- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-308-236/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01061-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- V. T., I. T., R. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams V. T. (V. T.), I. T., R. M. (R. M.) dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. T. (V. T.), I. T., R. M. (R. M.), prašydama: 1) priteisti jai solidariai iš atsakovų 111 200 Eur negrąžintos paskolos, 42 753,57 Eur palūkanų, 74 937,54 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei namo, statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją, nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype statomą namą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių nusprendė patenkinti ieškovės G. L. ieškinį, priteisti ieškovei G. L. iš atsakovų V. T. (V. T.), I. T. ir R. M. solidariai 111 200 Eur skolos, 42 753,57 Eur palūkanų ir 74 937,54 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 186 137,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 33,33 Eur; įpareigoti atsakovus V. T. (V. T.), I. T. ir R. M. pateikti ieškovei G. L. namo, statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją, nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype statomą namą; priteisti valstybei iš atsakovų V. T. (V. T.), I. T. ir R. M. po 914 Eur žyminio mokesčio (civilinės bylos Nr. e2-3786-912/2020).
3. Teisme 2021 sausio 13 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamuosius daiktus, taikant 228 891,11 Eur arešto mastą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, nes: 1) pažeidė 10 vekselių įvykdymo terminus; 2) pažeidė terminą grąžinti 20 000 Eur skolą pagal 2016 m. spalio 1 d. raštelį; 3) atsakovai nesąžiningai vengia užbaigti namą; 4) atsakovai netvarkė namo statybos išlaidų apskaitos ir iš ieškovės gautų lėšų apskaitos; 5) be ieškovės žinios įtraukė į projektą pašalinį asmenį, su kuriuo sudarė jungtinės veiklos sutartį; 6) atsakovas R. M. neįvykdė 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartinių įsipareigojimų įrengti ieškovės asmeniniam gyvenimui skirtas patalpas; 7) atsakovas R. M. neįvykdė įsipareigojimo užbaigti namą ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre iki 2018 m. kovo 31 d.; 8) sprendimu už akių teismas pripažino, kad ieškovės įnašas namo statybai – 166 383,01 Eur, atsakovai atsiskaitė tik dalyje – 80 031,52 Eur; 9) sprendimu už akių teismas pripažino, kad atsakovai neleidžia susipažinti ieškovei su namo statybos projektu, darbų vykdymo žurnalu, statybos darbų techninės priežiūros sutartimi, sudaro kliūtis patekti į statybvietę ir statomą namą; 10) atsakovas R. M., atstovaudamas atsakovus T., neoficialiai pripažįsta skolą, kurią neigia pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; 11) atsakovų argumentai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra deklaratyvūs, nepaneigia pinigų perdavimo ir negrąžinimo faktų; 12) atsakovas R. M. nuolat grasina parduoti statomo namo dalį, atsakovų pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tikslas – gauti papildomai laiko, kad galėtų parduoti turtą; 13) atsakovų procesiniuose dokumentuose vartojama leksika, netiesiogiai patvirtinanti, kad klausimus sprendžia šiurkščiai, nepaisydami visuotinai priimtų taisyklių. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendime nustatytas faktas, kad nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. svetainėje „Aruodas“ buvo skelbiama informacija apie parduodamus butus (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovai siekia perleisti jiems atiteksiančią namo dalį ir nuslėpti pajamas, kad negrąžintų skolos ieškovei. Ieškovė teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės G. L. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą. Nurodytoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, bet ieškovė neįrodė, jog yra grėsmė, jog ateityje priimtas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre draudimą perleisti: 1) atsakovei I. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui V. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini).
8. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo vykdymui.
9. Teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti, ar yra dvi būtinosios sąlygos jas taikyti: 1) ieškinio tikėtinas pagrįstumas; 2) grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
10. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodė, jog pareikštas ieškinys preliminariai pagrįstas, ieškovė grindė reikalavimus rašytiniais įrodymais, pateikė teismui jų kopijas, teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant, galėtų konstatuoti ieškinio nepagrįstumą, dėl to teismas sprendė, kad yra pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, jog tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1147-196/2018).
12. Teismas nustatė, kad ieškovė, grįsdama atsakovų nesąžiningumą, nurodė 13 aplinkybių, kurių dauguma įvertinta teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas R. M. SMS žinute pripažįsta skolą, kurią neigia pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bus vertinama bylą nagrinėjant iš esmės. Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės (atsakovų nepagarbi leksika, deklaratyvūs argumentai, grasinimai parduoti statomo namo dalį) nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendime nustatytas faktas, jog nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. svetainėje „Aruodas“ buvo skelbiama informacija apie parduodamus butus (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad šiuo metu atsakovai siekia parduoti jiems priklausantį turtą kitiems asmenims ar vengia atsiskaityti su ieškove.
13. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindė atsakovų nesąžiningumo, bet suteikė ieškovei teisę ginti savo teises teisme.
14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių, teikiančių pagrindą spręsti, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, darė išvadą, kad ieškovės prašymas netenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningo elgesio, pažeidė įrodinėjimo taisykles, taikomas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Reikalavimas pateikti įrodymus, kad atsakovai siekia parduoti ginčo turtą yra neįgyvendinamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
18. Apeliantė 2021 m. vasario 15 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui antstolės 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie atsakovo R. M. skolą kopiją, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašų apie atsakovų I. T. ir V. T. darbovietes kopijas. Apeliantė 2021 m. vasario 19 d. teismui taip pat pateikė nuorodą į straipsnį, spausdintą portale alfa.lt.
19. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė naujus įrodymus, susijusius su faktine ginčo situacija ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiu. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių nusprendė patenkinti ieškovės G. L. ieškinį, priteisti ieškovei G. L. iš atsakovų V. T. (V. T.), I. T. ir R. M. solidariai 111 200 Eur skolos, 42 753,57 Eur palūkanų ir 74 937,54 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 186 137,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 33,33 Eur; įpareigoti atsakovus V. T. (V. T.), I. T. ir R. M. pateikti ieškovei G. L. namo, statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją, nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype statomą namą; priteisti valstybei iš atsakovų V. T. (V. T.), I. T. ir R. M. po 914 Eur žyminio mokesčio (civilinės bylos Nr. e2-3786-912/2020).
22. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė patenkinti atsakovų R. M. (R. M.), V. T. (V. T.) ir I. T. pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3786-912/2020 nagrinėjimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
24. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).
26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningo elgesio, pažeidė įrodinėjimo taisykles, taikomas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovės teigimu, reikalavimas pateikti įrodymus, kad atsakovai siekia parduoti ginčo turtą yra neįgyvendinamas. Apeliacinis teismas atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.
27. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).
28. Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė), prašydama taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (areštuoti atsakovų nekilnojamuosius daiktus, taikant 228 891,11 Eur arešto mastą) nepritaikymas galėtų apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
29. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės pateikti nauji įrodymai apie atsakovų pajamas, atsakovo R. M. įsiskolinimą bei atliekamus veiksmus nepatvirtina fakto, kad atsakovai siekia parduoti jiems priklausantį turtą kitiems asmenims ir yra nesąžiningi. Ieškovė nepateikė objektyviai pagrįstų argumentų dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, dėl kurių patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Dėl to laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindė atsakovų nesąžiningumo, bet suteikė ieškovei teisę ginti savo teises teisme.
30. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai apie atsakovų galimai nesąžiningus veiksmus, jų finansinę padėtį nekeičia situacijos teisinio vertinimo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
31. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.