Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-6118-505/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07199-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 51.4; 55.1.1; 57.3

2026 m. kovo 5 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. O. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja O. O. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, URM) struktūrinio padalinio Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje (toliau – Ambasada) 2025 m. gruodžio 8 d. standartizuotos formos sprendimą atsisakyti išduoti vizą (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl vizos išdavimo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybės, nei teisiniais argumentais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos.

Paaiškino, kad ji gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), vėliau išvyko studijuoti į Baltarusijos Respubliką ir, baigusi studijas, pasiliko ten gyventi bei dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, ji visą laiką palaikė artimus ryšius su Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais ir reguliariai juos lankė. Teigė, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu ji neteko galimybės atvykti į Lietuvą, todėl kreipėsi į URM dėl vizos išdavimo. 2022 m. lapkritį jai buvo išduota vienerių metų viza, kad galėtų aplankyti šeimą, vėliau buvo išduota dvejų metų viza, dar vėliau dėl jai nežinomų priežasčių buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti vizą. Pažymėjo, jog skundžiamame Sprendime nenurodyta, kokia konkreti grėsmė jai yra inkriminuojama, kokiais duomenimis ar informacija ji grindžiama ir ar tokia grėsmė apskritai egzistuoja, taip pat neatskleista, ar toks vertinimas jos atžvilgiu buvo atliktas individualiai. Pareiškėjos vertinimu, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė būti tinkamai informuotai apie jos nenaudai priimto administracinio sprendimo pagrindus, nors administracinio sprendimo motyvų nurodymas yra esminė konstitucinės teisės į gynybą ir gero administravimo principo dalis, nes tik tinkamai informuotas asmuo gali suprasti, kodėl jo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas, ir įvertinti jo pagrįstumą.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad, nesant Sprendimo motyvų, ji gali tik spėlioti, kokios aplinkybės galėjo lemti neigiamą sprendimą jos atžvilgiu. Viena iš galimų, tačiau niekaip oficialiai nepatvirtintų prielaidų galėtų būti jos darbo santykiai su (duomenys neskelbtini), tačiau jos profesinė ir pilietinė biografija, jos politinės pažiūros ir elgesys rodo priešingai – ji nėra lojali Baltarusijos režimui ir nekelia jokios grėsmės nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos viešajai tvarkai ar saugumui. Ji neturi valstybės tarnautojos statuso. Darbo santykius ji pradėjo eidama antros kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigas, o po maždaug 20 metų buvo paskirta (duomenys neskelbtini). 2024 m. jai buvo pasiūlyta tik vienerių metų trukmės darbo sutartis su pareigų pažeminimu – iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)pareigas, su kuriuo ji sutiko tik dėl objektyvių aplinkybių, nes iki pensinio amžiaus jai buvo likę (duomenys neskelbtini) ir susirasti kitą darbą galimybės ji faktiškai neturėjo. Akcentavo, kad ji 2020 m. Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų kampanijos metu pasirašė viešą palaikymo deklaraciją alternatyviam kandidatui V. B. (V. B.) ir šie duomenys pateko Baltarusijos saugumo institucijoms, todėl ji buvo priskirta prie režimui nelojalių asmenų kategorijos. Nurodė, kad 2022 m. vasarį, Rusijos Federacijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą, ji išstojo iš respublikinės visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios narystė faktiškai buvo privaloma daugeliui biudžetinių įstaigų darbuotojų. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad prieš priimant sprendimą dėl vizos išdavimo Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje atliekama konsultacija su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau – VSD), atliekančiu užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pastebėjo, jog VSD nurodė, kad 2025 m. lapkričio 11 d. Baltarusijos Respublikos pilietės O. O. paraiškoje C tipo Šengeno vizai gauti buvo nurodyta, kad šiuo metu ji Baltarusijos Respublikoje dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi Karinį fakultetą, kuriame rengiami karininkai Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetui. O. O. darbas minėtoje Baltarusijos valstybinėje įstaigoje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybinėse įmonėse, institucijose ir strateginiuose sektoriuose dirbančių asmenų patikimumą bei lojalumą griežtai kontroliuoja šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad svarbiose pareigose nedirbtų režimui nelojalūs ar agresyvios užsienio bei represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD kontržvalgybos tyrimai rodo, kad Baltarusijos tarnybos, veikdamos prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos piliečiais, anksčiau dirbusiais valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ar ginkluotosiose pajėgose. Nustatyti konkretūs atvejai patvirtina tokią veiklą. Baltarusijoje veikia sisteminė agentų verbavimo schema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugoje, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir kariuomenėje – kuriamas užverbuotų asmenų tinklas. Šie agentai naudojami dviem pagrindinėmis kryptimis: kontržvalgybai – siekiant nustatyti užsienio žvalgybos veiklą ir žvalgybai – renkant informaciją apie užsienio valstybes, ypač NATO ir ES šalis. Agentų veikla planuojama ilgalaikėje perspektyvoje. Ryšiai palaikomi ar atnaujinami net ir tada, kai asmenys baigia tarnybą ar išvyksta gyventi į užsienį, jei jie išsaugo ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių. Siekiant išlaikyti kontrolę, gali būti taikomi šantažo, spaudimo ar poveikio artimiesiems metodai. VSD vertinimu, Baltarusijos tarnybos neretai skatina savo agentus emigruoti į režimui nepritariančias valstybes. Integravęsi į užsienio visuomenes, jie gali efektyviau rinkti informaciją apie politinius, ekonominius procesus ar strateginę infrastruktūrą. Esant krizinėms situacijoms, pavyzdžiui, Rusijos karinės agresijos atveju, tokie asmenys gali būti pasitelkiami propagandai, dezinformacijai ar net diversinėms veikloms. Grėsmė, kylanti iš Baltarusijos autokratinio režimo, įvardyta ir Lietuvos nacionalinio saugumo dokumentuose. Stiprėjanti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos politinė, ekonominė bei karinė integracija didina regiono nestabilumą ir neigiamai veikia Lietuvos bei viso regiono saugumo aplinką. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietė O. O., dirbdama (duomenys neskelbtini), ruošiančiame karininkus Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetui, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD manymu, ji gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Baltarusijos Respublikos pilietei išdavus Šengeno C tipo vizą, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, todėl ji kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Tad nerekomenduojama išduoti jai daugkartinės Šengeno C tipo vizos.

Teigė, kad atsakovė, atsižvelgdama į VSD pateiktą išvadą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui, priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Atsakovės vertinimu, įvertinus pareiškėjos veiksmus (esamą ilgametę darbovietę) bei geopolitinę situaciją ir Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų taikomus veiklos metodus, tai, kad pareiškėja VSD yra laikoma keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, jai pagrįstai atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Pažymėjo, jog pareiškėjos situacija buvo vertinta individualizuotai, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, ir padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laiku galinti kilti grėsmė valstybės saugumui realiai egzistuoja ir yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia sprendžiant vizos išdavimo ir atvykimo į Lietuvą klausimą. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad pareiškėjai buvo pasiūlytos kitos žemesnės pareigos, niekaip neįrodo, jog pareiškėja buvo pažeminta pareigose dėl neva pademonstruoto nelojalumo valdžiai. Pažymėjo, kad šiuo metu geopolitinė situacija yra iš esmės pasikeitusi, kadangi pastaruoju metu Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant Lietuvą, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė tikimybė, kad bus vykdoma propagandinė veikla prieš Lietuvą, o tokiai veiklai gali būti pasitelkiami ir Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys. Be to, šie asmenys gali tapti Baltarusijos Respublikos jėgos struktūrų verbavimo taikiniais, siekiant per juos rinkti informaciją ar vykdyti operacijas užsienio valstybėse. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Atsakovės teigimu, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo apsaugą ir paisant visuomenės bei valstybės interesų viršenybės, būtina užkirsti kelią galimoms grėsmę keliančioms užsienio valstybių piliečių veikoms, todėl Baltarusijos Respublikos piliečių prašymai išduoti Šengeno vizas šiuo metu vertinami atsižvelgiant į pasikeitusias grėsmes ir saugumo situaciją. Pabrėžė, jog pareiškėjos teiginys, kad vienintelė priežastis, kodėl ji siekia gauti Šengeno vizą, yra siekis atvykti aplankyti motiną, nepaneigia pareiškėjos nustatytos grėsmės. Atsakovė pacitavo naujausią LVAT 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026, kurioje nurodyta, kad kai iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad pareiškėjai, inicijavus bylą teisme, buvo sudaryta galimybė susipažinti su galutiniu sprendimu atsisakyti išduoti Šengeno vizą ir pateikti teismui visus nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentus, o šio sprendimo motyvai nebuvo surašyti vėliau, nei buvo priimtas individualus administracinis aktas, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir LVAT praktika, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisminę gynybą ar apribota jos galimybė suprasti, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis buvo priimtas standartinės formos sprendimas. Mano, kad pareiškėjai įteiktoje standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje buvo aiškiai nurodyti administracinio sprendimo teisinis, faktinis pagrindas ir motyvai, o pateiktuose į bylą dokumentuose yra detalizuojami atsisakymo motyvai. Atsakovės nuomone, iš pareiškėjos skundo matyti, kad jai puikiai suprantama, kokie jos biografijos faktai gali būti vertinami kaip keliantys grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui ir dėl kokių priežasčių atsakyta išduoti Šengeno vizą. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka bei mano, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Paaiškino, kad, viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini)turi Karinį fakultetą, kuriame rengiami karininkai Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetui. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), ruošiančiame karininkus Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetui, privalo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ji gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Baltarusijos dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose valstybinėse įstaigose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus Šengeno vizą, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teigė, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais ar ten besilankančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams. Pažymėjo, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ VSD teigimu, Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Nors pareiškėja skunde teigia, kad yra gimusi ir augusi Lietuvos Respublikoje, jos artimiausi šeimos nariai gyvena Lietuvoje, tačiau VSD mano, kad tai nepaneigia pareiškėjos nustatytos grėsmės. Pabrėžė, kad tai, jog pareiškėja ne kartą anksčiau buvo gavusi vizas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai nuolat bus išduodamos vizos atitinkamais pagrindais. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog skundžiamas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą neatitinka VAĮ reikalavimų. Akcentavo, jog pareiškėja iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), turinčiame Karinį fakultetą, kuriame rengiami karininkai Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetui, nors ji teigia išreiškusi priešingas Baltarusijos režimui pažiūras. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės ir laisvės. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka bei mano, jog Sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir galiojančias teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) pilietė, 2025 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė nustatytos formos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti Šengeno vizą, kuriame pateikė duomenis apie savo civilinę būklę – nesusituokusi (9 punktas), kelionės tikslą – šeimos ir draugų lankymas (23 punktas), numatomas pirmo apsilankymo ir išvykimo datas – nuo (duomenys neskelbtini) (27 punktas), jog kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengs pati pareiškėja (32 punktas). Prašymui pagrįsti pareiškėja pateikė paprastą pasą, duomenis apie pragyvenimo lėšas, sesers tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pasą, savo ir sesers gimimo liudijimus, mamos pasą ir kt.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Ambasados konsulinis pareigūnas, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), kreipėsi privalomos konsultacijos į VSD. VSD Ambasados konsuliniam pareigūnui, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), rekomendavo neišduoti pareiškėjai Šengeno C tipo vizos, motyvuodamas tuo, kad ji kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, nes, dirbdama Baltarusijos Respublikoje (duomenys neskelbtini), ruošiančiame karininkus Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetui, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja taip pat gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į tai bei šiandieninę geopolitinę situaciją, rekomendavo neišduoti pareiškėjai daugkartinės Šengeno C tipo vizos. Jeigu, URM įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas pareiškėjai neišduoti vizos, siūlė prašyti Migracijos departamento įrašyti O. O. į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

Ambasados konsulinis pareigūnas 2025 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje nurodytą pagrindą, t. y. kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys mano, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą Ambasados konsulinis pareigūnas grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti VSD atsakyme (konsultacijoje).

Ginčo Sprendime padaryta žyma ties 7 punktu, kuris numato sprendimo priėmimo priežastį – viena ar kelios valstybės narės asmenį laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Valstybė, prieštaraujanti vizos išdavimui, – Lietuva. Sprendimo formoje numatyta galimybė pažymėti sprendimo priėmimo priežastį iš jame numatyto standartinio priežasčių sąrašo, be galimybės pateikti platesnius argumentus ar motyvus.

Pareiškėja Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės ginčija dviem aspektais. Pirma, Sprendimu buvo suvaržyta pareiškėjos teisė žinoti ir suprasti, kuo remiantis buvo atsisakyta išduoti jai Šengeno vizą, bei visapusiškai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, nes Sprendime nenurodyti jo priėmimo motyvai ir argumentai, neindividualizuota pareiškėjos situacija, todėl ji negalėjo suprasti, kuo pasireiškė jos grėsmė Lietuvos vidaus saugumui ir kokios priežastys tokį vertinimą nulėmė. Antra, įrodinėjo, jog teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas, neegzistuoja, t. y. ji nekelia grėsmės Lietuvos vidaus saugumui, nes, dirbdama (duomenys neskelbtini), ji neturi valstybės tarnautojos statuso. Be to, 2020 m. Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų kampanijos metu ji pasirašė viešą palaikymo deklaraciją alternatyviam kandidatui V. B., todėl buvo priskirta prie režimui nelojalių asmenų kategorijos. Taip pat 2022 m. ji išstojo iš respublikinės visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios narystė faktiškai buvo privaloma daugeliui biudžetinių įstaigų darbuotojų.

