- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-757-230/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. J., Z. G.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-558-657/2009 pagal ieškovių V. J. ir Z. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės V. J. ir Z. G. ieškiniu ir patikslintais ieškiniais (t.1, b.l. 3-6, 53-54, t.2, 20-21) prašė: 1) įpareigoti atsakovę G. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atstatyti jos bute esantį bendro naudojimo vandentiekio vamzdyną į projektinį stovį, jo atstatymo darbus pavedant atlikti firmoms, turinčioms minėtiems darbams reikalingus atestatus ir leidimus, o atsakovei to nepadarius per nurodytą terminą skirti jai 10 000 Lt baudą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovėms V. J. ir Z. G. po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei V. J. 9 131,31 Lt turtinės žalos atlyginimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu 2008 m. rugsėjo 24 d. ieškovės atsisakė reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo savo lėšomis atstatyti jos bute esantį bendro naudojimo vandentiekio vamzdyną į projektinį stovį ir dėl baudos skyrimo.
Ieškovės nurodė, jog yra butų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 10-7 ir (duomenys neskelbtini) g. 10-6, Kaune savininkės. Atsakovė G. K. yra jų kaimynė. Vanduo į ieškovių butus buvo tiekiamas vandentiekio vamzdžiais per vandentiekio atšaką, einančią per atsakovės G. K. butą. 2007 m. gruodžio 21 d. atsakovė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 10-8, Kaune atjungė šalto vandens vamzdį, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į ieškovių butus Nr. 6 ir Nr. 7. Administracinė komisija G. K. nubaudė administracine nuobauda už savavaldžiavimą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, savavališkai demontuojant jos bute esantį bendro naudojimo šalto vandens vamzdyną, ieškovių šeimos liko be vandens, tai sukėlė ieškovėms labai didelius nepatogumus. Pablogėjo ieškovės Z. G. sveikata, atsirado depresijos požymiai. Ieškovė V. J. yra išsituokusi, viena augina dvi nepilnametes dukteris, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėdama gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute ji 2007 m. gruodžio 22 d. išsinuomojo butą, už visą nuomos laikotarpį (beveik 9 mėn.) iki vandens tiekimo atstatymo 2008 m. rugsėjo 9 d., sumokėjo 7 060 Lt nuomos ir 2 011,31 Lt komunalinių mokesčių. Be to, per šį laikotarpį sumokėjo 1059,75 Lt komunalinių mokesčių už savo nuosavą butą, nors jame negalėjo gyventi. Per visą laikotarpį ieškovei V. J. padaryta 9 071,31 Lt turtinė žala. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad iš atsakovės ieškovėms turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas po 10 000 Lt kiekvienai. Vanduo ieškovių butuose atsirado tik 2008 m. rugsėjo 12 d., ieškovės daug laiko sugaišo vaikščiodamos po įvairias įstaigas, daug kainavo kelionių išlaidos, patyrė daug nervinės įtampos. Z. G. beveik devynis mėnesius gyveno be vandens, nešiodavosi vandenį iš kaimynų, prarado sveikatą, reikėjo daug kartų vykti pas advokatus, kainavo kelionės išlaidos, per atsakovę prarado darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovių atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo savo lėšomis atstatyti jos bute esantį bendro naudojimo vandentiekio vamzdyną į projektinį stovį ir dėl baudos skyrimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, 2) atmetė ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovei V. J. 9 131,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, 3) likusioje dalyje ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovėms V. J. ir Z. G. kiekvienai po 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 4) priteisė iš atsakovės ieškovei V. J. - 118 Lt, Z. G. – 57 Lt žyminio mokesčio, o valstybei - 180 Lt žyminio mokesčio, 11,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 760 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Z. G., 5) priteisė iš ieškovės V. J. valstybei 483,94 Lt žyminio mokesčio ir 59,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovė G. K. jai priklausiusiame bute 2007 m. gruodžio mėnesį savavališkai atjungė šalto vandens vamzdį, kuriuo vanduo buvo tiekiamas ieškovių butams. Atmesdamas ieškovės V. J. reikalavimą priteisti 9 131,30 Lt turtinę žalą, teismas nurodė, kad ieškovė V. J. nepateikė duomenų, jog jos nuomojamas butas nuosavybės teise priklauso G. B., kuris sudarė nuomos sutartį, arba kad jis turėjo įgaliojimą tokią sutartį sudaryti ir gauti nuomos mokestį. Nustatė, kad nuomos mokestis buvo mokamas G. B., o visi mokesčiai už komunalines paslaugas jas teikiančioms įmonėms UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, AB „Lietuvos dujos“, AB „VST“ buvo mokami E.D.B. vardu. Įstatymas (CK 1.75 str. 2 d.) numato, kad sandorio neįregistravusios šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Kadangi nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovės V. J. pateikti įrodymai – mokėjimo kvitai, sutartis, liudytojo G. B. parodymai - nėra pakankami patvirtinti tai aplinkybei, kad tarp G. B. ir ieškovės V. J. sudaryta nuomos sutartis galėtų būti panaudota prieš atsakovę G. K..
