Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Saisonas ir ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019 pagal ieškovės UAB „Saisonas ir ko“ ieškinį atsakovei UAB „Mortaga“ dėl palūkanų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atkreipia dėmesį, kad ginčo dalyko esmė ne tai, kas kam ką bandė įsiūlyti, o tai, kad buvo pažeistos ieškovės teisės. Teigia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šiuo atveju tarp šalių buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis dėl automobilio parkavimo vietos ir dviejų sandėliukų pirkimo, prie sutarties buvo pridėtas parkavimo vietos ir sandėliukų planas, pagal kurį UAB „Saisonas ir ko“ ir pirko šiuos nekilnojamojo turto objektus, o tai yra neatskiriama pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Teigia, kad šis aktas (susitarimas ir planas) nustatė šalių teises ir pareigas.

15. Nurodo, kad teismui pateikta pirkimo pardavimo sutartis įrodo, jog ieškovė yra parkavimo vietos ir sandėliukų savininkė, o priede prie pirkimo-pardavimo sutarties aiškiai matyti, sienos už parkavimo vietos, išsidėstymas sandorio sudarymo dieną. Proceso metu atsakovė patvirtino, kad po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, išgriovė sieną už parkavimo vietos ir ją perstatė. Tvirtina, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

16. Tvirtina, kad teismas neteisingai nurodė UAB „Saisonas ir ko“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos sudarė ne 540 Eur, kaip sprendė teismas, o 1 540 Eur ir tai patvirtina bylos medžiaga.

19. Tai, kad praėjimas per apeliantės sandėliukus ir parkavimo vietą į toliau esančias parkavimo vietas ir sandėliukus egzistavo jau sutarties sudarymo dieną, o ne tariamai buvo suformuotas neteisėtai, po sutarties sudarymo, neginčijamai įrodo nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai - prie sutarties pridėtas parkingo naudojimosi tvarkos planas. Teigia, kad apeliaciniame skunde UAB „Saisonas ir ko“ nenurodo, kokias konkrečiai jos, kaip turto savininkės, teises pažeidė UAB „Mortaga“.

20. Pažymi, kad apie tai, jog sutarties sudarymo dieną, pastate, kuriame yra turtas, vis dar vyksta statybos darbai bei apie galimus pasikeitimus pastate (nesusijusius su apeliantės įsigytu turtu), UAB „Saisonas ir ko“ buvo informuota raštu, patvirtina sutarties 2.8 punktas. Ginčo atveju ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti, kad už jos turto esanti sienelė būtu atstatyta į pradinę padėtį, nes šis reikalavimas nėra susijęs su jos turtu. Nurodo, kad ginčo sienelės perkėlimas ir pastatymas 0,75 m. toliau, nėra ir negali būti laikoma savininko teisių pažeidimu CK 4.98 str. prasme.

21. Nurodo, kad su skundu pateiktas R. M. įgaliojimas yra naujas įrodymas, kuris galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Be to, net ir vertinant šį įrodymą kartu su byloje pateikto elektroninio laiško turiniu, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Mortaga“ kaip nors įtikinėjo ir (ar) vertė apeliantę įsigyti būtent tą turtą, kurį apeliantė įsigijo.

22. Tvirtina, kad nėra teisinio pagrindo naikinti sprendimo dalį, kuriuo iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Saisonas ir ko“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - atsakovės atstovės R. M. įgaliojimą atstovauti atsakovę UAB „Mortaga”, pasirašant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuos prašo priimti į bylą ir, kurie, apeliantės teigimu, paneigia teismo išvadą dėl duomenų nebuvimo, kad nekilnojamojo turto brokerė R. M. veikė atsakovės vardu. Pagal bendrąją CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y., draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniu skundu keliamus klausimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė UAB „Saisonas ir ko“ nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, be to, nepaneigta, kad turėjo objektyvias galimybes minėtus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl priimti naujus įrodymus atsisakoma.

25. Apeliaciniu skundu yra skundžiama sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės UAB „Saisonas ir ko“ reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei išspręstas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Sprendimo dalis dėl tenkintų reikalavimų nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šios sprendimo dalies, nenustatęs absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimus, nepasisako.

