Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. K., ieškovų atstovei adv. Ž. Š., atsakovės T. S. atsakovės atstovei adv. I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., J. S., S. R., V. K., F. S., Z. V., J. B., D. S., H. Z., L. Ž., N. P., T. J., G. S., V. Ž., Č. Ž., L. Š., R. K., M. V., L. M. ieškinį atsakovei T. S. dėl rangos sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl statybos rangos darbų trūkumų

Kaip paaiškino byloje apklaustos ieškovės, daugiabučio gyvenamojo namo administravimą atlikusio UAB ‚Nemėžio komunalininkas“ atstovė liudytoja K. P., ir kaip matyti iš šalių pasirašytos 2007-04-02 darbų sąmatos, esančios neatsiejama rangos sutarties dalimi, joje numatyti darbai, kuriuos privalėjo ir įsipareigojo atlikti atsakovė, būtent ir apėmė: senos stogo dangos paruošimą; hidroizoliacijos sluoksnio įrengimą; balkonų, parapetų, liko hidroizoliavimą; senos skardos demontavimą; ventiliacijos šachtų bei ylajos sutvarkymą; šiukšlių sutvarkymą, tuo tarpu minėtose 2010-07-01 apžiūros atskaitose konstatuojama, kad stogo pagrindas buvo paruoštas netinkamai, jame yra daug pūslių ir raukšlių, kurios turėjo būti panaikintos, sena stogo danga nepašalinta, nėra įrengta nauja bituminės dangos hidroizoliacija ant parapeto horizontalios plokštumos, parapetų ir ventiliacijos kanalų sena danga nepašalinta, dėl ko nauja priklijuota ant senos, pakaitus saulei, atšoko ir atsivėrė plyšiai, pro kuriuos sunkėsi vanduo, darbe neteisingai panaudotos sutapdintų stogų dengimo technologijos, t.y. kalbama apie netinkamą technologine prasme stogo dengimo procesą ir pan. Teismo posėdyje apklausta liudytoja K. P., kuriai tarpininkaujant ir buvo pasirašyta rangos sutartis su atsakove, patvirtino savo apžiūros akte konstatuotas išvadas bei papildomai parodė, kad atsakovė turėjo atlikti vieno sluoksnio stogo dangos klijavimo darbus, prieš tai tinkamai paruošiant senos stogo dangos paviršių, III laiptinės butų savininkams 2008 m. pradėjus reikšti pretenzijas dėl netinkamai atlikto stogo remonto, atsisakius pasirašyti su atsakove darbų priėmimo – perdavimo aktą, 2008 m. atsakovė žadėjo trūkumus taisyti, tačiau iš tikrųjų defektai tinkamai ir technologiškai taisyklingai pašalinti nebuvo, buvo tik užklijuota/panaikinta keletą pūslių, tačiau aplink parapetus ir šachtas nebuvo niekas padaryta, mazgų nesandarumas, kuris laikytinas viena esminių vandens pratekėjimo priežasčių, nebuvo pašalintas. Liudytoja K. P. parodė, kad pagrindinis stogo remonto darbų trūkumas – netinkamas mazgų sandarinimas prie parapetų, o iš teismui pateiktų nuotraukų (II t., b.l. 75-77) matyti, kad prie kanalizacijos komunikacijos yra neteisingai priklijuota stogo danga, netinkamai atliktas lopijimas, pro kurį ir patenka vanduo bei dėl ko ir susidaro pūslės; iš kitos nuotraukos (II t., b.l. 78) matyti, kad parapetai nėra tinkamai sutvarkyti, užtepti ir pritvirtinti; iš nuotraukos (II t., b.l. 81-82) matyti, kad buvo atliktas neteisingas parapetų lopijimas, kadangi ant parapetų turi būti pilnas uždengimas, turėjo būti nuimti skardiniai parapetai ir pan. Liudytoja taip pat parodė, jog faktas, kad ant stogo atsirado pūslės rodo, jog nebuvo tinkamai paruoštas stogo pagrindas, prie atskirų vietų (parapetų, ventiliacijos šachtų, lietaus kanalizacijos) sena stogo danga turėjo būti nuimta, tačiau to nepadarius ir tinkamai neparuošus stogo pagrindo, kaupėsi vanduo, susidarė pūslės ir visos kitos neigiamos ieškovams pasekmės.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, žinodama apie ieškovų siekiamo stogo remonto tikslą, prieš sudarydama su ieškovais rangos sutartį ir darbų sąmatą ar sutarties vykdymo metu būtų ieškovams nurodžiusi, kad net ir atlikus darbų sąmatoje nurodytus darbus, stogo defektas (pratekėjimas) nebūtų pašalintas, kad be sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų dar reikėtų papildomų darbų atlikimo tikslui pasiekti, atsisakytų priimti savo darbų tinkamo atlikimo riziką ir pan. Kadangi vartojimo rangos atveju rangovas dar iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą, sutiktina su ieškovų argumentu, jog pagal rangos sutartį ir darbų sąmatą atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti senos skardos demontavimą, tuo tarpu to nepadariusi, privalėjo apie tai informuoti ieškovus ir nurodyti, kad nedemontavus senos skardos nebus galima pasiekti sutartimi norimo rezultato, taip pat neprisiimti dėl tokio darbo rezultato galinčią atsirasti riziką, nesuteikti garantijos ir pan., tačiau jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų tą padariusi, byloje nėra. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareigą įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t.y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui, tenka būtent rangovui. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių faktinių aplinkybių neįrodė.

Ketvirta, ieškovų prie ieškinio pateiktos nuotraukos (I t., b.l. 34-37) ir antstolės D. P. 2011-06-09 bei 2011-08-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir prie jų esančios nuotraukos (I t., b.l. 61-72, 106-113) patvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo III laiptinės butų Nr. 57-59, priklausančių ieškovėms L. Š., R. K., M. V., L. M. lubos bei sienos yra užpiltos vandeniu, lubos nuo drėgmės apipelijusios, pajuodusios, tapetai ir sienų bei lubų dažai atšokę nuo drėgmės, ant sienų matyti dėmės nuo vandens, lietaus vanduo prateka į šiuos butus pro stogą, ieškovės L. M. buto koridoriuje nuo vandens pylimo nėra šviesos.

Penkta, UAB ‚Nemėžio komunalininkas“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale esantys įrašai (II t., b.l. 117-119) patvirtina, kad nuo 2007-05-21 rangos sutarties su T. S. pagrindu buvo atliekamas II ir III laiptinių stogo remontas, 2008-08-16 buvo užbaigtas II ir III laiptinių stogo remontas butų savininkų lėšomis už 15000 Lt, kiekvienos laiptinės – po 7500 Lt, atliktų darbų aktą pasirašė tik II laiptinės įgaliotas atstovas Č. Ž.); 2009-05-26 įrašas rodo, kad buvo gauti žodiniai butų savininkų skundai dėl stogo remonto darbų, gyventojai kreipėsi į rangovą dėl trūkumų pašalinimo, kadangi yra penkių metų garantinis laikotarpis; 2009-09-22 įraše nurodoma, kad ir toliau yra užpilami viršutinio aukšto butai, atsirado užpylimo dėmės viršutinio aukšto laiptinės lubose, gyventojai vėl buvo raginami reikalauti rangovą vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, rangovo samdyti darbininkai bandė šalinti trūkumus, tačiau efekto atlikti darbai nedavė; 2010-04-22, 2010-09-23, 2011-04-22, 2011-09-22 įrašuose taip pat nurodoma, kad tebeužpilami viršutinio aukšto butai ir laiptai, stogo dengimo darbų trūkumai nepašalinti, 2010-07-01 atlikta stogo apžiūra, 2010-10-13 rangovui buvo išsiųsta gyventojų pretenzija dėl trūkumų pašalinimo ir defektų nustatymo.

Aštunta, atsakovė T. S. nepateikė ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, jog daugiabučio namo III laiptinės butai yra užliejami ir į juos nuo stogo sunkiasi vanduo dėl pačių butų savininkų netinkamo namo stogo eksploatavimo, televizijos antenų ant stogo įrengimo ar kitų nuo atsakovės atliktų darbų nepriklausančių priežasčių. Kaip paaiškino ieškovės R. K., L. M., III laiptinė yra rakinama, nei iki stogo remonto darbų atlikimo, nei po darbų atlikimo jokių antenų ant stogo dangos nebuvo pritvirtinta, ir tik prieš stogo remonto darbų atlikimą buvo keletą antenų ant parapetų, kurių po remonto nebeliko. Iš byloje esančių stogo nuotraukų taip pat nematyti, kad ant stogo būtų įrengtos antenos. Pati atsakovė pripažino, kad nė karto nebuvo asmeniškai užlipusi ant namo stogo, todėl jos teiginiai apie televizijos antenų įrengimą po jos darbų atlikimo vertintini kritiškai. Konkrečių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų, kuo pasireiškė galimai netinkamas ieškovų stogo eksploatavimas atsakovė taip pat nenurodė ir nepateikė. Atsakovės argumentas, kad liudytojas T. D. parodė ant stogo buvus antenas atmestinas, kadangi apklausiant šį liudytoją apie antenų buvimą ant stogo, jis iš pradžių nurodė matęs ant stogo gulinčią, t.y. nepritvirtintą anteną, po to parodė neprisimenąs, ar jam 2011-07-20 užlipus ant stogo buvo kokios nors antenos. UAB „Nemėžio komunalininkas“, kaip daugiabučio namo administratorius, atstovaujamas K. P., taip pat nenustatė jokių netinkamo stogo eksploatavimo faktų (netinkamo lietaus kanalizacijos veikimo, netinkamo parapetų eksploatavimo, šiukšlių ant stogo ir pan.) ar mechaninių pažeidimų, už kurių priežiūrą atsakinga UAB „Nemėžio komunalininkas“, liudytoja K. P. patvirtino, kad nei iki, nei po atsakovės atlikto stogo remonto jokių antenų ant stogo nebuvo, taip pat ir jokie kiti asmenys (rangovai), išskyrus atsakovę, jokių stogo remonto darbų neatliko.

Apibendrinant aukščiau pateiktus argumentus bei kompleksiškai įvertinus analizuotus įrodymus, daryta išvada, kad atsakovė T. S. netinkamai atlikto rangos sutartyje numatytus darbus, dėl ko darbų rezultatas iš esmės nebuvo pasiektas.

Dėl sutarties nutraukimo ir sumokėto atlyginimo už darbus priteisimo

Ieškovai prašė nutraukti su atsakove sudarytą 2007-05-21 rangos sutartį dėl jos esminio pažeidimo – netinkamo stogo remonto darbų atlikimo, t.y. nekokybiškai atliktų darbų, dėl kurių nebuvo pasiektas darbų rezultatas, vyksta vandens pratekėjimas į butus ir pan., taip pat solidariai priteisti iš atsakovės pagal rangos sutartį jai sumokėtus už atliktus darbus 7500 Lt.

Teismas pažymi, kad vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku, todėl atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus ir pan. Kilus ginčui, ar rangos darbai atlikti tinkamai, turi būti sprendžiama, ar vartojimo rangos darbo rezultatas yra tinkamos kokybės, o nustačius, kad jis yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimai nuo kokybės reikalavimų yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 str. 8 d. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynimo būdais, taip pat atskirų pagal rangos dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais – specialiaisiais vartotojo teisių gynimo būdais, be to, rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis, užsakovo teisių apsaugos lygis vartojimo rangos santykiuose neturi būti žemesnis negu vartojimo pirkimo – pardavimo atveju, todėl užsakovas ne tik disponuoja teisėmis, įtvirtintomis CK 6.678 str., 6.680 str., bet gali remtis ir vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams nustatytais gynybos būdais (CK 6.350 str. – 6.370 str.). Užsakovas rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 str. įtvirtintomis pirkėjo teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

CK 6.678 str. 1 d., kuri numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę per šio kodekso 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 str. 1-2 d. atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą: 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui – vartotojui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisė vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Pagal 6.665 str. 3 d., jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, CK 6.363 str. 8 d. įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymo galimybė nėra nulemta nepašalinamų trūkumų egzistavimo, todėl jis gali būti taikomas ir tada, kai trūkumai gali būti pašalinami, nes jo taikymą lemia netinkama darbų kokybė ir užsakovo pasirinkimas. Nustačius, kad atlikti darbai yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimai nuo kokybės reikalavimų ir netinkama kokybė yra tokie, kad sutarties nutraukimas, kaip vartotojų teisių gynimo būdas, būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (LAT 2008-12-23 nutartis c.b. NR. 3K-7-581/2008; LAT 2009-04-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-256/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei juose įtvirtintus vartotojų teisių gynimo būdus, į tai, kad byloje konstatuota, jog atsakovė T. S., kaip rangovė, netinkamai atlikto sutartyje nustatytus darbus, dėl darbų trūkumų ieškovai atsisakė tuos darbus priimti ir pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, darbų užbaigimo ir darbų rezultato naudojimo metu nustatę darbų rezultato trūkumus tiek žodžiu, tiek raštu reikalavo rangovės neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, t.y. buvo pasinaudoję CK 6.665 str. 1 d. numatytu teisių gynimo būdu, tačiau nepaisant to, kad atsakovė T. S. tiek 2008 m. pavasarį, tiek 2010 m. vasarą šalino statybos rangos darbų trūkumus, rangos sutarties pažeidimai ir trūkumai liko galutinai nepašalinti, dėl ko ieškovams ir toliau kyla neigiamos jau aukščiau nurodytos pasekmės (vyksta stogo pratekėjimas, ant stogo susikaupęs dėl lietaus, sniego ir pan. vanduo patenka ir užlieja daugiabučio namo III laiptinės butų savininkų gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas ir pan.), rangos sutarties pažeidimas trunka jau ilgą laiko tarpą – beveik ketverius metus, todėl užsakovui (ieškovams) šiuo atveju pripažintina teisė nutraukti sutartį su atsakove bei reikalauti sumokėtos už netinkamai atliktus darbus kainos grąžinimo, tad ieškovų reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutartis vykdymo, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdymam sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.221-6.222 str.). Kadangi ieškovai, tikėdamiesi tinkamo statybos rangos darbų atlikimo bei nustatytų darbų trūkumų pašalinimo, buvo sumokėję atsakovei visą sutartyje nustatytą 7500 Lt dydžio atlyginimą už darbus (kaip sutiko abi šalys, dalis darbų kainos faktiškai buvo sumokėta, kaip avansas, dar iki darbų pradžios, o kita dalis – rangovei užbaigus darbus), ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – paslaugų pirkimo – pardavimo kvitai (I t., b.l. 20) bei ieškovų piniginių lėšų surinkimo suvestinės (II t., b.l. 93), ši atsakovei sumokėta už darbus suma – 7500 Lt – nutraukus rangos sutartį, priteistina iš atsakovų solidariai ieškovams. Vadovaujantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovės ieškovams priteistina solidariai ir 5 procentai metinių palūkanų nuo šios priteistos sumos (7500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 5637,19 Lt jų patirtų dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nuostolių, apimančių būsimas stogo remonto išlaidas.

Teismas pažymi, kad be CK 6.363 str. 4-8 dalyse numatytų vartotojo teisių gynimo būdų, visais atvejais vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo ar darbų atlikimo, atlyginimą (CK 6.363 str. 5 d.). Pagal CK 6.245 str. 3 d., 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tai yra papildoma turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Vartotojo teisė į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta tiek LR CK, tiek LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. Nuostolių atlyginimas gali būti taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais (pvz., sutarties nutraukimu), taip pat gali su jais konkuruoti, tačiau tik egzistuojant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškia sutartinės prievolės neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, o nagrinėjamu atveju jau ankščiau teismo yra konstatuota, kad atsakovė T. S. netinkamai įvykdė rangos sutartimi prisiimtas prievoles, sutartyje numatyti statybos darbai buvo atlikti netinkamai, tuo buvo padarytas esminis rangos sutarties pažeidimas. Byloje taip pat nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos, nes ieškovams atsiradusi žala yra atsakovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo pasekmė. Esant vartojimo sutarčiai, jos šalis visada yra verslininkas, t.y. asmuo, kuris veikia verslo ar profesiniais pagrindais savo rizika, todėl pagal CK 3.256 str. 4 d., tokio verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, t.y. taikoma už nuostolių padarymo faktą, nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip.

Žala, padaryta asmens turtui, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kad viena vertus, nukentėjusiajam asmeniui nebūtų priteista nepakankama jo realiai patirtiems nuostoliams atlyginti suma, kita vertus, nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų žalą padariusio asmens sąskaitą. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo tarpu kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovams.

Nors pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, o turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti, ir teismas atmeta atsakovės argumentą, jog kadangi ieškovai dar neturėjo realių išlaidų daugiabučio namo stogo remontui, teismas negalėtų jų priteisti, tačiau įvertinus ieškovų pateiktus įrodymus, teismas negali nustatyti jiems padarytos turtinės žalos (nuostolių) dydžio, kaip būtinosios civilinės sutartinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė priteisti iš atsakovės būsimų stogo remonto išlaidų, reikalingų vykdant aukščiau minėtų atestuotų specialistų pateiktas rekomendacijas atsakovės darbų trūkumams pašalinti, atlyginimą ir prašomos priteisti žalos dydį – 5637,19 Lt – grindė vieninteliu rašytiniu įrodymu – UAB „Rivilsta“ 2010-07-12 pasiūlymu – sąmata Nr. 2010/0714 dėl daugiabučio namo stogo remonto darbų atlikimo (I t., b.l. 27), prašydami priteisti iš atsakovės pusę joje nurodytos darbų sumos (11274,37 Lt:2).

Kaip matyti iš šios sąmatos, joje yra nurodyti darbai ir medžiagos (11274,37 Lt), reikalingi abiejų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinių (II ir III laiptinės) stogo remonto darbams atlikti, tačiau ieškovai nepateikė duomenų ir nepagrindė, kiek būtent ir kokių medžiagų bei darbų yra reikalinga būtent jų laiptinės stogo remonto darbams atlikti, t.y. koks yra jų pagal sutartį su atsakove remontuoto daugiabučio namo stogo plotas, kokios medžiagos reikalingos šio ploto stogo remonto darbams atlikti, koks reikalingas tokių medžiagų, o taip pat ir darbų kiekis (vnt., kv.m.), kaina ir pan. Be to, vadovaujantis CK 6.249 str. 5 d. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną, tuo tarpu ieškovai pateikė teismui sąmatą, sudarytą 2010 m. liepos mėnesio kainomis, t.y. kainomis, galiojusiomis beveik prieš 1,5 metų iki sprendimo priėmimo ir beveik prieš metus iki kreipimosi į teismą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl neįrodyto nuostolių dydžio, į tai, kad ieškovų teisių gynimui teismas taiko teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą bei už darbą sumokėto atlyginimo priteisimą, be to civilinės atsakomybės taikymas bei papildomos pinigų sumos iš atsakovės pritiesimas šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į turtinės žalos ir jos dydžio įrodymų neinformatyvumą ir nepakankamumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat taikomų ieškovų teisių gynimo būdų proporcingumą padarytam pažeidimui, neadekvačia apsunkintų atsakovės padėtį, ypač turint omenyje tai, kad atsakovė vis dėlto, keletą kartų neatlygintinai ėmėsi veiksmų nustatytiems savo darbų trūkumams pašalinti, o patys ieškovai, stogo pratekėjimui ir problemai trunkant jau beveik 4 metus nuo rangos sutarties su atsakove sudarymo, per visą tą laiką iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų patys pašalinti trūkumus ir taip išvengti dar didesnė ir nuolat besitęsiančios žalos, ieškovų reikalavimas šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos kompensavimo

Ieškovų, kaip vartotojų, teisę į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtina LR CK 6.250 str. 2 d. bei LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – žalos padarymo faktas, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinė žala, išreikšta pinigais, vadinama bendraisiais nuostoliais, kurių dydis neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., 6.282 str.), vadovaujantis teismingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką. Neturtinės žalos atlyginimo dydį lemia, be kita ko, pažeistos vertybės pobūdis, t.y. objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, dėl tokio pažeidimo atsiradusios pasekmės įvairiose asmens gyvenimo sferose, patiriamų fizinių ir dvasinių išgyvenimų laipsnis, kaltė ir kiti reikšmingi kriterijai. Be to, sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos už neturtinę žalą dydžio taikytinas proporcingumo principas, pagal kurį asmens atžvilgiu taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nevaržyti asmens labiau nei būtina.

Kaip matyti iš ieškovių R. K., L. M., M. V. ir L. Š. paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir prie jų esančias fotonuotraukas (I t., b.l. 61-72, 106-113), šios ieškovės yra daugiabučio namo, esančio Sodų g. 47, butų Nr. 57-60 savininkės, t.y. ieškovės, kurių butai, esantys viršutiniame namo aukšte, labiausiai nukentėjo dėl netinkamo atsakovės T. S. statybos rangos darbų vykdymo, kadangi būtent į jų butus po lietaus, sniego ir pan., sunkiasi vanduo, yra aplietos butų lubos, sienos, atšokusi jų apdaila (dažai, tapetai), butuose jaučiasi drėgmė, butai dėl nuolatinių užliejimų vandeniu atrodo neestetiškai, ir dėl to ieškovės patiria dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, nervinę įtampą, o taip pat nepatogumus dėl būtinumo rinkti tekantį vandenį, valyti patalpas, gyventi drėgmėje, šalinti butų užliejimo padarinius ir pan. Šie išgyvenimai ir patiriami nepatogumai yra objektyviai suprantami ir laikytini įrodymais ieškovių paaiškinimais bei minėtais rašytiniais įrodymais ir fotonuotraukomis, jie yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės T. S. esminiu rangos sutarties pažeidimu (neteisėtais veiksmais), kas sudaro pagrindą atsakovės atsakomybei už šioms ieškovėms padarytą neturtinę žalą kilti.