Atsakovė URM ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su šiais teiginiais nesutiko.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Vizų kodekso nuostatos. Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl Sąjungos kodekso, reglamentuojančio asmenų judėjimą per sienas (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) ir 2023 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. V-227 „Dėl Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

ĮUTP 12¹ straipsnio 1 dalimi numatyta, jog Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ar atšaukimo priima URM Konsulinis departamentas, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (ĮUTP 20³ straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai).

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma:

i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą;

ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų;

iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų;

iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą;

v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti;

vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba

vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama;

b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsultantas, be kitų Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies papunkčiuose nurodytų duomenų, taip pat privalo patikrinti, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte (šiuo metu 21 punktas), arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių (Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies d papunktis). Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardyta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje.

Jei prašymo nagrinėjimo metu atsakingas pareigūnas nustato, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytų atvykimo sąlygų, kurių e punktas siejama su atvykstančio asmens keliama grėsme valstybės saugumui, Šengeno vizą atsisakoma išduoti (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis).

Sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis N.VIS sistema (Aprašo 5 punktas). Sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2, 5 dalys).

LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).

Byloje nėra ginčo, jog, Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje atsakingam pareigūnui nagrinėjant pareiškėjos prašymą, į N.VIS sistemą buvo gautas VSD atsakymas (konsultacija), kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl, vadovaudamasis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir ĮUTP 4 straipsnio 4 dalimi, VSD rekomendavo Ambasadai neišduoti pareiškėjai Šengeno C tipo vizos. O tai, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies punkto vi papunktį, yra savarankiškas ir privalomas teisinis pagrindas, draudžiantis išduoti Šengeno vizą.

Vertinimą dėl užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui atlieka VSD (ĮUTP 4 straipsnis). Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog minėtas per N.VIS sistemą VSD pateiktas pareiškėjos situacijos individualus vertinimas (atsakymas / konsultacija) – ją VSD pripažinus keliančia grėsmę Lietuvos vidaus saugumui – būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ar netekusiu galios. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos individualioje situacijoje Ambasada pagrįstai ir teisėtai konstatavo privalomąjį atsisakymo išduoti Šengeno vizą teisinį pagrindą, numatytą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje, ir jo pagrindu atsisakė išduoti Šengeno vizą, kadangi galimi asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu ir dėl to galinčia kelti grėsmę Lietuvos vidaus saugumui.

Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Baltarusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Baltarusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Baltarusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Svarbu paminėti ir tai, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte. Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Baltarusijos autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Baltarusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikos ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Pareiškėja byloje pripažino, kad ji dirbo ir tebedirba (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad šis universitetas turi Karinį fakultetą, kuriame rengiami karininkai Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetui. Kaip žinia, Baltarusijos valstybinėse įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar gyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

Atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir su tuo susijusį nūdienos geopolitinį kontekstą, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos turėtus bei turimus darbinius ryšius su Baltarusijos valstybine įstaiga ((duomenys neskelbtini)), kurių pareiškėja byloje leistinais įrodymais nepaneigė, sudaro pagrindą sutikti su VSD ir Ambasados atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos vidaus saugumui vertinimu.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje, gavusi VSD vertinimą, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o Šengeno viza gali būti išduodama tik tokiam užsieniečiui, kuris nelaikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktas). Nei URM, nei jos teritoriniam padaliniui – Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijoje, priėmusiai ginčijamą Sprendimą pareiškėjos atžvilgiu – nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Be to, sutiktina su VSD atsiliepime į skundą pateiktu argumentu, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti į savo teritoriją, jeigu tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, nes grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama ypač svarbia tiek sprendžiant leidimo gyventi, tiek ir vizų išdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

