į jų gyvenamąja vietą iki 20 val.
4.5. Abu tėvai, kai vaikai būna pas kitą skyrium gyvenantį vieną iš tėvų, turi teisę bendrauti su vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.
4.6. Vienam iš skyrium gyvenančių tėvų negalint nustatytu laiku dėl kokių nors svarbių iš anksto nenumatytų aplinkybių (pvz., liga) paimti vaikų, jis apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 4 val. iki nustatyto vaikų paėmimo laiko informuoja kitą iš tėvų SMS žinute.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, interesus ir išsakytą nuomonę, manytina, kad šioje proceso stadijoje atsakovo prašoma bendravimo tvarka galbūt neatitiktų geriausių vaikų interesų. Skyriaus nuomone, tik išnagrinėjus bylą iš esmės būtų galima svarstyti dėl bendravimo 50/50 principu. Tokia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka (50/50 principu) nustatytina tik konstatavus, jog būtent ji geriausiai atitinka vaikų interesus. Atsakovas prašyme nurodo, jog vaikai įpratę prie tokios bendravimo tvarkos, tačiau byloje yra duomenų, jog atsakovas iš namų išsikraustė prieš kelias savaites ir vaikai dar nė karto su tėvu nebuvo visą savaitę jo naujoje gyvenamoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
5.1. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir išvengti konfliktinių situacijų iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
5.2. Teismas akcentavo, kad vaiko interesai reikalauja sudaryti sąlygas palaikyti ryšį su abiem tėvais, todėl skyrium gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, jeigu tai nekenkia vaikų interesams.
5.3. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė pakankamų duomenų, pagrindžiančių būtinybę nustatyti bendravimo tvarką pagal 50/50 principą, o vaikai dar nėra buvę ilgesnį laiką su atsakovu jo naujoje gyvenamojoje vietoje.
5.4. Atsižvelgęs į vaikų amžių, jų išsakytą nuomonę ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, teismas nusprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka šiuo metu gali neatitikti geriausių vaikų interesų.
5.5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių egzistuoja konfliktas dėl bendravimo su vaikais, todėl siekiant užtikrinti vaikų interesus ir stabilumą būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
5.6. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovės pasiūlytą modelį, nes jis labiau atitinka vaikų interesus ir užtikrina jų teisę bendrauti su tėvu.
5.7. Teismas pabrėžė, kad nustatyta bendravimo tvarka yra laikina ir galutinė bendravimo tvarka bus nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodo, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklosčiusi ir realiai vykdoma bendravimo su vaikais tvarka pagal 50/50 principą (po savaitę su kiekvienu iš tėvų). Tai patvirtina šalių susirašinėjimo medžiaga, kurioje ieškovė pati nurodė, kad vaikai savaitę būna pas atsakovą ir derinami jų kasdieniai klausimai. Pažymi, kad situacija pasikeitė po nutarties dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kai ši pradėjo riboti atsakovo bendravimą su vaikais ir teigti, kad jis nebeturi teisės jų pasiimti.
6.2. Pažymi, kad jo prašymas nebuvo skirtas nustatyti naują bendravimo modelį, o tik išsaugoti iki ginčo egzistavusią, vaikams įprastą bendravimo su abiem tėvais tvarką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau teismas vietoje to įtvirtino ieškovės vienašališkai sukurtą situaciją. Atsakovas pažymi, kad iki ginčo jis aktyviai dalyvavo vaikų kasdienybėje, o teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka reikšmingai apribojo jo bendravimą su vaikais ir gali turėti neigiamų pasekmių jų tarpusavio ryšiui.
6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė nepilnamečio vaiko dalyvaujant psichologui ir neįpareigojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikti vaizdo įrašo iš jų apsilankymo, nors šie įrodymai galėjo patvirtinti faktinę iki ginčo buvusią bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, todėl atskirasis skundas atmestinas. Jos teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis šeimos bylose yra laikinai sureguliuoti ginčo situaciją taip, kad iki galutinio teismo sprendimo nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, o būtent tokią funkciją ir atliko teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka.
7.2. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ir realiai vykdoma 50/50 bendravimo ar vaikų gyvenimo tvarka. Jos vertinimu, tokio susitarimo niekada nebuvo, o tik tam tikrą laiką atsakovas dalyvavo vežiojant vaikus į ugdymo įstaigas. Tai, kad vaikai tam tikrais laikotarpiais būdavo su atsakovu, ieškovės nuomone, nereiškia, kad buvo sutarta dėl savaitinio vaikų buvimo pakaitomis pas kiekvieną iš tėvų. Ji pabrėžia, kad tokį modelį atsakovas iš esmės primetė vienašališkai, o ne susitarė su ja ar vaikais.
7.3. Nurodo, kad atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka yra maksimali ir iš esmės sutampa su ginčo nagrinėjimo dalyku, todėl dėl tokio 50/50 modelio gali būti sprendžiama tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus įrodymus. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių išimtinę būtinybę jau laikinojoje stadijoje taikyti būtent tokį bendravimo modelį.
7.4. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji neva trukdo jam bendrauti su vaikais ar manipuliuoja vaikais. Ji teigia, kad atsakovas iškraipo aplinkybes, o jo elgesys santuokos metu ir po bylos iškėlimo buvo konfliktiškas bei žalojantis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prieš ją vartojo psichologinį smurtą, gąsdino atimsiąs vaikus ir turtą, o vieno konflikto metu, kai jis negrąžino vaikų, buvo kviesta policija ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Jos vertinimu, toks atsakovo elgesys rodo jo netinkamą bendravimo būdą ir gali traumuoti vaikus.
7.5. Akcentuoja, kad atsakovo siekis nustatyti kitokią bendravimo ar gyvenimo su vaikais tvarką iš dalies susijęs su jo noru išvengti išlaikymo vaikams mokėjimo arba jį sumažinti. Nurodo, kad atsakovas faktiškai neteikia vaikams išlaikymo, nors formaliai deklaruoja siekį kuo daugiau bendrauti. Pasak ieškovės, realybėje atsakovas vaikais tinkamai nepasirūpina: negamina maisto, nesirūpina higiena, nepakankamai padeda sūnui ruošti namų darbus, nenuveža vaikų į būrelius, leidžia per ilgai naudotis kompiuteriniais žaidimais ir telefonu. Šias aplinkybes, jos teigimu, patvirtino ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų apklausa.
7.6. Pabrėžia, kad vaikai gyvena su ja jiems įprastoje ir stabilioje aplinkoje: turi savo kambarį, daiktus, žaislus, gyvūnus, netoliese yra jų draugai ir ugdymo įstaigos. Atsakovo siūlomas modelis, jos vertinimu, išderintų vaikų dienotvarkę, pažeistų jų poreikį stabilumui ir neatitiktų jų interesų. Pažymi, kad vaikai yra mažamečiai, prisirišę prie ieškovės, o ji iš esmės viena rūpinasi jų kasdieniais poreikiais – maitinimu, higiena, pasirengimu ugdymo įstaigoms ir bendru režimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikino bendravimo su vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
6. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.
7. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-687/2020).
9. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaikų interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
10. Pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
12. Apeliantas nesutikdamas su ginčijama nutartimi nurodo, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklosčiusi ir realiai vykdoma bendravimo su vaikais tvarka pagal 50/50 principą (po savaitę su kiekvienu iš tėvų). Tai patvirtina šalių susirašinėjimo medžiaga, kurioje ieškovė pati nurodė, kad vaikai savaitę būna pas atsakovą ir derinami jų kasdieniai klausimai. Pažymi, kad situacija pasikeitė po nutarties dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kai ši pradėjo riboti atsakovo bendravimą su vaikais ir teigti, kad jis nebeturi teisės jų pasiimti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais ir pažymi, kad šalių pateikta susirašinėjimo medžiaga savaime nepatvirtina aiškaus ir stabilaus tėvų susitarimo dėl vaikų gyvenimo ar bendravimo organizavimo pagal 50/50 principą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys skirtingai vertina iki ginčo buvusią situaciją: atsakovas ją apibūdina kaip nusistovėjusią bendravimo tvarką, tuo tarpu ieškovė nuosekliai teigia, kad tokio susitarimo nebuvo, o atsakovas tik tam tikru laikotarpiu dalyvavo vežiojant vaikus į ugdymo įstaigas ar leidžiant laiką su jais. Todėl vien šalių susirašinėjimo žinutėse aptariami praktiniai vaikų priežiūros ar kasdienio gyvenimo organizavimo klausimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti, kad tarp tėvų buvo susiformavusi stabili ir abiejų šalių suderinta vaikų gyvenimo organizavimo tvarka pagal 50/50 modelį.
14. Be to, pažymėtina, kad klausimas dėl vaikų gyvenimo organizavimo pakaitomis su kiekvienu iš tėvų kas savaitę iš esmės sutampa su vienu iš nagrinėjamos bylos ginčo objektų. Tokios tvarkos nustatymas reikalauja išsamaus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimo, įskaitant vaikų amžių, jų poreikius, gyvenamosios aplinkos stabilumą, tėvų galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams bei kitus su vaikų interesais susijusius veiksnius. Šios aplinkybės gali būti visapusiškai ištirtos ir įvertintos tik nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo prašomas bendravimo modelis negali būti nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
15. Apeliantas taip pat teigia, kad jo prašymas nebuvo skirtas nustatyti naują bendravimo modelį, o tik išsaugoti iki ginčo egzistavusią, vaikams įprastą bendravimo su abiem tėvais tvarką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau pirmosios instancijos teismas, jo vertinimu, įtvirtino ieškovės vienašališkai sukurtą situaciją.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose nėra skirtos iš anksto išspręsti ginčo esmę ar nustatyti galutinę vaikų gyvenimo ir bendravimo su tėvais tvarką. Šių priemonių tikslas yra laikinai sureguliuoti ginčo situaciją taip, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo būtų užtikrinta vaikų interesų apsauga ir jų gyvenimo stabilumas. Todėl nuspręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos teismas turi teisę nustatyti tokią tvarką, kuri konkrečiu momentu geriausiai atitinka vaikų interesus ir leidžia išvengti papildomos įtampos tarp šalių.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, o jų pozicijos dėl vaikų priežiūros ir bendravimo su jais iš esmės skiriasi. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė nustatyti aiškią ir realiai vykdomą laikiną bendravimo tvarką, kuri užtikrintų vaikams stabilumą ir kartu sudarytų atsakovui galimybę reguliariai bendrauti su vaikais. Todėl atsakovo teiginiai, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka nepagrįstai apribojo jo ryšį su vaikais, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka suteikia atsakovui galimybę nuosekliai palaikyti ryšį su vaikais, o galutinė bendravimo tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
18. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė nepilnamečio vaiko dalyvaujant psichologui ir neįpareigojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikti vaizdo įrašo iš jų apsilankymo, nors šie duomenys, jo nuomone, galėjo patvirtinti iki ginčo buvusią bendravimo tvarką.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo, kuris būdingas bylos nagrinėjimui iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas sprendžia tik dėl laikino ginčo sureguliavimo ir nustato tokias priemones, kurios leidžia užtikrinti vaikų interesų apsaugą iki galutinio sprendimo priėmimo. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visų atsakovo siūlomų procesinių veiksmų, savaime nereiškia, kad nutartis buvo priimta neištyrus reikšmingų aplinkybių. Klausimai, susiję su vaiko nuomonės išklausymu, papildomų įrodymų rinkimu ir išsamiu jų vertinimu, turi būti sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės, kai teismas turės galimybę visapusiškai ištirti visas su vaikų interesais susijusias aplinkybes.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.