Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Daivai Armalienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių r., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv.(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. G., būdamas nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir žinodamas, jog šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 26 d., bei 2022 m. birželio 7 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje, adresu Telšiai, Gėlių g. 1, būdamas pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, taip pat būdamas supažindintas su vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – 2023 m. liepos 8 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), L. A. g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 34, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,41 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis parodė, kad tą dieną sugyventinės D. R. automobiliu nuvažiavo į kaimą, kur brolio žemėje turi gyvenamąjį vagonėlį. Atvykęs, automobilį paliko prie vagonėlio. Apžiūrėjęs teritoriją, sugalvojo nueiti aplankyti kaimyną. Ten gėrė alkoholį. Kaimynas paprašė nuvežti pas kaimynę. Važiuojant miško keliuku policijos pareigūnai. Į(duomenys neskelbtini) žadėjo nebevažiuoti, planavo miegoti vagonėlyje. Automobilis priklauso sugyventinei, ji nežinojo, kad jos automobiliu važiuos jis, nes sugyventinę automobiliu vežioja kaimynas. Dėl kito nusikaltimo parodė, kad probacijos tarnyboje pasirašė kažkokius dokumentus, bet nesuprato, kad negali vairuoti. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Liudytoja D. R. parodė, kad automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji įsigijo maždaug prieš du metus ir jį įregistravo savo vardu. Už automobilį mokėjo 600 Eurų. Šiai dienai šį automobilį vertina tokiai pačiai sumai, kadangi automobiliui keitė naujas detales, už kurias sumokėjau apie 300 Eur. Automobilį pirko iš savo asmeninių lėšų. Automobilį įsigijo savo reikmėms, dažnai tenka vykti pas gydytojus, ją vežioja kaimynas, kuris turi teisę vairuoti automobilius. A. G. yra jos sugyventinis jau apie 13 metų. Žino, kad jis automobilį sugyventinis vairavo neblaivus, bet ji automobilio jam nedavė. Kada sugyventinis išvyko jos automobiliu, jei būtų žinojusi, kad tą dieną jis vairuos gurtas, nebūtų leidusi tai daryti.

Šiaulių apskrities policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. liepos 8 d. apie 22.45val. adresu(duomenys neskelbtini)., buvo pastebėtas važiuojantis, sidabrinės spalvos automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kilus įtarimui, jog minėtą transporto priemonę vairuoja būdamas galimai neblaivus, buvo sustabdytas, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo A. G.. Pradėjus bendrauti, iš jo burnos buvo juntamas aitrus alkoholio kvapas, asmuo bendraudamas sunkiai orientavosi aplinkoje, jam alkotesteriu nustatytas neblaivumas – 22. 52 val. 2,41 prom., 23.08 val. 2,67 prom. (b. l. 16, 18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad(duomenys neskelbtini)., iki 100 m vakarų kryptimi nuo(duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, stovintis ant žvyruoto kelio, vedančio į sodybą, po priekine keleivio sėdyne matomas 0,5 l talpos stiklinis degtinės butelis, dalinai užpildytas skaidriu skysčiu (b. l. 19-29).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. liepos 8 d. 22.52 val. A. G. nustatytas 2,41 prom., o 23.08 val. – 2,67 prom. neblaivumas (b. l. 67).

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2023 m. liepos 8 d. 22.50 val. (duomenys neskelbtini). A. G. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti asmeniui yra atimta (b. l. 71-72).

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius pateikta informacija, kad A. G. pasirašytinai supažindintas su teismo jam skirta baudžiamojo poveikio priemone, teisine atsakomybe už vengimą ją vykdyti (b. l. 38-47);

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (b. l. 85-88).

Automobilis „Volvo V40”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei D. R. (b. l. 61-65).

UAB „Emprekis“ duomenimis analogiško automobilio „Volvo V40 1,9D” vidutinė kaina Lietuvoje 1 560 Eur (b. l. 70).

Kaltinamasis A. G. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 73-76).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 50 MGL dydžio, 2 500 Eur baudos kaltinamasis A. G. nėra sumokėjęs (b. l. 51, 59).

2023 m. liepos 10 d. Informacijoje apie A. G. nurodyta, kad į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą jis įrašytas 2022 m. birželio 3 d., vykdant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo. Paskirta 2 500 Eur bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, termino pabaiga 2026 m. balandžio 26 d. A. G. 2022 m. birželio 7 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, teisine atsakomybe už vengimą ją vykdyti. Tai atsispindi Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane (b. l. 38, 39-48).

2023 m. liepos 11 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (109-112).