Iš dalies tenkindamas ieškovių reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovė savavališkai demontavo šalto vandens atšaką į ieškovių butus, už tokius veiksmus ji buvo nubausta administracine tvarka, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad už šią neteisėtą veiką atsakovei buvo taikyta administracinė nuobauda. Byloje taip pat buvo nustatyta, jog atsakovė piktybiškai trukdė įgaliotoms institucijoms atstatyti šalto vandens tiekimą ir tik atsakovei pardavus butą naujieji buto savininkai neprieštaravo vandens tiekimo atnaujinimui ir vandens tiekimas buvo sutvarkytas per kelias dienas. Be to, atsakovė nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl teismas padarė išvadą, jog yra nustatytas atsakovės G. K. veiksmų neteisėtumo faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovių patirtos žalos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės nuosekliai siekė apginti savo pažeistas teises, o atsakovės G. K. padarytas pažeidimas buvo trunkamojo pobūdžio, t.y. truko ilgai, todėl nepriteisus neturtinės žalos ieškovių teisės iš esmės nebūtų apgintos. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovės patyrė papildomų nepatogumų, kurie lėmė išgyvenimus dėl asmens teisių ir pareigų tikrumo, turėjo kreiptis teisminės gynybos, kuri užtruko ilgai, dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Tačiau teismas laikė, kad ieškovės neįrodė, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis po 10 000 Lt kiekvienai yra realus ir pagrįstas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės nuolat konfliktuodavo su atsakove ir yra baustos administracine tvarka, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais kiekvienai ieškovei priteisė po 3 000 Lt neturtinė žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Atsakovė G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista kiekvienai ieškovei po 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei V. J. - 118 Lt, Z. G. - 57 Lt sumokėto žyminio mokesčio, ir kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovių visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio reikalavimus. Jos veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų veiksmų, nes vandens nebuvo įmanoma tiekti dėl surūdijusio stovo, o ieškovės prieštaravo stovo pakeitimui. Jeigu ieškovės būtų sutikusios pakeisti vandens stovą, nebūtų kilę ginčo ir teisminio nagrinėjimo. Taikant CK 6.250 straipsnį turi būti nustatomas realių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinių depresijų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimų ir pan. faktas, o ne jų galimybė. Ieškovės nepatyrė jokio fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinių depresijų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimų ar bendravimo galimybių sumažėjimo. Ieškovė V. J. net negyveno bute, todėl neaišku, už ką ir kokią neturtinę žalą jai priteisė teismas. Teismas net neanalizavo, ar ieškovėms buvo padaryti dvasinio ir fizinio pobūdžio pakenkimai, kurie galėjo sukelti kančias ir išgyvenimus. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais, o šiuo atveju nėra įstatymo, suteikiančio teisę atlyginti neturtinę žalą. Neturtinė žala kaip ir turtinė žala turi būti pagrįsta įrodymais, ieškovės jų nepateikė, todėl priteisti neturtinę žalą nebuvo pagrindo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, ypač kaltės forma, t.y. ar veiksmai tyčiniai, ar neatsargūs. Teismas neįvertino ir kito kriterijaus, turinčio įtakos neturtinės žalos dydžiui - žalą padariusio asmens, t.y. atsakovės turtinės padėties.
Atsiliepimas
Ieškovė Z. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei Z. G. iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir teismo išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, yra melagingi. Pati atsakovė nesutiko ir net neužpildė anketos dėl šalto vandens vamzdyno kapitalinio remonto. Byloje esantys protokolai patvirtina, kad daug kartų bandyta atstatyti vandens tiekimą, bet G. K. į savo butą neįleisdavo. Dėl atsakovės savavališkų veiksmų ieškovės duktė S. G. su dviejų metų sūnumi buvo priversta nuomotis butą, kita duktė S. G. - išvažiuoti į užsienį ir kas 3 mėn. grįžinėti į Lietuvą sesijai, nes mokosi Kūno Kultūros Akademijoje. Ieškovė buvo priversta gyventi antisanitarinėm sąlygom 8,5 mėnesio. Ieškovės nurodyta 10 000 Lt suma yra ta pinigų suma, kurią ieškovė būtų uždirbusi per 8 mėnesius, jei dėl atsakovės veiksmų nebūtų pablogėjusi jos sveikata ir ji nebūtų praradusi darbo.
