- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-192-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36897-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VM Valda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kiaulių valdovai“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VM Valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VM Valda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kiaulių valdovai“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2015 m. balandžio 24 d. tarp UAB „VM Valda“ ir UAB „Kiaulių valdovai“ sudarytą Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 15-NVM/001; 2) priteisti 11 411,74 Eur dydžio nuomos mokestį, 18 154,84 Eur žalos atlyginimą, 403,17 Eur dydžio skolą už nuomą ir kitas paslaugas; 3) priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2015 m. balandžio 24 d. sudaryta Nekilnojamojo turto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui sandėlį, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė sutarties.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, taip pat taikyti atsakovo turto, esančio iš ieškovės išnuomotose patalpose ((duomenys neskelbtini)), sulaikymą. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovo elgesys sudaro pagrindą abejoti jo sąžiningumu. Pažymėjo, kad atsakovas nuomojamose patalpose laiko įvairią įrangą, todėl ieškovas negali naudoti patalpų savo reikmėms, kas sudaro pagrindą žalos atsiradimui. Ieškinio suma laikytina didele, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. spalio mėn. bendrovėje dirbo 20 darbuotojų, o nuo 2018 m. lapkričio 7 d. liko tik 9.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
3.1. nors ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nepagrindė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė ir gali nulemti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbuotojų skaičius neatspindi jo turtinės padėties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei byla buvo nutraukta, atsakovui atsiskaičius. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti turtines prievoles kreditoriams;
3.2. iš viešai skelbiamų duomenų tinklapyje www.rekvizitai.lt matyti, jog atsakovo metinė apyvarta siekia nuo 300 000 Eur iki 500 000 Eur, skolos Sodrai sumokamos. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas gali siekti apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad:
4.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio reikalavimų suma (29 969,75 Eur) laikytina didele ir vien tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas tikslių duomenų apie atsakovo sunkią finansinę padėtį negali pateikti, nes atsakovas nuo 2015 m. neteikia duomenų VĮ Registrų centrui apie savo finansinę padėtį. Teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie atsakovo metinės apyvartos dydžius, nes minėti duomenys yra neaktualūs, teikti tik už 2015 m. Remiantis viešais duomenimis, atsakovas 2018 m. lapkričio 27 d. turėjo 4 867,13 Eur dydžio įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; darbuotojų skaičius yra gerokai sumažėjęs (nuo 20 iki 9);
4.2. nesutinka, kad ieškovas nepagrindė atsakovo nesąžiningumo ir teigia, jog atsakovas nuolatos pažeidinėjo tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, tinkamai nevykdė jos nuostatų, vėluodavo mokėti nuomos mokestį, savavališkai pertvarkė išnuomotas patalpas, neišsikrausto iš užimtų patalpų.
5. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsisakyta areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, taip pat sulaikyti atsakovo turtą, esantį ieškovo patalpose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktai).
9. Pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Ieškovas neskundė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, todėl preliminaraus (prima facie) ieškinio pagrįstumo klausimas plačiau neanalizuojamas.
10. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei teigė, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimų suma (29 969,75 Eur) laikytina didele ir vien tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, atsakovas laikytinas nesąžiningu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo teiginiais (su didžiąja jų dalimi).
11. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendra ieškinio reikalavimų suma atsakovui laikytina nedidele, nes byloje nepateikta tai patvirtinančių duomenų (atsakovas neteikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriame galėjo nurodyti ir pagrįsti savo aktualią finansinę padėtį). Priešingai, iš ieškovo pateiktų, tiek iš viešų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovas turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (3 869,26 Eur); darbuotojų skaičius (11) yra gerokai sumažėjęs, lyginant su laikotarpiu iki 2018 m. spalio mėn. (apie 27); atsakovo atžvilgiu 2018 m. pabaigoje buvo priimti 3 teismo įsakymai dėl skolų priteisimo (vienas teismo įsakymas vėliau panaikintas, atsakovui atsiskaičius su kreditoriumi); šiuo metu atsakovas (be nagrinėjamos bylos) dalyvauja dar vienoje civilinėje byloje (kaip atsakovas) dėl skolos priteisimo; atsakovas nuo 2015 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui; atsakovas neturi nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovo vardu registruotoms transporto priemonėms taikomi apribojimai arba jų eismas draudžiamas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus duomenis ir aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikto ieškinio reikalavimų suma laikytina didele atsakovui, kuris susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais.
12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vien tik didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-258-516/2016). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti.
13. Be to, pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
14. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą – kad atsakovas gali perleisti/paslėpti/ apsunkinti jam priklausantį turtą (CPK 12, 178 straipsnis), t. y. ieškovas nenurodė ir įrodymais nepagrindė aplinkybių, jog atsakovas atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir tokiu būdu siekia išvengti išieškojimo iš jam priklausančio turto; taigi, ieškovas, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Vien tik ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas vengia sumokėti skolą, netinkamai, anot ieškovo, vykdo tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, neteikia pagrindo konstatuoti, jog priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Spręstina, kad nesant visų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tokių nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu būtų neproporcingas ir nepagrįstai ribotų atsakovo vykdomą ūkinę-komercinę veiklą.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reguliuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo UAB „VM Valda“ atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą.