Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir nubaustas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Paskirtos bausmės subendrintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda ir galutinė bausmė paskirta – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsnio 2 dalimi, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 560 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo A. G. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, neginčija ir nuteistajam už minėtas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo būdu, tvirtindama, kad bausmės turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

5. Prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. G. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas bei bausmes subendrino jas iš dalies sudedant, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad asmeniui kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

7. Šioje nagrinėjamoje byloje A. G. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, ir jo padaryta veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos vienus metu, todėl jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

8. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuteistojo A. G. priešingi teisei veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, sutapčiai, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, kaip tai ir nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam A. G. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurios, kaip jau buvo minėta, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

9. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam A. G. iš naujo bendrintinos bausmės, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, galutinei subendrintai bausmei iš naujo taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta subendrinta bausmės mažintina vienu trečdaliu. Taip pat iš naujo bendrinta paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

10. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 98.33 Eur ir tokia suma yra prašoma priteisti valstybės naudai.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymima ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

12. Apeliacinis procesas šioje byloje pradėtas pagal prokurorės apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam A. G. neteisingai paskirtos bausmės. Prokurorės apeliacinis skundas tenkintas, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam A. G. paskyrė neteisingą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės subendrintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda ir galutinė bausmė paskirta – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – 50 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti bausmę – areštą 33 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę – 33 parų areštą, subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 33 paroms ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. G. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.