26. Apeliantė UAB „Saisonas ir ko“ skundu iš esmės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į bylos medžiagą ir dėl šios priežasties nepagrįstai konstatavo, jog ji neįrodė savo teisių, kiek tai susiję su įsigyto nekilnojamojo turto pakeitimais, pažeidimo, t. y., apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais dėl netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad, priešingai skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei savo išvadas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, tinkamai motyvavo. Aplinkybė, kad UAB „Saisonas ir ko“ nesutinka su teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu, ar, kad teismo išvados byloje buvo padarytos neįsigilinus į pateiktus byloje įrodymus, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių kokybiškai naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo jau išanalizuotus teiginius. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės nesikartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

27. Byloje, kiek tai susiję su apeliacinio skundo argumentais, nustatyta, kad šalys 2015-10-21 sudarė preliminariąją transporto priemonės stovėjimo vietos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MO-215-027P, kuria atsakovė UAB „Mortaga“ įsipareigojo UAB „Saisonas ir ko“ parduoti požeminę transporto priemonės stovėjimo vietą (projektinis Nr. 9) bei du sandėliukus (Nr. P7-11 ir P7-12), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu, pagrindinė notarinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017-02-01 (preliminariosios sutarties 1.5 punktas), o 2017-01-25 papildomu susitarimu šalys susitarė, kad notarinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017-04-01. Be to, preliminaria sutartimi šalys susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sąlygų, atsiskaitymo tvarkos ir nuosavybės teisės perėjimo momento. Nustatyta, kad atsakovei buvo sumokėta sutarta turto pardavimo kaina. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017-05-04 ir ieškovei parduota 1/78 dalis požeminio parkingo - parkavimo vieta, skirta transporto priemonėms statyti, pažymėta indeksu „63“, dvi negyvenamosios patalpos-sandėliukai (R6 ir R5), esantys (duomenys neskelbtini) bei 1131/141772 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2017-05-30 atlikti visus būtinus požeminio parkingo įrengimo darbus ir užtikrinti ieškovės teisę juo naudotis (sutarties 6.3 punktas).

28. Apeliantė UAB „Saisonas ir ko“ nurodo, kad atsakovė pažeidė jos teises ir reikalauja atkurti ginčo turto pirkimo-pardavimo metu buvusią padėtį, t. y., perstatytų sieną, kuri atsakovės UAB „Mortaga“ buvo perkelta 0,75 m. atstumu už UAB „Saisonas ir ko“ priklausančios automobilio parkavimo vietos. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai sieną nugriovė, todėl turi ją atstatyti į pirminę padėtį, pagal pirkimo-pardavimo sutartyje esančią schemą ir inventorizacinę bylą. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose UAB „Saisonas ir ko“ nurodė, kad viena pirmųjų pirko parkavimo vietą ir du sandėliukus, per kuriuos patekti į kitas patalpas ar parkavimo vietas nebuvo galimybės, tikėjosi privatumo, kas iš esmės pasikeitė, atsakovei perstačius ginčo sieną.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Saisonas ir ko“ neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygos, t. y., kad atsakovės veiksmais buvo pažeistos ieškovės teisės, ir darė išvadą nesant pagrindo taikyti CK 4.98 straipsnyje numatytą savininko teisių gynimo būdą. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad byloje esančiame parkingo naudojimosi tvarkos plane yra nurodytas praėjimas ir iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė buvo supažindinta su planu ir su juo sutiko. Be to, šalių sudarytoje turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė turėjo galimybę pati priimti sprendimus dėl sutarties turinio ir derėtis dėl jos sąlygų (sutarties 11.1 punktas, 7.5 punktas).

30. Byloje nėra ginčo, kad parkavimo vieta ir sandėliukai nuosavybės teise priklauso UAB „Saisonas ir ko“, todėl tvirtindama, kad perkėlus sieną, ką pripažįsta atsakovė, yra pažeistos jos teisės naudotis bendrovei priklausančiu daiktu bei teisė juo disponuoti, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-344/2012, 3K-3-374/13, Nr. 3K-3-140-453/2018) Kaip minėta, tiek prie 2017-05-04 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties esančiame požeminio parkingo (transporto priemonių stovėjimo aikštelės) naudojimo tvarkos plane, tiek ir vėlesnę faktinę situaciją atspindinčiuose dokumentuose (ieškovės pateiktas UAB „Matininko darbai“ 2018-02-20 parengtas planas), yra užfiksuotas praėjimas nuo UAB „Saisonas ir ko“ nuosavybės teise priklausančios parkavimo vietos bei šalia esančių sandėliukų iki kitų objektų ir jo vieta, net ir atsakovei perkėlus vieną iš sienų, iš esmės nekito. Tai, kad tarp apeliantei priklausančio turto praėjimas buvo, patvirtina ir jos teiginys, kad atsakovė praplatino praėjimą pro sandėliukus ir parkavimo vietą į toliau esančius parkavimo vietas ir sandėliukus. Įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galimybės patekti į kitas patalpas ar parkavimo vietas pro UAB „Saisonas ir ko“ priklausančią parkavimo vietą bei greta esančius sandėliukus, nebuvo, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis), o požeminės transporto priemonės stovėjimo aikštelės plano, kaip preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1, teismui ieškovė nebuvo pateikusi. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad, vykdant statybos darbus ir perkėlus vieną iš sienų požeminėje aikštelėje 0,75 metro, buvo apsunkintas UAB „Saisonas ir ko“ naudojimasis įsigytu turtu, t. y., pakeitos įsigyto turto proporcijos, išsidėstymas ar kaip kitaip trukdoma naudotis įsigytų turtu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir ta aplinkybę, kad iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, jog ieškovei reiškiant pretenzijas tiek dėl perstatytos sienos, tiek dėl laiku nebaigtų vykdyti statybos darbų, atsakovė pateikė pasiūlymą pakeisti ginčo turtą alternatyviu, kas apeliantei būtų leidęs išspręsti jos manymu kilusius nepatogumus, tačiau duomenų, kad UAB „Saisonas ir ko“ būtų pasinaudojusi minėtu pasiūlymu, byloje nėra.

31. Byloje pateiktas susirašinėjimas su UAB „Citus“ nekilnojamojo turto brokere R. M., teigiant, kad buvo susitarta dėl privatesnės parkavimo vietos. Tačiau ir įvertinus, kad brokerė buvo įgaliota veikti atsakovės vardu, sudarant preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepatvirtina kokio nors poveikio UAB „Saisonas ir ko“, nulėmusio jos apsisprendimą įsigyti būtent ginčo turtą ir būtent preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis. Tai, jog neginčijamai buvo susitarta dėl apeliantės galimybės įsirengti garažo vartus, jokie įrodymai nepateikti (CPK 178 straipsnis). Be to, pirkimo-pardavimo sutarties 11.1 punkte nustatyta, kad sutartis apima ir pakeičia bet kuriuos ankstesnius tiek žodinius, tiek rašytinius susitarimus dėl ketinimų šios sutarties atžvilgiu, todėl ankstesni susitarimai dėl stovėjimo aikštelės, sandėliukų vietos, garažų vartų montavimo ar kt., sudarius sutartį, neteko galios. Iš prie pirkimo-pardavimo sutarties pridėto požeminio parkingo (transporto priemonių stovėjimo aikštelės) naudojimo tvarkos plano matyti, kad ginčo praėjimas, priešingai apeliantės teiginiams, sutarties sudarymo metu buvo numatytas. Minėta sutartimi UAB „Saisonas ir ko“ patvirtino, kad iki sutarties sudarymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą jo buvimo vietoje (sutarties 8.9.1. punktas) bei perka daiktą tokios būklės, kokios jis yra sutarties sudarymo dieną. Taigi, nepaneigus, kad sandorio sudarymo metu praėjimas buvo bei įvertinus, kad apeliantė buvo informuota, jog objekte statybos darbai nėra baigti (sutarties 2.8 punktas), todėl sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantė turėjo būti atidi ir apsispręsti dėl perkamo objekto. Kadangi apeliantė nepateikė jokių duomenų apie jos pažeistą teisę naudotis, valdyti, disponuoti įsigytu turtu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB „Mortaga“ atstatyti sieną (CPK 178 straipsnis).

32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, susiję su reikalavimu dėl sienos atstatymo, nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai nustatė UAB „Saisonas ir ko“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas paskirstė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Saisonas ir ko“ patyrė 540 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 90 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė UAB „Mortaga“ – 1 258,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš dalies tenkinęs ieškinį, teismas ieškovei UAB „Saisonas ir ko“ iš atsakovės priteisė 270 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Mortaga“ iš ieškovės – 629,20 Eur.

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Skundžiamu sprendimu atmesta 50 proc. ieškovės UAB „Saisonas ir ko“ reikalavimų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į byloje pateiktus atsakovės 1 258,40 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš ieškovės priteisė 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Mortaga“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

35. Sutiktina su apeliantės UAB „Saisonas ir ko“ teiginiais, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai dėl 1 540 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 90 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 1 450 Eur išlaidos už teisines paslaugas (ieškinio surašymas, konsultacijos ir kt. teisinės paslaugos). Įvertinus pateiktus duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Saisonas ir ko“ bylinėjimosi išlaidos sudarė tik 540 Eur. Dėl paminėto konstatuotina, kad iš dalies patenkinus ieškovės UAB „Saisonas ir ko“ reikalavimą, iš atsakovės UAB „Mortaga“ ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 16 Eur žyminis mokestis ir 725 Eur atstovavimo išlaidos, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas.

36. Duomenys apie atsakovės UAB „Mortaga“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikti. Sprendimą iš esmės paliekant nepakeistu, apeliantės UAB „Saisonas ir ko“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saisonas ir ko“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį (270 Eur) ir jį padidinti`

iki 741 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro).