Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. sausio 31 d. apie 23.27 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. sausio 31 d. 23.56 val. jam buvo nustatytas 1,69 ‰ girtumas (be paklaidos); 2025 m. vasario 1 d. 0.13 val. jam buvo nustatytas 1,64 ‰ girtumas (be paklaidos)).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. sausio 31 d. apie 19.30 val. sugrįžęs į namus rado negyvą savo augintinį. Apie 21 val. automobiliu „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo namų nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esantį miškelį laidoti savo augintinio. Prieš iškasdamas duobę augintiniui pradėjo vartoti alkoholį. Kol palaidojo augintinį išgėrė apie 200 gramų viskio. Supratęs, kad negali vairuoti automobilio parūkė, pavaikščiojo ir pabėgiojo. Apie 23 val. nutarė grįžti į namus, todėl įsėdo į automobilį. Prieš vairuodamas automobilį atgal į namus jis (kaltinamasis) nesijautė apsvaigęs, tačiau suprato, jog dėl prieš tai išgerto alkoholio kiekio jis negali vairuoti automobilio. Taip pat žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti. Tačiau tuo metu apie pasekmes nepagalvojo ir tikėjosi grįžti į namus nenustabdytas policijos pareigūnų, be jokių įvykių. Todėl jis į namus išvažiavo vairuodamas automobilį. Pakeliui į namus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pateko į eismo įvykį – susidūrė su priešpriešais atvažiavusiu automobiliu „Toyota“. Šio automobilio vairuotoja į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Alkoholio kiekio matuokliu girtumą tikrino du kartus, pirmą kartą nustatė 1,69 ‰ girtumą, o antrą kartą – 1,64 ‰ girtumą. Su patikrinimo rezultatais jis sutiko, savarankiškai pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Po to policijos pareigūnai paėmė jo vairuotą automobilį ir įteikė jam šaukimą atvykti į apklausą. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Audi Q5“ registruotas jo vardu, šį automobilį jis pirko savo dukrai iš pavedėtų pinigų (vykdant jo mamos valią). Prašo automobilį grąžinti dukrai. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Anksčiau jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaiviu ir iki šiol jis teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino. Neprieštarauja, jei jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones 2–3 metams. Palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. K. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. policijos pareigūnų R. M. ir D. G. tarnybiniais pranešimais apie tai, kad dirbant 2025 m. sausio 31 d. apie 23.28 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), gatvėje susidūrė du automobiliai, automobilio „Audi Q5“ vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, joje buvo automobiliai „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo automobilio vairuotojas A. K.. Alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. sausio 31 d. 23.56 val. A. K. buvo nustatytas 1,69 ‰ girtumas, o 2025 m. vasario 1 d. 0.13 val. – 1,64 ‰ girtumas (be paklaidos). Automobilis „Audi Q5“ buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, o A. K. buvo įteiktas šaukimas ir buvo surašytas neblaivumo nustatyto aktas (34, 36 b. l.);

2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, be kita ko, stovi automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilis ir jo užvedimo rakteliai (13–14, 16–18 b. l.);

2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2025 m. sausio 31 d. kaltinamajam A. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis A. K. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali. Alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. sausio 31 d. 23.56 val. pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,69 ‰ girtumas (be paklaidos), o 2025 m. vasario 1 d. 0.13 val. antrojo tikrinimo metu – 1,64 ‰ girtumas (be paklaidos) (38 b. l.);

2.3.4. alkoholio kiekio matuoklio parodymų fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad 2025 m. sausio 31 d. 23.56 val. (alkoholio kiekio matuoklių tikrinimo istorijoje klaidingai nurodyta, kad tai 2024 m. gruodžio 31 d. 23.56 val.) kaltinamajam A. K. buvo nustatytas 1,69 ‰ girtumas (be paklaidos), o 2025 m. vasario 1 d. 0.13 val. – 1,64 ‰ girtumas (be paklaidos) (39–42 b. l.);

2.3.5. vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota, kaip įvykio vietoje policijos pareigūnai bendrauja su kaltinamuoju A. K. ir alkoholio kiekio matuokliu nustato jam 1,69 ‰ girtumą (30–31, 33 b. l.);

2.3.6. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo A. K. (46 b. l.);

2.3.7. vairuotojų registro išrašu apie tai, kad kaltinamasis A. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonių (68 b. l.).

2.4. Kaltinamajam A. K. nustatytas girtumas (1,64 ‰ (be paklaidos) ir 1,69 ‰ (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis A. K. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis A. K.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. K. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.1. 2025 m. vasario 11 d. buvo gauti kaltinamojo A. K. ir jo dukros S. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą S. K. atsakomybei (97–99 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. ir laiduotoja S. K. palaikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena atskirai, tačiau netoli vienas kito (laiduotoja gyvena Panevėžyje). Jiedu matosi dažnai (3–4 kartus per savaitę), taip pat beveik kasdien bendrauja telefonu. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja S. K. nurodė, kad sutinka būti savo tėčio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo tėčiui. Anksčiau kaltinamasis A. K. nėra nusikaltęs, jai nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo A. K. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo neužilgo po įvykio, ryte, iš paties kaltinamojo – pastarasis paskambino jai ir pakvietė atvykti pas jį susitikti bei pasikalbėti. Mato, kad kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jie kalbėjo apie aptariamą įvykį. Kaltinamasis A. K. su ja (su laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo tėčiui. Jos pačios (laiduotojos) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (54, 114–115 b. l.). Pasak pačios laiduotojos S. K., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti tėčio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo dukros S. K. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. K..

3.4. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis A. K. neteistas, jis dirba. Nors kaltinamasis A. K. anksčiau buvo nubaustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu, tąkart jis automobilį (būdamas neblaivus) vairavo seniai – daugiau nei prieš 9 metus (2015 m. birželio 20 d.) (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas byloje Nr. A2.6.-2196-749/2015), todėl šis įvykis negali turėti esminės įtakos šiuo metu sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo. Svarbu įvertinti kaltinamojo A. K. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. K. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, jog vien tik ankstesnis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką); šis asmuo pagal laidavimą buvo perduotas savo motinai, kuri taip pat praeityje ne kartą buvo bausta administracine tvarka, taip pat už jai pagal laidavimą perduoto sūnaus ankstesnį netinkamą elgesį viešoje vietoje, kai šis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo A. K. ankstesnis administracinis baustumas už anksčiau padarytą KET pažeidimą negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.6. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (laiduotoja neturi savo turto; iš gaunamų pajamų jai per mėnesį pavyksta sutaupyti tik apie 300–400 Eur), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos S. K. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgiama tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas (artimas minimaliai vidutinio girtumo ribai). Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui (vairuodamas automobilį neblaivus kaltinamasis pateko į eismo įvykį). Kaltinamasis A. K. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta už automobilio vairavimą būnant neblaiviu (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas byloje Nr. A2.6.-2196-749/2015) ir iki šiol jis tokios teisės nesusigrąžino; tąkart teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2 metams). Svarbu tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką, teisė vairuoti transporto priemones gali būti atimta ir tokios teisės neturinčiam asmeniui, siekiant užtikrinti tai, kad atitinkamus teisės pažeidimus padaręs asmuo kurį laiką negalėtų įgyti teisės vairuoti transporto priemones.

4.3. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 2 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. Po aptariamo įvykio kaltinamojo A. K. teisė vairuoti transporto priemones nebuvo apribota, todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 ‰ ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada daroma įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

5.5. Kaltinamasis prašo grąžinti automobilį jo dukrai, nes įvykio metu jo vairuotas automobilis yra jo dukros. Tačiau tai patvirtinančių dokumentų kaltinamasis teismui nepateikė. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad kaltinamojo A. K. vairuota transporto priemonė yra būtent jo (ši transporto priemonė jau daugiau kaip 1,5 metų (nuo 2023 m. birželio 23 d.) registruota būtent kaltinamojo vardu) (46 b. l.). Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal šiuo metu nuosekliai formuojamą teismų praktiką seka, jog nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas).

5.6. Spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas taip pat įvertina ir tai, jog transporto priemonės savininkas yra pats kaltinamasis, kuris anksčiau jau buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas byloje Nr. A2.6.-2196-749/2015), todėl nekonfiskavus automobilio kaltinamasis A. K., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, galės toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu (taip pat, kaip buvo aptariamo įvykio metu), o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.

5.7. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, esant BK 72 straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis A. K. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

5.8. Teismas pažymi, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, net ir žymiai didesnės vertės automobilio konfiskavimas nėra laikomas neproporcinga bei per griežta priemone (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-375-851/2021 konfiskavo iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vairavusio automobilį būnant neblaiviu), didesnės kaip 45000 Eur (su PVM) vertės automobilį).

6.1. Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (93–95 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

6.2. Taip pat šioje byloje paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo A. K. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti paminėto automobilio konfiskavimą, aptariama procesinė prievartos priemonė paliekama galioti iki visiško konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus automobilį – panaikinama.

6.3.1. automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo rakteliai (saugomi automobilių saugojimo aikštelėje) (44 b. l.), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.3.2. skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) su garso įrašu, saugoma bylos medžiagoje (33 b. l.), paliekama saugoti bylos medžiagoje.

6.4. Byloje valstybė patyrė išlaidas už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (118–121 b. l.). Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo A. K. neišieškomos.

6.5. Kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną A. K. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus automobilį – panaikinti.

- automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelius (saugomus automobilių saugojimo aikštelėje), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) su garso įrašu, saugomą bylos medžiagoje, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą išieškojimo iš A. K..

Išaiškinti A. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.