- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- e2FB-3137-639/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15870-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- N. R.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinei bendrovei „SEB“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „SEB“ bankui, S. R., J. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui Jonui Petrikui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, išnagrinėjęs bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ prašymą dėl N. R. bankroto bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Atenergo“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m kovo 7 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. Teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio N. R. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikino, prašymą dėl mokumo atkūrimo plano paliko nenagrinėtu. Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
3. Bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo A. M. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas nutraukti fizinio asmens N. R. bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir nurodė, jog 2018 m. spalio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu balsų dauguma buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos N. R. nutraukimo. Taip pat nurodė, jog N. R. nesilaikė teismo patvirtintų ir mokumo atkūrimo plane numatytų lėšų naudojimo tvarkos, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, tuo pažeisdamas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 6 punktą, 8 punktą, 10 punktą. Nurodė, kad administratorius vykdydamas FABĮ 12 straipsnyje numatytas pareigas nustatė, jog fizinio asmens pajamos 2017 m. liepos - 2018 m. sausio mėn. mėnesiais 4 190,70 Eur lėšų suma viršijo jo būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą, tačiau N. R. į depozitinę sąskaitą po plano patvirtinimo administravimo išlaidoms apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo pervedęs tik 690,12 Eur sumą, nors 2018 m. liepos 6 d. turėjo būti pervesta 1 000,02 Eur. Kreditorių reikalavimams dengti iki 2018 m. liepos 1 d. pagal preliminarų kreditorių reikalavimų dengimo grafiką turėjo būti pervesta 2 580,24 Eur. Iki kreditorių susirinkimo sušaukimo, t.y. iki 2018 m. spalio 8 d., kreditorių reikalavimams dengti lėšų nebuvo pervesta, nors pagal N. R. gaunamas pajamas lėšų tam užteko pilnai. Taip pat nurodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. N. R. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing“ bankroto administratoriaus apie tai neinformavo, jokių paaiškinimų kokiu tikslu imamas kreditas administratoriui nepateikė, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi ir teikė jam tik dalį informacijos. Iš to seka, kad N. R. nesilaikė pareigos tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. Visa tai rodo, jog bankrutuojantis asmuo yra nesąžiningas, todėl prašo fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas N. R. pateikė atsiliepimą, kuriame su bankroto administratoriaus prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad bankroto proceso metu jis buvo sąžiningas, pagal galimybes stengėsi įgyti kuo daugiau lėšų ir jas perduoti administratoriui, kad būtų sumokama kreditoriams. Nurodė, kad bankroto administratorius nepagrįstai prie pareiškėjo gaunamų pajamų priskaičiavo ir gaunamus dienpinigius, kurie pagal paskirtį buvo panaudoti kompensuoti išlaidoms, susijusioms su darbinių pareigų atlikimu. Pareiškėjas taip pat nesutinka su bankroto administratoriaus teiginiais, kad sudarydamas kredito sutartį su UAB „General Financing“ N. R. elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad UAB „General Financing“ turėjo galimybes patikrinti N. R. mokumo galimybes ir nesuteikti kredito, taip pat nurodė, kad apie kredito sutarties sudarymą bankroto administratorius žinojo, šios k sutarties sudarymas visiškai nedidina skolininko nemokumo ir jokių kreditorių interesų nepažeidžia, bankrutuojantis asmuo neprašo skirti papildomų lėšų šio kredito dengimui, teigia, kad gautą kreditą panaudojo būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „SEB“ bankas atsiliepimu į prašymą prašo bankroto administratoriaus prašymą tenkinti ir nutraukti pareiškėjo N. R. bankroto bylą. Nurodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nevykdo mokumo atkūrimo plane prisiimtu įsipareigojimu, slepia gaunamas pajamas, nesiekia teisingos skolininko ir jo kreditorių interesu pusiausvyros, nesiekia kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m kovo 7 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. Teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio N. R. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikino, prašymą dėl mokumo atkūrimo plano paliko nenagrinėtu. Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo nurodydamas, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nesilaikė teismo patvirtintų ir mokumo atkūrimo plane numatytų lėšų naudojimo tvarkos, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras. Pažymėjo, jog bankroto proceso metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pajamos 2017 m. liepos - 2018 m. sausio mėn. mėnesiais 4 190,70 Eur lėšų suma viršijo jo būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą, tačiau pareiškėjas į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą yra pervedęs tik 690,12 Eur sumą, tuo tarpu iki kreditorių susirinkimo sušaukimo, t.y. iki 2018 m. spalio 8 d., kreditorių reikalavimams dengti lėšų nebuvo pervesta. Taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 5 d. N. R. į depozitinę bankroto administratoriaus sąskaitą pervedė 990,00 Eur, kurie buvo paskirstyti kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms dengti.
8. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį gali būti atkuriamas tik sąžiningo nemokaus asmens mokumas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Jodelis v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. lapkričio 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-516/2014). Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 10 punktai).
9. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsiliepime į administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo nurodo, jog jo gaunamą dienpinigių sumą administratorius nepagrįstai laiko pajamomis, nes dienpinigiai buvo skirti jo pragyvenimui apmokėti išvykų darbo reikalais ir iš jų nebuvo galimybės bent iš dalies dengti kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau administratorius nevertino delspinigių dydžio, neatsižvelgė ar skolininkas turi realią galimybę dalį dienpinigių skirti kreditorinių reikalavimų tenkinimui.
10. Teismas konstatuoja, kad nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.
11. Pažymėtina, kad paprastai dienpinigiai yra neapmokestinamosios pajamos, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė. Jeigu komandiruotės metu darbuotojui išmokėta dienpinigių suma viršija teisės aktais nustatytus dydžius ir ši suma nėra grąžinama, tai minėtus dydžius viršijanti suma yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja fizinį asmenį nurodyti mokumo atkūrimo plano projekte lėšas (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą.
12. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad informacija apie pareiškėjo N. R. gaunamus dienpinigius ir jų dydį į pareiškėjo mokumo atkūrimo planą nebuvo įtraukta, kadangi pagal pateiktus teismui duomenis dienpinigiai buvo pradėti mokėti 2017 m. liepos mėnesį, t. y. po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tačiau pareiškėjas, mokumo plano pakeitimų – kad į planą būtų įtraukta gaunamų dienpinigių suma neinicijavo, pareiškėjas gaudamas naujas pajamas – dienpinigius apie tai bankroto administratoriaus neinformavo, nepaaiškino dėl kokių priežasčių bent dalies delspinigių negali skirti kreditorinių reikalavimų dengimui, taip pat nepateikė įrodymų, jog dienpinigiai buvo naudojami būtinosioms reikmėms.
13. Bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų. Teismas taip pat pažymi, jog tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Teismas akcentuoja, kad pateikti kreditoriams atitinkamą informaciją ir įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo.
14. Įvertinus gaunamų dienpinigių ir darbo užmokesčio proporcijas matyti, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gaunami dienpinigiai, atsižvelgiant į jų dydį, kuris vidutiniškai (apie 598,67 Eur per mėnesį, kurie viršija jo pateiktoje suvestinėje nurodomą gaunamą darbo užmokestį 525,00 Eur), yra būtinosios pareiškėjo N. R. išlaidos komandiruotėse. Atkreiptinas dėmesys, jog įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos. Išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios viršija šią sumą turi būti pagrįstos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų – sąskaitų, kvitų kurie patvirtintų aplinkybę, jog visos gaunamos pajamos, tame tarpe ir visa dienpinigių suma, yra reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
15. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalį teismas nutraukia fizinio asmens bankroto bylą, jeigu: paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (3 punktas); fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (6 punktas); fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (8 punktas).
16. Kaip minėta, bankroto administratorius prašo nutraukti bankroto bylą ir vieną iš pagrindų nurodo, kad bankrutuojantis N. R. sudarė kredito sutartį su UAB „General Financing“ ir tokiu būdu padidino savo išlaidas. FABĮ 17 straipsnio 9 punktas numato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, jeigu fizinis asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai lėšų sumai sumokėti.
17. FABĮ 10 straipsnyje išvardyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinis asmuo visą turimą turtą valdo ir naudoja atsakingai. Fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams (FABĮ 18 straipsnio 1 dalis).
18. Teismui nepateikta duomenų, jog pagal 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) SANDORIS Nr. 3 su UAB „General Financing“ gautos lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms padengti, taip pat teismui nepateikta duomenų, kad bankroto administratorius buvo informuotas apie šios kredito sutarties sudarymą, nors pareiškėjas nurodo, jog kredito sutarties pagrindu gautus pinigus panaudojo būtinųjų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad teismas iškeldamas bankroto bylą asmeniui patvirtina piniginių lėšų sumą fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Vėliau tvirtinant mokumo atkūrimo planą patvirtinama kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų suma (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti) (FABĮ 7 straipsnio 6 punktas). Pažymėtina ir tai, kad mokumo atkūrimo planą rengia pats bankrutuojantis asmuo, taigi jis savo nuožiūra nurodo kokio dydžio piniginės lėšos reikalingos jo kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimui, įvertina savo kasdieninius poreikius ir nurodo sumą, kuri yra pakankama jo poreikiams patenkinti. Be to, įstatymas numato, kad bankroto procedūrų metu mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis), tai reiškia, kad tais atvejais, kai bankrutuojančiam asmeniui atsiranda naujų, nenumatytų poreikių ir jam reikalinga didesnė, nei mokumo atkūrimo plane numatyta piniginių lėšų suma, jis turi galimybę inicijuoti mokumo atkūrimo plano patikslinimus. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad bankrutuojantis N. R. sudarė su UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartį ir nurodo, jog pinigus panaudojo ne kaip įstatymo FABĮ 17 straipsnio 9 punkte numatyta, fizinio asmens bankroto proceso bankroto procedūrų atlikimui apmokėti, bet panaudojo juos būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip matyti, šį savo sprendimą prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus jis priėmė nepasitaręs nei su bankroto administratoriumi nei su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teigdamas, jog pinigus panaudojo būtiniesiems savo poreikiams pareiškėjas nedetalizuoja kur kokioms savo reikmėms juos išleido, teismui nepateikta nei duomenų nei pareiškėjo paaiškinimų kaip pasikeitė situacija, kad pareiškėjui pragyvenimui nebepakanka piniginių lėšų, kurių dydis patvirtintas mokumo atkūrimo plane (kurį rengdamas pats pareiškėjas nurodė konkrečią piniginių lėšų sumą kaip pakankamą jo kasdienių poreikių tenkinimui). Teismui nepateikta jokių duomenų, kad atsiradus poreikiui padidinti piniginių lėšų sumą, reikalingą pareiškėjo kasdienių poreikių tenkinimui, jis šiuo klausimu kreipėsi į bankroto administratorių, siekė pakeisti/patikslinti mokumo atkūrimo planą, o savarankiškai priėmė sprendimą prisiimti papildomų kreditorinių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš to seka, kad pareiškėjas nepaisant to, jog pagal mokumo planą jam buvo nustatyta piniginių lėšų suma, kurią pareiškėjas gali skirti būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimui iš kurių jis turėtų išsilaikyti, papildomai pragyvenimui išleido ir visą administratoriaus nurodomą 4190,70 Eur sumą, (kuriuos bankrutuojantis asmuo įvardija dienpinigiais), iš kurių net dalies neskyrė kreditorinių reikalavimų tenkinimui, nors įstatymas tokią teisę suteikia. Vertinant tai, kad pareiškėjas savo gaunamą pajamų dalį įskaitant ir jam išmokėtus dienpinigius naudojo savo kasdieniams būtiniesiems poreikiams, pareiškėjas nenurodė nei teismui nei bankroto administratoriui dėl kokių priežasčių ir kokių pasikeitusių poreikių pareiškėjui buvo reikalingos dar papildomos lėšos, kad jis sudarė kredito sutartį su UAB „General Financing“.
20. Teismas pažymi, kad pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką; tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą (3 punktas); tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo (11 punktas). Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad klausimas dėl bankrutuojančio asmens ketinimų prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus turi būti sprendžiamas asmeniui bendradarbiaujant su administratoriumi ir pritariant kreditoriams, kadangi nauji finansiniai įsipareigojimai turi įtakos plano vykdymui ir fizinio asmens galimybėms atkurti mokumą.