Be to, nors pareiškėja Sprendimo teisėtumą ginčijo argumentais ir aplinkybėmis, jog anksčiau jai buvo išduotos vizos pagal analogiškas jos individualią situaciją charakterizuojančias aplinkybes bei tuos pačius dokumentus kaip ir ginčo atveju, teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip išeinančius už ginčo ribų ir nepagrįstus, kadangi Vizų kodeksas numato pareigą užsieniečiui, kiekvienu individualiu atveju kreipiantis dėl vizos išdavimo, pildyti naują prašymą vizai išduoti, atsakingai užpildant šio prašymo formą ir prisiimant asmeninę atsakomybę dėl šiame prašyme pateiktų duomenų teisingumo, bei jame nurodytas aplinkybes pagrįsti rašytiniais dokumentais. Taip pat numato atsakingos institucijos pareigą atsakingai ir detaliai įvertinti kiekvieną individualų užsieniečio kreipimąsi dėl vizos išdavimo. Nei ĮUTP, nei Šengeno sienų kodekse, nei Vizų kodekse, nei Apraše nenumatyta tęstinių pagrindų vizoms išduoti ar Šengeno vizos klausimo sprendimo galimybės pagal ankstesnių prašymų išduoti vizas turinyje pateiktą informaciją ir (ar) remtis ankstesniems prašymams išspręsti, pagrįsti užsieniečio teiktais dokumentais, todėl šie pareiškėjos ir jos atstovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Paminėtina, jog Aprašo 9 punkte numatyta Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo teisė priimant sprendimą nereikalauti visų ar dalies Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų tuo atveju, kai jam yra žinomas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens sąžiningumas ir patikimumas, visų pirma dėl teisėto naudojimosi ankstesnėmis vizomis, tačiau tik tuo atveju, jeigu neabejojama dėl to, kad, kirsdamas valstybių narių išorės sienas, jis atitiks Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimo sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos situacija minėtos Aprašo 9 punkto sąlygos neatitinka, kadangi pareiškėjos prašymo nagrinėjamu metu buvo nustatyta, kad ji neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkto sąlygos.

LVAT praktikoje yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014). Šiuo atveju skundžiamas Sprendimas priimtas ne tik įvertinus pareiškėjos prašymą, bet ir atlikus Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijoje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. ginčijamas Sprendimas yra objektyviai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas priimtas vertinant pareiškėjos prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytus duomenis, kartu su prašymu pareiškėjos pateiktus dokumentus bei prašymo nagrinėjimo metu papildomai surinktus duomenis apie pareiškėją, įskaitant ir VSD vertinimą (atsakymą / konsultaciją). Minėta, kad Sprendime (standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje) nurodyta atsisakymo išduoti Šengeno vizą priežastis (motyvai): viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui; valstybė, prieštaraujanti vizos išdavimui, – Lietuva.

Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 ir 5 dalis, apie sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita ES institucijų oficialiąja kalba. Informacija apie atsisakytą išduoti Šengeno vizą įvedama į N.VIS sistemą (Aprašo 5 punktas). LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014 pažymėjo, jog pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Būtent tokį Sprendimą gavo pareiškėja. LVAT taip pat yra nurodęs, jog kompetentingai institucijai ne tik kad nėra kliūčių pildyti standartinę formą, atsižvelgiant į konkrečias specifines aplinkybes, bet ir priimti atskirą individualų aktą, kuris turi atitikti ne tik VAĮ, bet ir gero administravimo principą (2024 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-536-815/2024). Tai iš esmės atitinka Ambasados veiksmus priimant Sprendimą. Todėl, atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje iš esmės teisingai taikė teisės normas, pakankamai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą – Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu atsisakyti išduoti Šengeno vizą.

Vertindama pareiškėjos skundo argumentus, jog standartinės formos Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, kad buvo apribota galimybė suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas šis sprendimas, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko, numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). LVAT praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai iki kreipimosi į teismą dienos buvo pateiktas susipažinti tik standartizuotos formos sprendimas atsisakyti išduoti jai Šengeno vizą. Sprendime nurodyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjos prašymas, kad vizą atsisakoma išduoti dėl to, jog viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui, – Lietuva. Sprendime aptarta jo apskundimo tvarka ir terminas, pastabose nenurodyti sprendimo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą su išsamiais tokio sprendimo priėmimo motyvais pareiškėjai buvo pateiktas tik inicijavus bylą teisme.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-1249-968/2023, kuriame sprendimas neišduoti nacionalinės vizos panaikintas dėl netinkamo motyvavimo, išaiškinta, kad plati kompetentingų institucijų diskrecija, joms nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizą, nėra causa sui (savo paties priežastis, savaime sukelta priežastis), o yra siejama, inter alia (be kita ko), su atitinkamai institucijai tenkančia pareiga kruopščiai išnagrinėti kiekvieno užsieniečio, pateikusio prašymą išduoti Šengeno vizą, individualią situaciją ir, atliekant išsamų įvairių konkrečiai situacijai reikšmingų aplinkybių vertinimą, nustatyti, ar tuo konkrečiu atveju egzistuoja Vizų kodekse įtvirtinti atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindai; sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti; Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).