Ieškovė V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo G. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės V. J. 9 131,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Lt neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė V. J. nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos G. K. 500 Lt advokato išlaidų. Po to, kai G. K. pardavė butą, tapo nelogišku reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti vandens tiekimą, todėl ieškovės buvo priverstos atsisakyti šio reikalavimo, ir dėl šios priežasties ieškovės neturėtų padengti dalį atsakovės advokato išlaidų. Ieškovė savaitę po vandens dingimo dar bandė gyventi nuosavame bute, tačiau be vandens tai buvo neįmanoma. Ieškovės duktė Augustė lankė lopšelį, drabužėlius reikėjo keisti kiekvieną dieną, reikėjo specialiai prašytis ir vykti pas draugus ar gimines išsiskalbti. Be to, staigus ir netikėtas gyvenamosios vietos pakeitimas labai neigiamai paveikė mažametę dukterį, persikėlus gyventi į nuomojamą butą, ieškovei teko keisti darbo grafiką ir pačiai nuosavu automobiliu vežti jaunesniąją dukterį į darželį, daugybę kartų atsiprašinėti iš darbo. Teko rinkti gausybę pažymų, darbo metu dalyvauti teismo posėdžiuose. Tai atėmė daug brangaus laiko ir sukėlė didelį stresą ieškovei ir jos nepilnametėms dukterims. Ieškovių šeimos be vandens buvo paliktos daugiau kaip 8 mėn. Atsakovė neteisingai tvirtina, kad ieškovės nesutiko keisti vandentiekio stovą. Pagrindinis namo vandens įvadas, einantis per atsakovės butą, buvo keičiamas apie 2000 m. ir pati G. K. tada nesutiko, kad tuo pačiu būtų pakeistas ir jos bute esantis bendras namo šalto vandens stovas, nors kiti kaimynai to pageidavo. Atsakovė taip pat melagingai tvirtina, kad ieškovė V. J. negyveno savo bute. Ieškovė V. J. laiko nepagrįstu teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jos reikalavimai priteisti 9 131,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes ji pateikė faktiškai atliktų mokėjimų kopijas. Tai, jog nuomotojas neįregistravo nuomos sutarties viešame registre, jai nebuvo žinoma, ir ji neturėjo galimybės užtikrinti, kad tai būtų atlikta.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą. Nors ieškovės atsiliepimuose į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad nesutinka su kai kuriomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir prašo jų pareikštus reikalavimus patenkinti pilnai, tačiau šie reikalavimai apeliacine tvarka negali būti svarstomi, nes ieškovės nėra padavusios apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo įstatymų nustatyta tvarka. CPK 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Todėl ieškovių prašymai padidinti priteistas sumas ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių ieškovių atiliepimų į apeliacinį skundą motyvais nesvarstytini.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė ieškovių atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus – savo bute savavališkai demontavo vandentiekio atšaką, kuria ieškovių butams buvo tiekiamas šaltas vanduo. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ginčija šią teismo išvadą, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir laiko, jog byloje pateikti įrodymai apie atsakovės veiksmus patvirtina šios išvados pagrįstumą. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad vandens tiekimas buvo neįmanomas dėl surūdijusio stovo, nepagrįstos įrodymais ir atvirkščiai, atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina rašytiniai įrodymai: aktai, įspėjimai, Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės raštai, administracinės teisės pažeidimo protokolas, nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pan. Be to, atsakovei pardavus butą, naujam savininkui nedarant jokių kliūčių vandens tiekimas buvo atstatytas, kas paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, jog nebuvo galima pašalinti pažeidimo.
Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, už kuriuos atsakovė buvo nubausta administracine tvarka, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl tos priežasties, kad buvo taikyta administracinė atsakomybė, ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovės patyrė didelių nepatogumų, kadangi dėl atsakovės veiksmų į jų butus daugiau kaip 8 mėnesius nebuvo tiekiamas šaltas vanduo, kad ieškovės, siekdamos apginti savo pažeistas teises, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, papildomų nepatogumų, emocinės ir nervinės įtampos. Vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus bei nustatant neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad atsakovės pažeidimas truko ilgai ir visokiais būdais buvo trukdoma pašalinti pažeidimą, ieškovių teisės be jokio pagrindo buvo apribotos ilgą laiką, o atsakovė savo veiksmais parodė visišką kitų asmenų teisių ignoravimą ir įstatymo reikalavimų gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai nepaisymą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepriteisus neturtinės žalos atlyginimo, grubiai pažeistos ieškovių teisės liktų neapgintos ir nebūtų įgyvendintas esminis teisinės valstybės principas - apginti pažeistas teises, yra visiškai pagrįsta. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, tinkamai įvertinus padarytos žalos pobūdį, trukmę, pasekmes, atsakovės kaltės formą, jos elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata dėl neturinės žalos dydžio kriterijų taikymo.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, ir šios aplinkybės neįrodinėjo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje turėjo darbinių pajamų, nes dirbo darželio auklėtoja, taip pat pardavė ginčo butą ir gavo pakankamai daug piniginių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinio skundo motyvais nenustatyti pagrindai sprendimą pakeisti ar jį panaikinti, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.