21. Skolininkas visiškai nepagrįstai akcentuoja, kad vartojimo kredito sutartis žalos nepadarė, kadangi N. R. papildomų lėšų skirti jo naujų įsipareigojimų teikimui neprašo, pažymi, kad šiuos kreditorinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, todėl jokios žalos/kreditorių interesų pažeidimų nekils. Teismas su šia bankrutuojančio asmens pozicija nesutinka, visų pirma naujų kreditorinių įsipareigojimų dengimui asmuo turi skirti pinigines lėšas, iš teismui pateikto skolininko banko sąskaitos išrašo matyti, kad N. R. kiekvieną mėnesį UAB „General Financing“ moka 131,87 Eur dydžio mėnesines įmokas. Taip pat skolininkas elgiasi nesąžiningai skirdamas pinigines lėšas naujos kredito sutarties vykdymui jis naujai prisiimtus įsipareigojimus iškelia aukščiau kitų kreditorių interesų, ir jų tenkinimui nurodytų įmokų net nemoka, nors finansines galimybes tam turi. Faktinė situacija, kad skolininkas turėdamas piniginių lėšų prisiima naujus kreditorinius įsipareigojimus, nors šią sumą, kurią naudoja UAB „General Financing“ įmokoms, galėtų kas mėnesį papildomai skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Toks N. R. elgesys yra nesuderinamas su bankroto įstatyme keliamu bankrutuojančio asmens sąžiningumo reikalavimu. Taip pat tai nesuderinama su vienu bankroto tikslų ir bankrutuojančio asmens pareigų – dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorinius reikalavimus. Kaip buvo minėta aukščiau, įstatymas numato tik vieną galimybę bankrutuojančiam asmeniui prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų t. y. FABĮ 17 straipsnio 9 punktas numatyta galimybė, jog, fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, jeigu fizinis asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai lėšų sumai sumokėti. Taigi, nagrinėjamu atveju pats vartojimo kredito sutarties sudarymo faktas jau yra pažeidimas ir sutartimi pasiskolintų lėšų paskirtis pagal FABĮ nėra galima.
22. Įvertinus bankroto administratoriaus prašymą nutraukti bankroto bylą matyti, kad tokį reikalavimą bankroto administratorius reiškia remdamasis tuo, kad bankrutuojantis asmuo yra viršijęs fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti plane numatytų kas mėnesį reikalingų lėšų sumas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas), netinkamai vykdo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi iškėlė N. R. bankroto bylą ir nustatė 325,00 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį reikalingą fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. 2017 m. sausio 6 d. priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta 300,00 Eur lėšų suma reikalinga kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui. Bankroto administratorius vykdydamas LR FABĮ 12 straipsnyje numatytas pareigas nustatė, jog fizinio asmens pajamos 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. sausio mėn. 4190,70 Eur lėšų suma viršijo jo būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą, tačiau N. R. į depozitinę sąskaitą yra pervedęs tik po plano patvirtinimo administravimo išlaidoms apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo pervedęs tik 690,12 Eur sumą, nors 2018 m. liepos 6 d. turėjo būti pervesta 1 000,02 Eur. Kreditorių reikalavimams dengti iki 2018 m. liepos 1 d. pagal preliminarų kreditorių reikalavimų dengimo grafiką turėjo būti pervesta 2 580,24 Eur. Konstatuotina, kad N. R. nesilaikė FABĮ reikalavimų.
23. Savo poreikiams bankrutuojantis asmuo galėjo išleisti tik tiek lėšų, kiek numatyta nutartimi patvirtintame plane - 300 Eur per mėnesį. Didesnės bankrutuojančio asmens išlaidos būtų įmanomos, tik pakeistus nutartimi patvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Lėšų, apie kurias nėra informuoti kreditoriai, gavimas ir jų panaudojimas bankrutuojančių asmenų poreikiams tenkinti be kreditorių sutikimo yra aiškūs bankrutuojančio asmens nesąžiningumo požymiai.
24. N. R. netinkamai vykdė patvirtintame plane numatytus mokėjimus, viršijo jo būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalingą išlaidų sumą bei nepagrįstai, kreditoriams nežinant prisiėmė naujų kreditorinių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra nukrypimų nuo patvirtinto kreditorių reikalavimų ir jo mokumo atkūrimo plano, yra pagrindo manyti, kad yra kilusi reali grėsmė, jog plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.
25. Pažymėtina, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
26. Atvirkštinė įvykių eiga įrodo, kad bankrutuojantis asmuo neatitinka FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningų fizinių asmenų sąvokos. Ši aplinkybė nulėmė, kad patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas ir yra pagrindas nuspręsti, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas nebus tinkamai įgyvendinamas ateityje.
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad bankrutuojantis asmuo N. R. nevykdo FABĮ reikalavimų, dėl kurių plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, gali būti pažeisti kreditorių interesai. Dėl to bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo tenkintinas kaip pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutarė:
Bankroto administratoriaus A. M. prašymą tenkinti ir fizinio asmens N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.