LVAT 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025, taip pat pažymima, kad pagal Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją, su kuria darnos siekia Lietuvos administracinė justicija, ir LVAT praktiką, tokį pažeidimą paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Ši praktika formuojama taip pat atsižvelgiant į konstitucinius teisės principus – teisinės valstybės, gero administravimo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimą. Tam tikrais išimtiniais atvejais, viešojo administravimo subjektui papildžius administracinio sprendimo motyvus ar pateikus administracinį sprendimą su motyvais tik inicijavus teisminį ginčą, teismas galėtų vertinti priežastis, lėmusias ir praktiškai apsunkinusias išsamių motyvų nepateikimą suinteresuotam asmeniui, taip pat objektyvų jų egzistavimą iki kreipimosi į teismą, kartu įvertinant tokios situacijos poveikį šalių lygybei ir pareiškėjo teisei į gynybą, teismo proceso stadiją, kurios metu buvo pateikti papildomi motyvai, ir kitus reikšmingus aspektus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo byloje C-430/10 41 punkte išaiškino, kad asmuo, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, turi turėti teisę veiksmingai kreiptis į teismą; šis kreipimasis turi leisti faktiškai ir teisiškai patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumą pagal Sąjungos teisę; kad kreipimasis į teismą būtų veiksmingas, asmuo turi turėti galimybę sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo teisės reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti. Iš šio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo seka, kad Europos Sąjungos teisei neprieštarauja tokia situacija, kai asmeniui ir vėliau pranešami dėl jo priimto sprendimo motyvai.

Iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai buvo sudaryta galimybė susipažinti su galutiniu 2025 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos pilietei O. O.“ inicijavus bylą teisme. Galutinio sprendimo motyvai nebuvo surašyti vėliau, nei buvo priimtas individualus administracinis aktas, todėl, atsižvelgus į šioje byloje susiklosčiusią individualią situaciją, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir LVAT aptarta praktika, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisminę gynybą, buvo apribota pareiškėjos galimybė suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas standartinės formos Sprendimas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos buvo laikomasi ir LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2137-575/2024, bei 2026 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026.

Pareiškėjos argumentai, kad Ambasada neatliko individualaus jos situacijos vertinimo, taip pat yra laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, jog pareiškėjos giminaičiai gyvena Lietuvoje, tyrimą atlikusiam Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje konsuliniam pareigūnui buvo žinoma nuo pat prašymo pateikimo dienos, kadangi šiuos duomenis pareiškėja nurodė prašyme ir kartu su prašymu pateikė įvardytą faktą pagrindžiančius dokumentus. Ši aplinkybė bei tai, kad pareiškėjos prašymas buvo nagrinėjamas būtent dėl pareiškėjos pasirinkto tikslo – draugų ir šeimos aplankymo, neabejotinai rodo, jog priimant Sprendimą pareiškėjos šeiminės padėties aplinkybės buvo Ambasados vertintos.

Taigi ginčijamas Sprendimas, priešingai pareiškėjos teiginiams, buvo priimtas įvertinus pareiškėjos individualią situaciją bei šeimines aplinkybes. Tai, jog pareiškėja nurodė (gavusi Šengeno vizą) norėjusi su giminaičiais susitikti Lietuvoje, tokiu būdu palaikant šeiminius santykius, savaime nėra labiau reikšminga, nei Lietuvos valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje veiksmuose priimant Sprendimą nebuvo nustatyta tarptautinių ar nacionalinių teisės aktų pažeidimų. Ambasada jį priėmė savo pagal savo kompetenciją, griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka buvo glaustai ir aiškiai supažindinta su jos atžvilgiu priimtu Sprendimu bei jo priėmimo motyvais, todėl, įvertinus tai, kas anksčiau aptarta, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo URM Sprendimo neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Likę ginčo šalių pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą dėl skundžiamo Sprendimo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.