Viena vertus, atsižvelgdamas į ieškovių L. Š., R. K., M. V. ir L. M. patiriamų emocinių išgyvenimų ir nepatogumų pobūdį, trukmę (apie ketverius metus), dėl sutarties pažeidimo sukeliamas ieškovėms neturtinio pobūdžio pasekmes, kita vertus, į atsakovės neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį (kalbama ne apie absoliučių prigimtinių asmeninių neturtinių teisių – gyvybės, sveikatos, laisvės – pažeidimą deliktiniuose santykiuose, o apie turtinių teisių pažeidimą sutartiniuose santykiuose), ieškovų pažeistoms teisėms apginti šioje byloje taikytinus teisių gynimo būdus (sutarties nutraukimą ir sumokėtos atsakovei kainos grąžinimą), į tai, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog dėl netinkamo stogo remonto darbų atlikimo būtų ieškovės patirtų fizinių negalavimų, susirgtų kokiomis nors fizinio ar psichinio pobūdžio ligomis (ieškovė L. M. nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad būtent dėl netinkamo stogo remonto ir vandens pratekėjimo sutriko jos sveikata, ji susirgo bronchine astma) ar patirtų turtinių išlaidų, susijusių su butų remontais, taip pat įvertindamas teismų praktiką turtinių teisių pažeidimo atvejais panašaus pobūdžio bylose ir jose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LAT 2009-06-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-256/2009; 2007-07-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-386/2007; 2008-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-423/2008; 2009-04-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-166/2009; Kauno apygardos teismo 2009-05-11 nutartis c.b. Nr. 2A-757-230/2009 ir kt.), pagaliau –teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, teismas mano esant tikslinga priteisti minėtoms ieškovėms iš atsakovės po 1000 Lt neturtinės žalos kompensacijos, kuri šiuo atveju būtų pakankama piniginė satisfakciją patirtiems bei patiriamiems nepatogumams ir išgyvenimams numalšinti. Priteisus neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovės kiekvienai iš nurodytų ieškovių taip pat priteistina po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai, pareikšdami ieškinį, sumokėjo 769 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 1, 97), patyrė 950 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (I t., b.l. 73, 74; II t., b.l. 91, 107, 108, 121), 300 Lt nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidų (I t., b.l. 58-59, 75-76) bei 510 Lt išlaidų įrodymams surinkti, t.y. už faktinių aplinkybių konstatavimą (I t., b.l. 77, II t., b.l. 90), viso – 2529 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovė T. S. patyrė 750 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (I t., b.l. 53). Vadovaujantis LR CPK 88 str., 1 d. 6 p, 8 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., proporcingai patenkintų ieškovų reikalavimų daliai (patenkinta apie 54 procentai ieškovų reikalavimų), iš atsakovės T. S. ieškovams solidariai priteistina 1366 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu iš ieškovų atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmesta apie 46 procentus reikalavimų) solidariai priteistina 345 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos tiek iš ieškovų, tiek ieškovams šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, priteistinos solidariai, kadangi ieškovai laikytini viena tiek procesinio, tiek materialinio teisinio santykio šalimi (ieškovu, užsakovu), o nustatyti, kiek kiekvienas iš ieškovų prisiėjo tiek prie įsipareigojimų pagal rangos sutartį su atsakove vykdymo, tiek prie šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų padengimo neįmanoma (išlaidas dengė ieškovė R. K., veikdama savo ir kitų ieškovų vardu bei įgaliojimu), priteistų sumų tarpusavio paskirstymo tarp pačių ieškovų klausimas išeina už ieškinio dalyko ribų, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų ieškovams/iš ieškovų priteisimas lygiomis dalimis galimai pažeistų jų turtines teises ir neatitiktų realios faktinės jų sutartos išlaidų paskirstymo situacijos. Iš atsakovės T. S. į valstybės biudžetą priteistina 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, keistinos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sumažinant atsakovės T. S. turto arešto mastą iki 11500 Lt sumos, atitinkančios ieškovams priteistą pinigų sumą (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)), V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)), F. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), Z. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)), J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), H. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)), L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)), N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)), T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)), G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)), Č. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)), L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)), R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)), M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)), L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) tenkinti iš dalies.

I. R. S., J. S., S. R., V. K., F. S., Z. V., J. B., D. S., H. Z., L. Ž., N. P., T. J., G. S., V. Ž., Č. Ž., L. Š., R. K., M. V., L. M., atstovaujamų R. K. ir atsakovės T. S. 2007-05-21 rangos sutartį nutraukti.

Priteisti iš atsakovės T. S. solidariai ieškovams R. S., J. S., S. R., V. K., F. S., Z. V., J. B., D. S., H. Z., L. Ž., N. P., T. J., G. S., V. Ž., Č. Ž., L. Š., R. K., M. V., L. M. 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) atlyginimo už darbus bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės T. S. ieškovei L. Š. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės T. S. ieškovei R. K. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės T. S. ieškovei M. V. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės T. S. ieškovei L. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės T. S. solidariai ieškovams R. S., J. S., S. R., V. K., F. S., Z. V., J. B., D. S., H. Z., L. Ž., N. P., T. J., G. S., V. Ž., Č. Ž., L. Š., R. K., M. V., L. M. 1366 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų R. S., J. S., S. R., V. K., F. S., Z. V., J. B., D. S., H. Z., L. Ž., N. P., T. J., G. S., V. Ž., Č. Ž., L. Š., R. K., M. V., L. M. solidariai atsakovei T. S. 345 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. S. 39 Lt (trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės T. S. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar pas trečiuosius asmenis areštą, sumažinant jo mastą iki 11500 Lt (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų litų) sumos, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjus sprendimui apie jo vykdymą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.