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. G. 2023 m. liepos 8 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini). vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,41 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta jo paties parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais. Teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 243 straipsnyje aprašytos veikos objektyviajam požymiui – vengimui – turi būti būdingas tam tikras piktybiškumas arba sistemingumas, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/2017 ir Nr. 1A-29-316/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. G. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus darbuotojų buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sąlygomis, žinojo, kad jam yra draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau tai darė, įvykdydamas nusikalstamą veiką, todėl jo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nors nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, jo veiksmai kėlė grėsmę ne tik jam bei kartu važiavusiam asmeniui, bet ir kitiems kelių eismo dalyviams; kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (atsainus ir nerūpestingas požiūris į girto vairavimą, kaltinamojo asmenybę – teistas ir teistumas neišnykęs, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas ir nuobauda galioja. Nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau veika padaryta neišnykus teistumui, į tai, kad už anksčiau padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskirta bausmė – bauda kaltinamajam nepadarė teigiamos įtakos, bausmės jis nevykdo – t. y. baudos nemoka. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį kelių eismo taisyklių nuostatų laikymąsi, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis yra piktybiškai kelių eismo taisyklių pažeidinėtojas – transporto priemones būdamas neblaivus bei esant draudimui jas vairuoti, kaltinamasis vairuoja sistemingai: 2019 m. balandžio 28 d. vairuojant automobilį jam buvo nustatytas 1,28 prom. neblaivumas, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka, 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu jam paskirta 1 100 Eur bauda, tačiau duomenų apie paskirtos nuobaudos sumokėjimą nėra (b. l. 76); 2019 m. rugsėjo 13 d. ji vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta, dėl ko 2019 m. spalio 1 d. buvo nubaustas 300 Eur administracine bauda (b. l. 75); 2019 m. gruodžio 1 d. kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas 0,69 prom. neblaivumas, neturėdamas teisės tai daryti, kai tokia teisė yra atimta, 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu jam paskirta 1 700 Eur bauda ir teisė vairuoti atimta 44 mėn., informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 74-75); 2022 m. balandžio 24 d. kaltinamasis vėl vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė atimta ir būdamas neblaivus, nustatytas 2,40 prom. neblaivumas, už padarytą administracinį nusižengimą jam paskirta 575 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, o už vairavimą neblaivaus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu kaltinamasis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda, kurią turėjo sumokėti per 1 metus, tačiau per teismo nustatytą pakankamai ilgą laikotarpį baudos nesumokėjo, taip pat nesumokėjo ir automobilio vertę atitinkančios konfiskuotos sumos – 1 360 Eur (b. l. 73-74, 85-88, 51, 59, 56).

Nustatytos aukščiau išvardintos aplinkybės, byloje esantys kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui spręsti, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesio korekcijai nepadarė, jis ir toliau piktybiškai vairavo automobilį ne tik neturėdamas teisės tai daryti, bet ir būdamas neblaivus, todėl daro išvadą, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam turi būti skiriama arešto bausmė, kaip ir už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmės, kiek trumpesnės trukmės, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

BK 64 straipsnio 1, 2 dali, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda, kuri nėra sumokėta, ir nustatytina galutinė bausmė. BK 72 straipsnio 1, 2 dalis numato turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną turto paėmimą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje įvykdė vairuodamas transporto priemonę – D. R. priklausantį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį jis buvo paėmęs be savininkės leidimo ir žinios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio savininkės D. R. nesielgė neatsakingai, neapdairiai ar nerūpestingai ir nedavė leidimo naudotis automobiliu kaltinamajam, tuo labiau, jam esant neblaiviam. Duomenų apie tai, kad automobilių savininkė žinojo, jog D. R. automobilį vairuos būdamas neblaivus, byloje nėra. Automobilis grąžintas jo teisėtai savininkei, todėl, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus, iš kaltinamojo konfiskuotina minėto automobilių vertę atitinkant suma, atitinkanti analogiško automobilio vertę – 1 560 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pripažinus, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas nuteistas analogišką veiką, esant draudimui vairuoti transporto priemones, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertindamas kaltinamojo elgesį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo asmenybę, tai, kad išvadų nedaro, nustatytinas įstatyme įtvirtintas ilgesnis, nei vidutinės trukmės – 6 (šešerių) metų šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis). Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kaltinamojo sistemingą kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą, vairavimą esant draudimui tai daryti, paskirtų baudų nemokėjimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis net nebando keisti savo ydingo elgesio. Teismas sprendžia, kad atidėti arešto bausmės vykdymą nėra tikslinga, nes iki tol taikytos nuobaudos bei bausmės kaltinamajam jokios įtakos nepadarė, kaltinamasis išvadų nedaro ir jo elgesį, teismo įsitikinimu, galima pakeisti tik realiai vykdant paskirtą arešto bausmę.

V. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, nesumokėtų baudų kiekį, sprendžia, kad valstybės patirtos garantuojamos teisinės pagalbos 116,67 Eur išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

2023 m. liepos 11 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Kaltinamajam išaiškintinos arešto bausmės vykdymo sąlygos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

A. G. pažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda ir galutinę bausmę paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsnio 2 dalimi, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 560 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) konfiskavimą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresas Šiauliai, Trakų g. 10, tel. Nr. 8 41 430921). Nuteista-sis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.